Keleivių vežimo teisės aktai
Kelių transporto kodeksas
Kodeksas paskelbtas: Žin., 1996, Nr. 119-2772
Neoficialus kodekso tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ TRANSPORTO
KODEKSAS
1996 m. lapkričio 19d. Nr. I-1628
Vilnius
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Kodekso paskirtis
1. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas (toliau – šis kodeksas) reguliuoja keleivių, bagažo, krovinių ir pašto, dokumentų siuntų vežimų organizavimą ir vykdymą, vežimų valstybinį valdymą ir kontrolę, atsakomybę už turtinę žalą.
2. Šio kodekso nuostatos suderintos sušio kodekso priede nurodytaisEuropos Sąjungos teisės aktais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
Nr. IX-2195, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2529 (2004-04-30)
2 straipsnis. Kelių transportas ir kelių transporto priemonės
1. Kelių transportas- sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, susijusi su keleivių ir krovinių vežimu keliais.
2. Kelių transporto priemonės skirstomos į keleivines ir krovinines.
3. Keleivinėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės ir elektrinės transporto priemonės, pagamintos keleiviams vežti. Tai autobusai, troleibusai, lengvieji automobiliai,lengvieji automobiliai taksi.
4. Autobusas- motorinė transporto priemonė, skirta vežti žmonėms bei bagažui ir turinti daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas įskaitant vairuotojo vietą.
5. Troleibusas- autobusas, varomas kontaktiniu tinklu tiekiama elektros energija.
6. Lengvasis automobilis – motorinė kelių transporto priemonė, turinti ne daugiau kaip 9 sėdimas vietas, įskaitant vairuotojo vietą, skirta keleiviams bei bagažui vežti.
7.Lengvasis automobilis taksi – motorinė kelių transporto priemonė, skirta keleiviams ir bagažui vežti, turinti, įskaitant vairuotojo vietą, ne daugiau kaip 7 sėdimas vietas, įrengtą taksometrą bei atpažinimo ženklą – plafoną ir atitinkanti lengviesiems automobiliams taksi keliamus techninius reikalavimus. Techninius reikalavimus lengviesiems automobiliams taksi nustato Susisiekimo ministerija.
8. (Neteko galios nuo 2009 m. gruodžio 28 d.)
9. Krovininėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės transporto priemonės ar jų junginiai (sąstatai), sukonstruoti, pritaikyti ir naudojami kroviniams vežti keliais. Tai krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės.
10. Krovininis automobilis - motorinė transporto priemonė, skirta vežti krovinius, vilkti priekabas ar puspriekabes. Traktoriai ir savaeigės (visureigės) mašinos nelaikomi krovininiais automobiliais.
11. Priekaba- transporto priemonė, kurią velka motorinė transporto priemonė.
12. Puspriekabė - su motorine transporto priemone sukabinta priekaba, kurios masės ir krovinio masės dalis tenka motorinei transporto priemonei.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28)
3 straipsnis. Kelių transporto objektų nuosavybė
1. Kelių transporto priemonės, autobusų stotys ir stotelės, krovinių vežimo stotys (terminalai), tiesiogiai su jais susiję pastatai ir įrenginiai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims, užsienio juridinių asmenų filialams arba atstovybėms. Nuosavybės teisė į autobusų stotis, priklausančias valstybei ar savivaldybėms bei valstybės ar savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms, negali būti perleista kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims.
1 dalies redakcija nuo 2011-12-04:
1. Kelių transporto priemonės, autobusų stotys ir stotelės, krovinių vežimo stotys (terminalai), tiesiogiai su jais susiję pastatai ir įrenginiai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims, tarptautinėms organizacijoms. Nuosavybės teisė į autobusų stotis, priklausančias valstybei ar savivaldybėms ir valstybės ar savivaldybės kontroliuojamiems juridiniams asmenims, negali būti perleista kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir tarptautinėms organizacijoms.
2. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims.
3. (Neteko galios nuo 2009 m. gruodžio 28 d.)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2195, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2529 (2004-04-30)
Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28)
Nr. XI-1622, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 132-6276 (2011-11-05)
4 straipsnis. Kelių transporto valstybinis valdymas
1. Kelių transporto valstybinį valdymą vykdo Susisiekimo ministerija ir savivaldybiųinstitucijos.
2. Susisiekimo ministerija pagal savo kompetenciją leidžia savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės aktus, reguliuojančius kelių transporto veiklą ir keleivių bei krovinių vežimą. Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija valdo ir organizuoja keleivių vežimą tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais.
3. Savivaldybiųinstitucijos arba jų įgaliotos įstaigosvaldo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi. Savivaldybių institucijospagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
5 straipsnis. Kelių transporto teisės aktai
Kelių transporto santykius reguliuoja šis kodeksas, Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai, tarptautinės sutartys.
6 straipsnis. Tarptautinės sutartys
Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytos kitokios taisyklės negu tos, kurias nustato kelių transporto vežimus reguliuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai, tai taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.
ANTRASIS SKIRSNIS
VEŽIMŲ ORGANIZAVIMAS
7 straipsnis. Vežimų organizavimo sąvoka
1. Vežimų organizavimas – techninių sąlygų ir teisinių santykių tarp keleivio, krovinio, bagažo, pašto, dokumentų siuntos, smulkios siuntos siuntėjo, gavėjo ir vežėjo nustatymas.
2. Vežėjas – įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius, krovinius, bagažą, paštą, dokumentų siuntas, smulkias siuntas.
2 dalies redakcija nuo 2011-12-04:
2. Vežėjas – įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius ir krovinius. Įmonė suprantama taip, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 straipsnyje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
Nr. XI-1622, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 132-6276 (2011-11-05)
8 straipsnis. Kelių transporto veiklos licencijavimas
1. Keleivių ir krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veiklą gali vykdyti tik įmonės, turinčios nustatyta tvarka išduotą licenciją (leidimą). Įmonė suprantama kaip bet kuris fizinis asmuo, bet kuris pelno siekiantis ar nesiekiantis juridinis asmuo, bet kuris pelno siekiantis ar nesiekiantis asmenų susivienijimas ar grupė, neturinti juridinio asmens statuso, arba bet kuri oficiali organizacija, turinti savarankiško juridinio asmens statusą ar priklausanti tokį statusą turinčiai institucijai.
2. Licencija (leidimas) keleiviams vežti reikalinga (reikalingas), kai keleiviai vežami:
1) lengvaisiais automobiliais taksi;
2) lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais;
3) autobusais.
3. Licencija (leidimas) kroviniams vežti reikalinga (reikalingas), kai kroviniai vežami kelių transporto priemonėmis, kurių bendroji masė, įskaitant priekabą, didesnė kaip 3,5 tonos.
4. Licencijas (leidimus) verstis keleivių vežimais tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais ir krovinių vežimais vidaus maršrutais, Bendrijos licencijas verstis keleivių vežimais ir Bendrijos leidimus verstis krovinių vežimais išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Valstybinė kelių transporto inspekcija), vadovaudamasi Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėmis, kurias tvirtina Vyriausybė, Reglamentu (EEB) Nr. 684/92 ir Reglamentu (EEB) Nr. 881/92.
5. Licencijas (leidimus) verstis keleivių vežimais vietinio susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi išduoda savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos.
6. Įmonė, pageidaujanti verstis keleivių ir krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veikla, visą laikotarpį, kol šia veikla verčiasi, privalo atitikti finansinio pajėgumo, geros reputacijos, profesinės kompetencijos reikalavimus, kuriuos nustato Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės.
8 straipsnio redakcija nuo 2011-12-04:
8 straipsnis. Kelių transporto veiklos licencijavimas
1. Keleivių vežimo autobusais ir krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, už atlygį veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintysnustatyta tvarka išduotą licenciją.
2. Licencijų rūšys:
1) Lietuvos Respublikoje išduota licencija verstis keleivių vežimu autobusais tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2) Lietuvos Respublikoje išduota licencija verstis krovinių vežimu tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos;
3) licencija verstis keleivių vežimu autobusais vidaus maršrutais, suteikianti teisę vežti keleivius Lietuvos Respublikos teritorijoje;
4) licencija verstis keleivių vežimu autobusais vietinio susisiekimo maršrutais, suteikianti teisę vežti keleivius autobusais vietinio susisiekimo maršrutais, kai maršruto pradžia arba pabaiga yra licenciją išdavusios savivaldybės teritorijoje;
5) licencija verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais, suteikianti teisę vežti krovinius Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos.
3. Licencija verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais nereikalinga:
1) universaliųjų pašto paslaugų teikėjams, vežantiems pašto siuntas;
2) vežant sugadintas ir avarijas patyrusias transporto priemones;
3) vežant vaistus (vaistinius preparatus), prietaisus, įrenginius ir kitus gaminius, reikalingus pirmajai medicinos pagalbai teikti atliekant gelbėjimo darbus, ypač stichinių nelaimių atveju.
4. Vežėjo, turinčio šio straipsnio 2 dalyje nurodytą licenciją, keleiviams ar kroviniams vežti naudojamai transporto priemonei išduodama licenciją atitinkanti licencijos kopija. Transporto priemonė turi būti valdoma ar naudojama nuosavybės, patikėjimo teise ar nuomojama, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, ir neterminuotai arba laikinai, kai transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, įregistruota Lietuvos Respublikoje ir turėti transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio numerio ženklus.
5. Licencijas, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose, ir jų kopijas išduoda, licencijos (licencijos kopijos) galiojimą sustabdo, licencijos (licencijos kopijos) galiojimo sustabdymą ar licencijos (licencijos kopijos) galiojimą naikina, pripažįsta fizinį asmenį, einantį transporto vadybininko pareigas, netinkamu vadovauti įmonės transporto veiklai, tikrina, ar vežėjai atitinka Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnyje nurodytus reikalavimus, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Valstybinė kelių transporto inspekcija), vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1071/2009, Reglamentu (EB) Nr. 1072/2009, Reglamentu (EB) Nr. 1073/2009 ir Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėmis, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė).
6. Licencijas, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 4 punkte, ir jų kopijas išduoda, licencijos (licencijos kopijos) galiojimą sustabdo, licencijos (licencijos kopijos) galiojimo sustabdymą ar licencijos (licencijos kopijos) galiojimą naikina, pripažįsta fizinį asmenį, einantį transporto vadybininko pareigas, netinkamu vadovauti įmonės transporto veiklai, tikrina, ar vežėjai atitinka Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnyje nurodytus reikalavimus, savivaldybės vykdomosios institucijos, vadovaudamosi Reglamentu (EB) Nr. 1071/2009 ir Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėmis, kurias tvirtina Vyriausybė.
7. Licencijos ir jų kopijos išduodamos (pratęsiamas galiojimas) arba atsisakoma (nurodžius priežastis raštu) jas išduoti (pratęsti galiojimą) per 30 dienų nuo prašymo ir dokumentų, reikalingų joms gauti, gavimo licencijas išduodančioje institucijoje dienos.
8. Licencijos išduodamos dešimties metų laikotarpiui.
9. Vežėjas, pageidaujantis gauti licenciją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, visą laikotarpį, kol šią licenciją turi, privalo atitikti Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnyje nurodytus reikalavimus.
10. Transporto vadybininkas gali vadovauti ne daugiau kaip dviejų skirtingų vežėjų transporto veiklai, vykdomai naudojant iš viso ne daugiau kaip 30 transporto priemonių, turinčių licencijos kopijas. Vadovaujant vieno vežėjo transporto veiklai, transporto priemonių, turinčių licencijos kopijas, skaičius neribojamas.
11. Vežėjas, vežėjo vadovas ir transporto vadybininkas privalo atitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies b punkte. Vežėjas, vežėjo vadovas ir transporto vadybininkas yra nepriekaištingos reputacijos, jeigu jiems nebuvo paskirta administracinė nuobauda ir jie neturi teistumo už pažeidimus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 6 straipsnio 1 dalyje.
12. Transporto vadybininkas privalo atitikti profesinės kompetencijos reikalavimą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies d punkte. Profesinė kompetencija nustatoma išlaikius profesinės kompetencijos egzaminą Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka.
13. Licencijos (licencijų kopijos) neišduodamos, jeigu:
1) pateikiami nustatytų reikalavimų neatitinkantys ar neteisingai užpildyti dokumentai ir vežėjas neįvykdo licencijas išduodančios institucijos reikalavimo pateikti trūkstamus dokumentus ar ištaisyti trūkumus;
2) dokumentuose pateikti klaidingi duomenys ir vežėjas neįvykdo licencijas išduodančios institucijos reikalavimo pašalinti šiuos trūkumus;
3) vežėjas neatitinka Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnyje nurodytų reikalavimų;
4) vežėjui buvo panaikintas licencijos galiojimas pagal šio straipsnio 16 dalies 4 ar 5 punktą. Licencija neišduodama vienus metus nuo turėtos licencijos galiojimo panaikinimo dienos;
5) sustabdytas bent vienos licencijos kopijos galiojimas.
14. Vežėjai įspėjami apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą už licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, taip pat licencijos galiojimas sustabdomas arba panaikinamas Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 13 straipsnyje, Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 7 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnyje, Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 21 ir 22 straipsniuose nurodytais atvejais Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka.
15. Licencijos galiojimas sustabdomas, jeigu vežėjas Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka:
1) nepranešė apie vežėjo valdymo centro adreso pakeitimą;
2) nepranešė apie transporto vadybininko pakeitimą, atleidimą iš darbo, mirtį ar pripažinimą neveiksniu;
3) negrąžino licencijos pasikeitus joje įrašytiems duomenims.
16. Licencijos galiojimas panaikinamas, jeigu:
1) vežėjas pateikia prašymą panaikinti licencijos galiojimą;
2) likviduojamas ar reorganizuojamas vežėjas baigia veiklą kaip juridinis asmuo;
3) vežėjas bankrutavo;
4) vežėjas, kuris buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo panaikinimą ar kuriam buvo sustabdytas licencijos galiojimas už licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, per nustatytą laiką nepašalino nurodytų pažeidimų;
5) paaiškėja, kad dokumentuose licencijai gauti buvo pateikti klaidingi duomenys.
17. Licencijas išduodančios institucijos gali sustabdyti licencijos kopijų galiojimą, kai yra pažeidimų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 IV priede, ar kai kartojasi kiti pažeidimai arba jeigu vežėjas Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka negrąžino licencijos kopijos pasikeitus joje įrašytiems duomenims.
18. Licencijos kopijos galiojimas panaikinamas, jeigu:
1) vežėjas pats atsisako naudotis licencijos kopija;
2) paaiškėja, kad licencijos kopijai gauti buvo pateikti klaidingi duomenys;
3) vežėjas laiku negrąžino licencijos kopijos, kurios galiojimas sustabdytas;
4) vežėjas per galiojimo sustabdymo terminą nepanaikino priežasčių, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos kopijos galiojimas;
5) panaikinama licencija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
Nr. IX-2195, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2529 (2004-04-30)
Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28)
Nr. XI-1622, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 132-6276 (2011-11-05)
Kodeksas papildomas 81 straipsniu nuo 2011-12-04:
81 straipsnis. Lietuvos vežėjų informacinė sistema
1. Duomenys, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 16 straipsnio 2 dalyje, kaupiami Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje.
2. Už Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje kaupiamų duomenų tvarkymą, keitimąsi informacija su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir ataskaitų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 26 straipsnyje, Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 17 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 28 straipsnyje, teikimą Europos Komisijai atsakinga Valstybinė kelių transporto inspekcija.
3. Savivaldybės vykdomosios institucijos teikia duomenisLietuvos vežėjų informacinei sistemai Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1622, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 132-6276 (2011-11-05)
9 straipsnis. Vežimų klasifikacija
1. Vežimai skirstomi į vidaus ir tarptautinius vežimus.
2. Vidaus vežimai - tokie vežimai, kai kelių transporto priemonėmis vežama Lietuvos Respublikos teritorijoje.
3. Tarptautiniai vežimai - tokie vežimai, kai kelių transporto priemonė kerta valstybės sieną.
10 straipsnis. Kelių transporto priemonės ekipažas
1. Kelių transporto priemonės ekipažą sudaro vienas ar keli vairuotojai ir kiti vežėjo paskirti asmenys.
2. Ekipažo narių teises ir pareigas nustato šis kodeksas bei tam tikros keleivių ir krovinių vežimo taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.
3. Ekipažo darbą ir poilsį nustato Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, taip patVyriausybės nutarimu patvirtinti darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporte ir kiti teisės aktai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28)
11 straipsnis. Stotys ir stotelės
1. Miestuose ir didesnėse gyvenvietėse steigiamos autobusų stotys, kurių pagrindinė paskirtis – aptarnauti keleivius reguliariais reisais vietinio, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais, organizuoti autobusų ekipažų priešreisinį patikrinimą ir tarpreisinį poilsį, kontroliuoti autobusų išvykimo bei atvykimo laiką, parduoti keleiviams bilietus, teikti jiems informaciją ir bagažo saugojimo paslaugas. Ši pagrindinė autobusųstočių paskirtis negali būti keičiama. Autobusų stotis gali būti juridinis asmuo arba juridinio asmens struktūrinis padalinys.
2. Autobusų stotis gali steigti savivaldybė, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai bei juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ar atstovybės.
3. Autobusų stotys steigiamos pagal savivaldybių tarybų nustatytus kriterijus ir tvarką bei patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų nustatytose vietose.
4. Autobusų stočių naudojimo ir jų darbo tvarką reguliuoja Susisiekimo ministerijos patvirtinti Autobusų stočių nuostatai.
5. Keleiviams aptarnauti skirtų stotelių miestuose, gyvenvietėse ir keliuose įrengimą ir priežiūrą reguliuoja Susisiekimo ministerijos patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2195, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2529 (2004-04-30)
12 straipsnis. Tarptautiniai vežimai
Keleivių ir krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos reglamentai ir Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės ir Krovinių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28)
TREČIASIS SKIRSNIS
KELIŲ TRANSPORTO KONTROLĖ
13 straipsnis. Kelių transporto kontrolė
1. Valstybinė kelių transporto kontrolė – tai valstybinė priežiūra, kuria siekiama užtikrinti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų kelių transporte laikymąsi.
1 dalies redakcija nuo 2011-12-04:
1. Valstybinė kelių transporto kontrolė – tai veikla, skirta metodinei pagalbai vežėjams teikti, prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančias galimų pažeidimų skaičių.
2. Valstybinę kelių transporto kontrolę atlieka:
1) Valstybinė kelių transporto inspekcija;
2) savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kontrolės tarnybos;
3) kitos valstybės institucijos, kurioms įstatymų suteikta kontrolės teisė.
3. Vežėjai gali atlikti savo įmonės keleivinių kelių transporto priemonių ekipažų, jomis važiuojančių keleivių ir vežamo bagažo kelių transporto kontrolę arba įgalioti tai atlikti kitus juridinius asmenis.
3 dalies redakcija nuo 2011-12-04:
3. Vežėjai gali atlikti savo keleivinių kelių transporto priemonių ekipažų, jomis važiuojančių keleivių ir vežamo bagažo kelių transporto kontrolę arba įgalioti tai atlikti kitus asmenis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28)
Nr. XI-1622, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 132-6276 (2011-11-05)
14 straipsnis. Kelių transporto kontrolės įgaliojimai
1. Valstybinės kelių transporto inspekcijos kelių transporto kontrolės įgaliojimus nustato šis kodeksas, Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai, patvirtinti Susisiekimo ministerijos, ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos nuostatai.
1 dalies redakcija nuo 2011-12-04:
1. Valstybinės kelių transporto inspekcijos kelių transporto kontrolės įgaliojimus nustato šis kodeksas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai, patvirtinti Susisiekimo ministerijos, ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos nuostatai.
2. Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai turi teisę sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, jas pasverti, tikrinti jų matmenis, apipavidalinimą, techninę būklę, privalomosios techninės apžiūros atlikimo periodiškumą, ekipažo dokumentus, keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, tarp jų keleivių bilietus ir bagažo kvitus, važtaraščius. Šie pareigūnai taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo, ar nesinaudojama įtaisais, pakeičiančiais darbo ir poilsio režimo apskaitos prietaisų rodmenis ir (ar) duomenis. Kontrolės teisę turintys pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę siųsti transporto priemonę į techninės apžiūros stotį ar tachografų dirbtuvę, uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat gauti iš keleivių paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu.
2 dalies redakcija nuo 2011-12-04:
2. Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai turi teisę sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones,nurodyti važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos, jas pasverti, tikrinti jų matmenis, apipavidalinimą, techninę būklę, privalomosios techninės apžiūros atlikimo periodiškumą, ekipažo dokumentus, keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, tarp jų keleivių bilietus ir bagažo kvitus, važtaraščius. Šie pareigūnai taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo, ar nesinaudojama įtaisais, pakeičiančiais darbo ir poilsio režimo apskaitos prietaisų rodmenis ir (ar) duomenis. Kontrolės teisę turintys pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę siųsti transporto priemonę į techninės apžiūros stotį ar tachografų dirbtuvę, uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat gauti iš keleivių paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu.
3. Savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto kontrolės tarnybų įgaliojimus nustato šis kodeksas, Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai, patvirtinti Susisiekimo ministerijos, ir šių tarnybų nuostatai.
3 dalies redakcija nuo 2011-12-04:
3. Savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto kontrolės tarnybų įgaliojimus nustato šis kodeksas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai, patvirtinti Susisiekimo ministerijos, ir šių tarnybų nuostatai.
4. Savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto kontrolės tarnybų pareigūnai turi teisę savo ir gretimų savivaldybių teritorijose sustabdyti ir tikrinti lengvuosius automobilius taksi ir kitas keleivineskelių transporto priemones, vežančias keleivius vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, ir šių priemonių ekipažo dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, keleivių bilietus ir bagažo kvitus, taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo. Kontrolės teisę turintys pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat gauti iš keleivių reikalingus paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu.
5. Vežėjų arba jų įgaliotų juridinių asmenų atliekamos kelių transporto kontrolės įgaliojimus nustato šis kodeksas, Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai, patvirtinti Susisiekimo ministerijos, ir jų įstatai (nuostatai).
6. Vežėjų arba jų įgaliotų juridinių asmenų transporto kontrolę vykdantys darbuotojai turi teisę sustabdyti keleivines kelių transporto priemones ir tikrinti šių priemonių ekipažų dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, keleivių bilietus ir bagažo kvitus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
Nr. X-476, 2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5643 (2005-12-31)
Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28)
Nr. XI-1622, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 132-6276 (2011-11-05)
KETVIRTASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS RINKLIAVA IR TARIFAI
Pakeistas skirsnio pavadinimas:
Nr. IX-283, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1353 (2001 05 09)
15 straipsnis. Valstybės rinkliava
Už licencijų (leidimų) verstis kelių transporto ūkine komercine veikla, kitų su kelių transporto veikla susijusių juridinę galią turinčių dokumentų ir jų dublikatų išdavimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-283, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1353 (2001 05 09)
Nr. IX-2328, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 116-4318 (2004-07-27)
16 straipsnis. Tarifai
1. Keleivių vežimo reguliariais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais tarifus nustato vežėjas.
2. Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais konkrečius tarifų dydžius nustato savivaldybių tarybos. Šie tarifų dydžiai peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per metus, atsižvelgiant į vežimo sąnaudų, gautų pajamų pokyčius ir viešųjų paslaugų sutartyse tarp savivaldybių ir vežėjų numatytus įsipareigojimus. Atskiriems maršrutams gali būti nustatomi skirtingi tarifų dydžiai.
3. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi tarifus nustato vežėjas, apie nustatytus tarifus informuoja savivaldybių institucijas arba jų įgaliotas įstaigas ir juos skelbia Susisiekimo ministerijos tvirtinamose Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka.
4. Keleivių vežimo reguliariais reisais tarptautinio susisiekimo maršrutais tarifus nustato ir juos skelbia vežėjas Susisiekimo ministerijos tvirtinamose Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklėse nustatyta tvarka.
5. Autobusų stotyse paslaugų teikimo vežėjams tarifus nustato paslaugų teikėjai. Autobusų stotys visiems vežėjams, vežantiems keleivius tos pačios susisiekimo rūšies (vietinio (priemiestinio), tolimojo arba tarptautinio susisiekimo) maršrutais, taiko vienodus paslaugų tarifus.
6. Kiti keleivių ir krovinių vežimo tarifai nustatomi šalių susitarimu. Su keleivių ir krovinių vežimu susijusių papildomų paslaugų tarifus nustato šių paslaugų teikėjai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-924, 98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2895 (98.12.02)
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
Nr. IX-2195, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2529 (2004-04-30)
Nr. X-476, 2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5643 (2005-12-31)
Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28)
PENKTASIS SKIRSNIS
KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMAS
17 straipsnis. Keleivio, bagažo ir smulkių siuntų sąvokos
1. Keleivis – fizinis asmuo, kuris pagal sutartį arba kitu teisiniu pagrindu naudojasi kelių transporto priemone.
2. Bagažas – daiktai, kuriuos keleivis vežasi kelių transporto priemone.
3. Smulkios siuntos – daiktai arba krovinys, kuriuos juridiniai ar fiziniai asmenys siunčia keleivine kelių transporto priemone.
4.Bagažo ir smulkių siuntųmaksimalų dydį ir svorį nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
171 straipsnis. Viešųjų paslaugų teikimo organizavimas
1. Savivaldybių institucijos užtikrina bendrus interesus tenkinančių keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikimą, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis negaudami atlygio, vadovaudamosi Reglamentu (EB) Nr. 1370/2007.
2. Savivaldybių institucijos vežėjus teikti viešąsias paslaugas pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus parenka:
1) konkurso būdu, vadovaudamosi Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytais reikalavimais;
2) tiesiogiai sudarydamos viešųjų paslaugų teikimo sutartį su vežėju, atitinkančiu Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyjenurodytus reikalavimus.
3. Viešųjų paslaugų sutarčių turinį, trukmę, jų sudarymo sąlygas ir tvarką, vežėjų nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijai apskaičiuoti taikomas taisykles nustato Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007. Nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija pagal Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 priede išdėstytas taisykles.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28)
18 straipsnis. Keleivių vežimas
1. Keleiviai vežami keleiviams vežti pagamintomis keleivinėmis kelių transporto priemonėmis – autobusais, troleibusais, lengvaisiais automobiliais,lengvaisiais automobiliais taksi.Keleivių vežimą reglamentuoja Susisiekimo ministerijos patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės bei Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės.
2. Keleiviai vežami reguliariais, specialiais bei užsakomaisiais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio), tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais.
3. Reguliarūs reisai – reisai, kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutais, kelionės metu paimant ir išleidžiant keleivius tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų. Reguliarūs reisai organizuojami, jeigu gatvių ir kelių būklė atitinka Susisiekimo ministerijos nustatytus reikalavimus. Keleiviai reguliariais reisais vežami tik autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi.
4. Užsakomieji reisai – reisai, kai pagal išankstinį užsakymą vežamosiš anksto sudarytos, bendrą kelionės tikslą (vykstant turizmo, verslo reikalais, į parodas, simpoziumus, konferencijas, seminarus, pasitarimus, koncertus, spektaklius, vestuves ir panašiais atvejais) turinčios keleivių grupės. Vien tik vykimas į tą patį paskirties punktą nelaikomas bendru kelionės tikslu. Iš anksto sudarytos keleivių grupės vežamos turint keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus. Keleivių vežimo lapai nebūtini, jeigu keleivių grupės vežamos į tame pačiame miestevykstančius renginius. Keleivių vežimo lapų formą, jų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarką nustato Susisiekimo ministerija. Draudžiama rinkti ir vežti užsakomaisiais reisais ne iš anksto sudarytas ir neturinčias bendro kelionės tikslo keleivių grupes, taip pat rinkti ir vežti šiais reisais keleivius iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis.Šių gatvių ir aikštelių teritorijų ribas nustato savivaldybių institucijos.
5. Specialūs reisai – reisai, kai vežamos specialios keleivių grupės(darbininkų – į darbovietes ir iš jų, moksleivių – į mokyklas ir iš jų ir pan.).
6. Vietinio (miesto) susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių (kelių) trasa, kuria keleiviai vežami miesto teritorijoje.
7. Vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių (kelių) trasa, kuria keleiviai vežami vienos savivaldybės (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijoje. Atskirais atvejais, suderinus su Valstybine kelių transporto inspekcija, maršrutas gali tęstis per dviejų ir daugiau gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas. Kai maršrutas tęsiasi per daugiau kaip dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas, jo trasa negali būti ilgesnė kaip 50 km.
8. Keleivių vežimas maršrutiniais taksi – keleivių vežimas autobusais, turinčiais nuo 10 iki 17 sėdimųjų vietų, įskaitant ir vairuotojo, ir atpažinimo ženklą – plafoną. Maršrutiniais taksi vežama tik sėdimosiose vietose pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais. Keleiviai paimami ir išleidžiami stotelėse arba kitose pagal pageidavimą vietose, kuriose nedraudžia sustoti Kelių eismo taisyklės.
9. Tolimojo susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių ir kelių trasa Lietuvos Respublikos teritorijoje, ilgesnė kaip 50 km, kuria keleiviai vežami daugiau kaip per dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas.
10. Tarptautinio susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių ir kelių trasa, kertanti valstybės sieną.
11.Keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu maršrutu išduodamas leidimas. Leidimus keleiviams vežti vietiniais maršrutais išduoda savivaldybiųinstitucijos arba jų įgaliotos įstaigos, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais – Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija. Leidimų išdavimo sąlygas nustato Susisiekimo ministerija.
Straipsnis papildomas 12 dalimi nuo 2011-12-04:
*12. Keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas. Leidimas išduodamas arba atsisakoma (nurodžius priežastis raštu) jį išduoti per 20 darbo dienų nuo prašymo išduoti leidimą ir visų dokumentų, reikalingų jam gauti, gavimo leidimus išduodančioje institucijoje dienos. Leidimas neišduodamas, jeigu vežėjo lengvasis automobilis neatitinka Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytų reikalavimų, pateikiami ne visi reikiami, nevisiškai, netaisyklingai užpildyti dokumentai, pateikti dokumentai neatitinka jiems keliamų reikalavimų arba pateikti klaidingi duomenys ir vežėjas neįvykdo leidimus išduodančios institucijos reikalavimo pateikti trūkstamus dokumentus ar ištaisyti trūkumus. Leidimo galiojimas sustabdomas, kai vežėjas pažeidžia Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių reikalavimus, lengvasis automobilis, kuris įrašytas leidime, neatitinka nustatytų reikalavimų ir vežėjui nustatomas ne trumpesnis kaip 30 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Leidimo galiojimas panaikinamas, kai vežėjas pats atsisako naudotis leidimu, perleidžia kitam asmeniui lengvąjį automobilį, kuris įrašytas leidime, paaiškėja, kad leidimui gauti buvo pateikti klaidingi duomenys, per nustatytą terminą nepanaikinamos priežastys, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas.
*Pastaba.Iki šio įstatymo (Nr. XI-1622) įsigaliojimo išduotos licencijų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi kortelės, galiojusios šio įstatymo įsigaliojimo dieną, prilyginamos leidimams vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi ir galioja, neatsižvelgiant į jose nurodytą terminą, tol, kol galiojimas nebus panaikintas Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
Nr. X-476, 2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5643 (2005-12-31)
Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28)
Nr. XI-1622, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 132-6276 (2011-11-05)
19 straipsnis. Keleivio vežimo sutartis
Keleivio vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja keleivį nuvežti jo biliete arba tam tikrame užsakyme nurodyta transporto priemone, laiku ir maršrutu į paskirties punktą, o keleivis įsipareigoja už nuvežimą sumokėti nustatytą užmokestį.
20 straipsnis. Keleivio bilietas
1. Keleivio bilietas – keleivio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Vežant keleivius reguliariais reisais, keleivio bilietas yra būtinas.
2. Bilietų rekvizitus, jų pardavimo ir grąžinimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
21 straipsnis. Keleivio teisės ir pareigos
1. Keleivis turi teisę:
1) užimti nurodytą biliete vietą;
2) keleivių ir bagažo vežimo taisyklių nustatyta tvarka nemokamai vežtis nustatyto svorio ir dydžio bagažą;
3) nemokamai vežtis du iki 7 metų vaikus, jei jie neužima atskiros sėdimos vietos, reguliarių reisų vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutų autobusais ir troleibusais bei tolimojo susisiekimo maršrutų autobusais;
4) važiuoti to paties vežėjo ar jų susitarimu kitomis transporto priemonėmis su tuo pačiu bilietu į tą patį paskirties punktą, kai biliete nurodyta transporto priemonė dėl kokių nors priežasčių negali važiuoti, ir nemokėti priemokos už pakeistą patogesnę transporto priemonę, tačiau gauti bilieto kainos skirtumą, jeigu transporto priemonė pakeista į mažiau patogią, nei buvo nurodyta keleivio biliete, o, vežėjui nepateikus kitos transporto priemonės, gauti atitinkamą kompensaciją Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių nustatyta tvarka;
5) iki išvykimo į reisą nutraukti keleivio ir bagažo vežimo sutartį, grąžinti bilietą ir gauti už jį sumokėtus pinigus ar jų dalį Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių nustatyta tvarka.
2. Keleivis privalo:
1) sumokėti už vežimą;
2) saugoti bilietą ir bagažo kvitą iki kelionės pabaigos, pateikti juos ekipažui ar kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus;
3) laikytis nustatytos tvarkos.
3. Važiavimo keleiviniu transportu lengvatas ir jų kompensavimo tvarką nustato įstatymai. Lengvatomis naudotis turi teisę asmenys, pateikę šią teisę liudijančius dokumentus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
22 straipsnis. Ekipažo teisės ir pareigos
1. Ekipažas turi teisę:
1) išlaipinti keleivius, atsisakiusius sumokėti už važiavimą;
2) nepriimti arba išlaipinti neblaivius, su nešvariais drabužiais, su draudžiamu vežti bagažu ar kitaip pažeidžiančius Keleivių ir bagažo vežimo taisykles keleivius artimiausioje bet kurio tipo stotelėje;
3) laikinai nutraukti maršrutinių autobusų eismą nepalankiomis kelio bei meteorologinėmis sąlygomis arba stichinių nelaimių metu, apie tai pranešęs eismo tvarkaraštyje nustatytoms stotims ir leidimą maršrutą aptarnauti išdavusiai tarnybai.
2. Ekipažas privalo:
1) užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą;
2) kelionės metu turėti ekipažo dokumentus;
3) laikytis veikiančių maršrutų ir eismo tvarkaraščių;
4) nepažeisdamas talpumo normų, paimti kito vežėjo vežtus keleivius, jeigu jo transporto priemonė sugedo kelyje ar dėl kitų priežasčių nebegali pristatyti keleivių į paskirties stotį ar stotelę.
23 straipsnis. Keleivių bagažo ir smulkių siuntų vežimo sutartys
1. Keleivio bagažo vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivio bagažą į keleivio biliete ar bagažo kvite nurodytą paskirties punktą ir išduoti jį keleiviui, o keleivis įsipareigoja sumokėti sutartyje nustatytąužmokestį.
2. Keleivio bagažo vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra keleivio bilietas arba bagažo kvitas.
3. Smulkios siuntos vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nuvežti siuntą į kvite nurodytą paskirties punktą, o siuntėjas – sumokėti nustatytą užmokestį.
4. Smulkios siuntos vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra kvitas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
24 straipsnis. Keleivio bagažo priėmimas ir išdavimas
1. Keleivio bagažas į transporto priemonę priimamas ir paskirties punkte išduodamas pateikus bagažo kvitą ar keleivio bilietą.
2. Draudžiamų vežti ir saugoti daiktų sąrašą nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.
25 straipsnis. Rasti daiktai
1. Rasti transporto priemonės salone arba stoties teritorijoje daiktai perduodami ekipažui arba autobusų stoties administracijai.
2. Rastų daiktų saugojimo ir realizavimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
KROVINIŲ IR PAŠTO VEŽIMAS
26 straipsnis. Krovinių vežimo sąvoka
1. Krovinių (prekių, produkcijos, iškasenų, atliekų, siuntų, konteinerių ir kitų daiktų) vežimas yra jų gabenimas už atlyginimą iš siuntėjo išsiuntimo vietos į gavėjo paskirties vietą transporto priemonėmis.
2. Siuntėjas - fiziniai ir juridiniai asmenys, perduodantys vežti krovinį jo nurodytam gavėjui.
3. Gavėjas - fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę gauti krovinį.
4. Krovinio vežimu taip pat laikomas vežėjui priklausančio krovinio gabenimas iš vienos paskirties vietos į kitą jo transporto priemonėmis ir sąskaita.
5. Krovinių vežimo tvarką ir sąlygas reguliuoja Krovinių vežimo taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.
27 straipsnis. Krovinio vežimo sutartis
Krovinio vežimo sutartyje vežėjas pagal priimtą užsakymą įsipareigoja priimti krovinį, pateikti transporto priemonę, pagal važtaraštį nuvežti jam patikėtą krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį.
28 straipsnis. Užsakymas
1. Užsakymas - siuntėjo pasiūlymas jo pageidaujamomis sąlygomis vežėjui pateikti reikalingą transporto priemonę užsakyme nurodytam kroviniui vežti.
2. Užsakymo pateikimo būdą pasirenka siuntėjas.
3. Užsakyme nurodomi šie rekvizitai:
1) krovinio siuntėjo-juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;
2) krovinio gavėjo-juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;
3) krovinio išsiuntimo ir paskirties punktų adresai;
4) krovinio pavadinimas, svoris ar kiekis;
5) transporto priemonės pateikimo laikas;
6) pakrovimo ir iškrovimo bei vežimo terminai;
7) krovinio specialios vežimo sąlygos.
4. Vežėjas gali pareikalauti ir kitų papildomų duomenų, reikalingų kroviniui vežti.
5. Užsakymas laikomas priimtu, kai vežėjas raštu arba kitomis komunikacijos priemonėmis praneša apie užsakymo priėmimą.
29 straipsnis. Važtaraštis
1. Važtaraštis - krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Krovinio vežimo sutartis taip pat laikoma galiojančia, jei važtaraštis surašytas ir neteisingai.
2. Važtaraštyje siuntėjas nurodo:
1) važtaraščio surašymo vietą ir datą;
2) siuntėjo-juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę; adresą;
3) gavėjo-juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę; adresą;
4) vežėjo pavadinimą ir adresą;
5) vežėjo pateiktos transporto priemonės markę ir valstybinį numerį;
6) krovinio pavadinimą;
7) krovinio svorį ar kiekį;
8) krovinio pakrovimo vietą ir laiką;
9) krovinio iškrovimo vietą;
10) mokestį už vežimą ir suteiktas paslaugas;
11) vežant pavojingą krovinį - jo klasę ir nustatytą numerį.
3. Važtaraštyje gali būti įrašyti ir kiti duomenys, susiję su krovinio pristatymo terminu, jo įvertinimu, pakuote ar kitomis vežimo sąlygomis.
4. (Neteko galios nuo 2005 m. balandžio 12 d.)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-346, 97.06.30, Žin., 1997, Nr.66-1611 (97.07.11)
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
Nr. X-151, 2005-03-31, Žin., 2005, Nr. 47-1559 (2005-04-12)
30 straipsnis. Važtaraščio išdavimas
1. Siuntėjas turi kartu su kroviniu įteikti vežėjui siuntėjo pasirašytą važtaraštį.
2. Važtaraštis surašomas 3 egzemplioriais. Pirmąjį egzempliorių gauna siuntėjas, antrąjį - kartu su kroviniu vežėjas išduoda gavėjui, o trečiasis - lieka pas vežėją. Šalims susitarus, gali būti išrašoma ir daugiau važtaraščio egzempliorių.
3. Vežėjas turi teisę pareikalauti surašyti važtaraštį kiekvienai transporto priemonei ar kiekvienai krovinio siuntai. Jei vežamas vienos rūšies krovinys tuo pačiu atstumu iš vieno siuntėjo tam pačiam gavėjui, gali būti surašomas visai vežėjo darbo pamainai vienas važtaraštis, kuris papildomas pakrovimo-iškrovimo aktu.
31 straipsnis. Krovinio priėmimas
1. Vežėjas privalo sutartu laiku pateikti transporto priemones kroviniui pakrauti, o užsakovas - krovinį.
2. Krovinys priimamas pagal važtaraštyje nurodytą jo svorį ar kiekį. Jei priimant krovinį buvo pastebėti krovinio pakuotės trūkumai ar nėra galimybių patikrinti važtaraštyje nurodytų duomenų, vežėjas apie tai privalo pažymėti važtaraštyje.
3. Jei priimant krovinį jo svoris ar kiekis neatitinka važtaraštyje siuntėjo nurodytų duomenų arba neatitinka nustatytų krovinius vežti reikalavimų, vežėjas gali atsisakyti priimti krovinį arba įrašyti į važtaraštį pastabas.
4. Krovinys laikomas priimtu, kai vežėjas priima krovinį ir pasirašo važtaraštyje.
5. Siuntėjas atsako už įrašomų į važtaraštį duomenų apie krovinį teisingumą. Jei dėl to, kad šie duomenys buvo klaidingi, netikslūs ar ne visi, vežėjas ar tretieji asmenys patyrė nuostolių, siuntėjas turi juos atlyginti.
32 straipsnis. Krovinio pakrovimas ir iškrovimas
1. Jei sutartyje nenurodyta kitaip, krovinį pakrauna siuntėjas, o iškrauna gavėjas. Vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas.
2. Siuntėjui priklausanti įranga, reikalinga kroviniui tvirtinti, kartu su kroviniu išduodama gavėjui arba pagal siuntėjo nurodymą važtaraštyje, vežėjas juos pristato siuntėjui pastarojo sąskaita.
33 straipsnis. Krovinio pakrovimo, vežimo ir iškrovimo terminai
1. Krovinio pakrovimo, vežimo ir iškrovimo terminai nustatomi šalių susitarime.
2. Vežėjas privalo pristatyti krovinį į paskirties punktą sutartyje nustatytu laiku.
3. Jeigu toks terminas nebuvo nustatytas, krovinys turi būti nuvežtas gavėjui per tam reikalingą ir įprastą tokio pobūdžio vežimuose terminą.
34 straipsnis. Krovinio peradresavimas
Siuntėjas, kol krovinys vežamas, turi teisę, nekeisdamas paskirties punkto, keisti važtaraštyje nurodytą gavėją. Gavėjo keitimo tvarką nustato Krovinių vežimo taisyklės. Vežėjas atlieka siuntėjo nurodymus tik tuo atveju, kai krovinys dar neperduotas ankstesniam gavėjui.
35 straipsnis. Krovinio perdavimas gavėjui
1. Atvežęs krovinį į paskirties vietą, vežėjas privalo jį perduoti gavėjui kartu su antruoju važtaraščio egzemplioriumi.
2. Krovinys laikomas atiduotu nuo gavėjo pasirašymo važtaraštyje momento.
3. Priimdamas krovinį, gavėjas tikrina jo svorį ar kiekį, pakuotę, būklę. Nustatęs krovinio trūkumą ar sužalojimą, gavėjas įrašo apie tai važtaraštyje arba atskirame akte. Jei nustatant krovinio trūkumo ar sužalojimo dydį kyla ginčai, gali būti kviečiamas ekspertas.
4. Gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį, kai krovinį sugadinus jo negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį.
5. Jeigu gavėjas atsisako priimti krovinį arba kai važtaraštyje nurodyto gavėjo nėra, vežėjas apie tai praneša siuntėjui. Negavęs siuntėjo nurodymo, vežėjas grąžina krovinį siuntėjui arba gali siuntėjo sąskaita priimti krovinį laikinai saugoti.
36 straipsnis. Krovinių ženklinimas ir pakuotė
1. Kroviniai pagal jų technines sąlygas ir standartus turi būti paruošti, įpakuoti ir paženklinti taip, kad juos vežant nekiltų pavojus ekipažui, tretiesiems asmenims, aplinkai, vežamiems kroviniams ar transporto priemonėms.
2. Kroviniai ženklinami kelių eismo ir kitų taisyklių nustatyta tvarka.
37 straipsnis. Pavojingų krovinių vežimas
1. Pavojingi kroviniai tarptautiniais maršrutais vežami pagal 1957 m. Europos sutartį dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR).
2. Pavojingų krovinių vežimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
38 straipsnis. Krovinių vežimas savo sąskaita
1. Vežėjas, gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį.
2. Jeigu vežamam kroviniui išrašomas važtaraštis, jame turi būti nurodyta:
1) važtaraščio surašymo vieta ir data;
2) vežėjo pavadinimas ir adresas;
3) krovinio pavadinimas;
4) krovinio svoris ar kiekis;
5) krovinio pakrovimo vieta;
6) krovinio iškrovimo vieta;
7) transporto priemonės markė ir valstybinis numeris;
8) vežėjo parašas ir antspaudas;
9) vežant pavojingą krovinį - jo klasė ir nustatytas numeris.
3. Veždamas krovinius savo sąskaita, vežėjas privalo laikytis darbo ir poilsio režimo, kitų krovinių vežimą reguliuojančių teisės aktų.
4. Siuntėjo ir gavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė vežant krovinius savo sąskaita tenka vežėjui.
39 straipsnis. Krovinių tarptautiniai vežimai
1. Krovinių tarptautinių vežimų už atlyginimą santykius reguliuoja 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija, pasirašyta Ženevoje.
2. Krovinių tarptautinių vežimų savo sąskaita reguliuoja tarptautiniai susitarimai.
40 straipsnis. Pašto, dokumentų siuntų vežimo sutartis
1. Pašto, dokumentų siuntų vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja nuvežti pateiktą jam pašto, dokumentų siuntą į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas už pašto, dokumentų siuntųvežimą įsipareigoja sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį.
2. Pašto, dokumentų siuntų pateikimą vežti, jų vežimo ir išdavimo gavėjui tvarką nustato pašto paslaugų teikėjų ir vežėjų sutartys.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
41 straipsnis. Krovinių vežimas pagal ekspedijavimo sutartį
1. Pagal ekspedijavimo sutartį krovinio siuntėjas ar gavėjas gali pavesti ekspeditoriui atlikti veiksmus, susijusius su krovinio siuntimu bei gavimu.
2. Ekspedijavimo veiklą reguliuoja įstatymai.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ
Pakeistas skirsnio pavadinimas:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
42 straipsnis. Atsakomybė už keleivio sveikatos sužalojimą ar gyvybės atėmimą
1. Vežėjas atsako už žalą, padarytą keleivio sveikatai ar gyvybei, vežimo metu, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl paties keleivio kaltės.
2. Vežėjas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalo atlyginti keleiviui žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
3. Vežėjas atsako už žalą, padarytą keleiviui kelių transporto priemonėje arba įsėdimo ar išlipimo iš jos metu, neatsižvelgiant į tai, ar kelių transporto priemonė atliko vežimą, ar ne.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
43 straipsnis. Žalos, padarytos keleivio sveikatai ar gyvybei, atlyginimas
Žala, padaryta keleivio sveikatai ar gyvybei vežimo metu, atlyginama pagal Civilinį kodeksą. Vežėjui susitarus su keleiviu, gali būti nustatyta didesnė atsakomybė, negu nustatyta įstatymų.
44 straipsnis. Atsakomybė už kelių transporto priemonės ekipažo nario sveikatos
sužalojimą ar gyvybės atėmimą
1. Vežėjas atsako už žalą, padarytą kelių transporto priemonės ekipažo nario sveikatai ar gyvybei. Žala atlyginama Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nustatyta tvarka.
2. Pagal šiuos įstatymus neatlygintą žalos dalį privalo atlyginti kelių transporto priemonės valdytojas pagal Civilinį kodeksą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
45 straipsnis. Atsakomybė už krovinio ir bagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą
1. Vežėjas, priėmęs nustatyta tvarka iš siuntėjo krovinį ar bagažą, atsako nuo jo priėmimo iki išdavimo už žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo praradimo, trūkumo ar sužalojimo, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės.
2. Vežimu laikomas laikas, per kurį krovinys ar bagažas buvo vežėjo žinioje neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo kelių transporto priemonėje, stotyje, saugykloje ar kitoje vietoje.
3. Jeigu vežėjas atliko priimto krovinio ar bagažo pakrovimą, perkrovimą ar perdavimą, tai tuo metu padaryta žala laikoma atsiradusia vežimo metu.
4. Krovinio ar bagažo praradimu laikomas jų nepristatymas nustatytu laiku į paskirties vietą, trūkumu - jo kiekio sumažėjimas, o sužalojimu - jo kokybinių savybių pablogėjimas.
46 straipsnis. Atsakomybės dydžio nustatymas
1. Vežėjas padarytą žalą kroviniui ar bagažui, kurie buvo keleivio ar krovinio siuntėjo pareiškimu įvertinti ir už juos apmokėta, atlygina įvertinto turto suma, jeigu nėra įrodymų, kad ši suma viršija keleiviui ar siuntėjui padarytos žalos tikrąjį dydį.
2. Jeigu krovinys ar bagažas nebuvo įvertinti ir už juos apmokėta, tai už padarytą žalą vežėjas atsako taip: už jų praradimą ar trūkumą - prarasto ar trūkstamo turto verte, už sužalojimą - tokia suma, kokia sumažėjo krovinio, bagažo ar pašto siuntos vertė.
3. Už keleivio rankinį bagažą vežėjas atsako tik tada, kai bagažas buvo prarastas ar sužalotas kelių transporto priemonės avarijos metu, jeigu keleivis ar asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, įrodys apie turėtą ir netektą bagažą ir jo vertę.
4. Jeigu sutartyje nenurodyta kitaip, krovinio vertė nustatoma krovinio priėmimo vietoje ir krovinio ar bagažo priėmimo metu galiojusiomis kainomis prekių biržoje arba pagal atitinkamas rinkos kainas, o jeigu tokių kainų nėra, - pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę.
5. Kompensacija už prarastą krovinį ar jo trūkumą negali viršyti 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo sutarties konvencijos nustatytų maksimalių nuostolių atlyginimo ribų.
6. Šalių susitarimu priimant krovinį gali būti nustatyta didesnė jo vertė negu tikroji.
47 straipsnis. Atsakomybė už keleivio, bagažo, krovinio ar pašto siuntos pavėluotą vežimą
1. Vežėjas, pažeidęs keleivio, bagažo ar krovinio vežimo terminus (išskyrus keleivio vežimą miesto ir priemiesčiomaršrutais), privalo atlyginti keleiviui, krovinio ar pašto, dokumentų siuntėjui arba gavėjui turėtus nuostolius, atsiradusius dėl transporto priemonės vėlavimo, jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomybė netesybomis. Negautos pajamos neatlyginamos.
2. Vežimo terminas laikomas nepraleistu, jeigu vežėjas savo įsipareigojimo negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos, transporto priemonės gedimo, gresiančio keleivių sveikatai ar gyvybei, šalinimo arba kitokių nuo vežėjo nepriklausančių aplinkybių.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
48 straipsnis. Keleto vežėjų atsakomybė
Kai krovinys prarastas, jo trūksta arba jis sužalotas dėl dviejų ar daugiau vežėjų, kurie dalyvavo vežime, kaltės, tai žalą krovinio siuntėjui ar gavėjui atlygina vežėjas, su kuriuo buvo sudaryta vežimo sutartis. Vežėjas, atlyginęs žalą, turi teisę reikalauti turėtų nuostolių atlyginimo iš kitų vežėjų.
49 straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą susidūrus kelių transporto priemonėms
1. Žalą, padarytą keleiviui, bagažui, kroviniui ar pašto siuntai susidūrus kelių transporto priemonėms, atlygina transporto priemonės, dėl kurios kaltės įvyko susidūrimas, valdytojas.
2. Jeigu žala padaryta susidūrus kelioms kelių transporto priemonėms, dėl ko kalti keli transporto priemonių valdytojai, tai nukentėjusiesiems padarytą žalą jie atlygina solidariai. Atlygintinos žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį.
50 straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims
Žalą, padarytą kelių transporto priemonėmis tretiesiems asmenims ar jų turtui, atlygina kaltas dėl žalos padarymo vežėjas. Žalos dydį ir jos atlyginimo tvarką reguliuoja Civilinis kodeksas.
51 straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybės ar jos dydžio sumažinimas
1. Vežėjas neatsako už žalą dėl bagažo, krovinio ar pašto siuntos praradimo, trūkumo ar sužalojimo, jeigu nėra įrodymų, kad imtasi visų reikiamų priemonių žalai išvengti arba kad jis negalėjo tokių priemonių panaudoti. Jei vežėjas įrodys, kad krovinio siuntėjo ar gavėjo veiksmai buvo šios žalos atsiradimo priežastimi ar turėjo įtakos žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į to asmens kaltės laipsnį, žalos atlyginimo dydis gali būti sumažintas arba vežėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės.
2. Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, trūkumą arba sužalojimą, jeigu siuntėjas (gavėjas) neįrodo jo kaltės, kai:
1) krovinys atvežtas techniškai tvarkinga kelių transporto priemone su nepažeistomis siuntėjo plombomis, o vienetinis krovinys - su tvarkingomis krovinio siuntėjo arba gamintojo apsauginėmis žymomis, banderolinėmis plombomis;
2) krovinio trūksta arba jis sužalotas dėl natūralių priežasčių, susijusių su krovinio vežimu transporto priemonėmis (nudžiūvimo, korozijos, nubyrėjimo ir pan.);
3) krovinys buvo lydimas siuntėjo ar gavėjo atstovo;
4) krovinio trūkumas neviršijo natūralaus sumažėjimo normų ar leistinų paklaidos matavimo priemonėmis ribų, taikomų vežant kelių transporto priemonėmis.
52 straipsnis. Susitarimo dėl atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą negaliojimas
Vežėjo susitarimai su keleiviu, krovinio ar bagažo siuntėju arba gavėju dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą ar jos dydžio sumažinimo negalioja. Tokio susitarimo negaliojimas nepanaikina vežimo sutarties.
53 straipsnis. Atsakomybė už kelių transporto priemonės prastovą
Už kelių transporto priemonės prastovą dėl pavėluoto pakrovimo ar iškrovimo, ar dėl dokumentų, susijusių su vežimu, neįforminimo ar nepateikimo nustatytu laiku ir kitus pažeidimus, dėl ko įvyko prastova, šalys gali nustatyti netesybas. Netesybų nustatymas turi būti įformintas raštu.
54 straipsnis. Atsakomybė už vežėjui padarytą žalą
Keleiviai, krovinio siuntėjai ir gavėjai atlygina vežėjui padarytą žalą pagal Civilinį kodeksą.
55 straipsnis. Atsakomybė už kelių transporte galiojančių taisyklių pažeidimą
Keleivių, bagažo ir krovinio vežimo saugumo ir kitų taisyklių kelių transporte pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
56 straipsnis. Pretenzijų ir ieškinių dėl žalos atlyginimo pareiškimo tvarka
1. Ieškiniai dėl reikalavimų, kylančių iš vežimo sutarties, pareiškiami teismui. Ieškovas gali iki ieškinio pareiškimo pareikšti vežėjui pretenziją. Vežėjas praneša apie pretenzijos patenkinimą arba atsisakymą ją patenkinti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos. Jei per tą laiką atsakymas į pretenziją negautas, laikoma, kad vežėjas jos nepatenkino.
2. Ieškiniui, kylančiam dėl vežimo sutarties, pareikšti nustatomas dvejų metų ieškininės senaties terminas. Pretenzijos pareiškimas ieškininės senaties terminą pratęsia vienam mėnesiui.
57 straipsnis.Neteko galios.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
58 straipsnis. Neteko galios.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Lietuvos Respublikos
kelių transporto kodekso
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1992 m. kovo 16 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 684/92 dėl bendrųjų tarptautinio keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 306) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 11/98 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 3 tomas, p. 62).
2. 1992 m. kovo 26 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 881/92 dėl patekimo į rinką vežant krovinius Bendrijos keliais į valstybės narės teritoriją ar iš jos arba kertant vienos ar kelių valstybių narių teritorijas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 1 tomas, p. 370) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2002 m. kovo 1 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 484/2002 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 6 tomas, p. 90).
3. 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/26/EB dėl leidimo verstis krovinių ir keleivių vežėjo kelių transporto verslu ir diplomų, pažymėjimų bei kitų oficialių profesinę kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų tarpusavio pripažinimo, skirto palengvinti šiems vežėjams naudojimąsi įsisteigimo laisve nacionalinio ir tarptautinio vežimo srityje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 2 tomas, p. 285) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1998 m. spalio 1 d. Tarybos direktyva 98/76/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 3 tomas, p. 285).
4. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (OL 2006 L 102, p. 1).
5. 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelio ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL 2007 L 315, p. 1).
Priedo redakcija nuo 2011-12-04:
Lietuvos Respublikos
kelių transporto kodekso
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (OL 2006 L 102, p. 1).
2. 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL 2007 L 315, p. 1).
3. 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009, nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB (OL 2009 L 300, p. 51).
4. 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (OL 2009 L 300, p. 72).
5. 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 (OL 2009 L 300, p. 88).
Kodeksas papildytas priedu:
Nr. IX-2195, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2529 (2004-04-30)
Priedo pakeitimai:
Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28)
_____________
Pakeitimai:
1. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-346, 97.06.30, Žin., 1997, Nr.66-1611 (97.07.11)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-924, 98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2895 (98.12.02)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-283, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1353 (2001 05 09)
KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO KETVIRTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 1, 2, 4, 7, 8, 13, 14, 16, 17, 18, 20, 21, 23, 29, 37, 40, 42, 44, 47 STRAIPSNIŲ IR SEPTINTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 17(1) STRAIPSNIU BEI 57 IR 58 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
5. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2195, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2529 (2004-04-30)
KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 1, 3, 8, 11, 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI KODEKSO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS
6. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2328, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 116-4318 (2004-07-27)
KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-151, 2005-03-31, Žin., 2005, Nr. 47-1559 (2005-04-12)
KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-476, 2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5643 (2005-12-31)
KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 14, 16 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28)
KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 2, 3, 8, 10, 12, 13, 14, 16, 17(1), 18 STRAIPSNIŲ IR KODEKSO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
10. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1622, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 132-6276 (2011-11-05)
KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 7, 8, 13, 14, 18 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, KODEKSO PAPILDYMO 8(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Įsigaliojus šiam įstatymui, įmonėms, turinčioms nustatyta tvarka išduotas kelių transporto veiklos licencijas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytas licencijas, leidžiama verstis veikla iki licencijoje nurodytos datos, bet ne ilgiau kaip iki 2016 m. gruodžio 3 d., jeigu įmonė atitinka reikalavimus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnyje.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotos licencijų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi kortelės, galiojusios šio įstatymo įsigaliojimo dieną, prilyginamos leidimams vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi ir galioja, neatsižvelgiant į jose nurodytą terminą, tol, kol galiojimas nebus panaikintas Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka.
Šis įstatymas, išskyrus 9 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2011 m. gruodžio 4 d.
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2011-11-07)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Transporto lengvatų įstatymas
Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 32-890
Neoficialus įstatymo tekstas
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
TRANSPORTO LENGVATŲ
Į S T A T Y M A S
TRANSPORTO LENGVATŲ
Į S T A T Y M A S
2000 m. kovo 30 d. Nr. VIII-1605
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato asmenų, kuriems teikiamos važiavimo keleiviniu transportu lengvatos, kategorijas, lengvatų rūšis, išlaidų keleiviniam transportui kompensavimą ir vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su lengvatų taikymu, kompensavimo (atlyginimo) tvarką bei šaltinius.
2. Važiavimo keleiviniu transportu lengvatos, numatytos šiame įstatyme, pagal šio įstatymo nuostatas teikiamos važiuojantiems tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais (2 ir 3 klasės sėdimuose vagonuose, kai keleivio kelionės pradinė ir galinė stotys yra Lietuvos Respublikos teritorijoje), reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais Lietuvos Respublikos piliečiams, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, teisėtai gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, ir turintiems leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės. Šios lengvatos, numatytos šiame įstatyme, netaikomos važiuojantiesiems tarptautinio reguliaraus susisiekimo autobusais, lengvaisiais automobiliais taksi ir maršrutiniais taksi.
3. Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, studijuojantiems Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, teikiamos tokios pačios važiavimo keleiviniu transportu lengvatos kaip ir Lietuvos aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1192, 2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5190 (2002-12-06)
Nr. X-1612, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2862 (2008-06-30)
1. Šis įstatymas nustato asmenų, kuriems teikiamos važiavimo keleiviniu transportu lengvatos, kategorijas, lengvatų rūšis, išlaidų keleiviniam transportui kompensavimą ir vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su lengvatų taikymu, kompensavimo (atlyginimo) tvarką bei šaltinius.
2. Važiavimo keleiviniu transportu lengvatos, numatytos šiame įstatyme, pagal šio įstatymo nuostatas teikiamos važiuojantiems tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais (2 ir 3 klasės sėdimuose vagonuose, kai keleivio kelionės pradinė ir galinė stotys yra Lietuvos Respublikos teritorijoje), reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais Lietuvos Respublikos piliečiams, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, teisėtai gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, ir turintiems leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės. Šios lengvatos, numatytos šiame įstatyme, netaikomos važiuojantiesiems tarptautinio reguliaraus susisiekimo autobusais, lengvaisiais automobiliais taksi ir maršrutiniais taksi.
3. Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, studijuojantiems Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, teikiamos tokios pačios važiavimo keleiviniu transportu lengvatos kaip ir Lietuvos aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1192, 2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5190 (2002-12-06)
Nr. X-1612, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2862 (2008-06-30)
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Vežėjas - įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius bei bagažą.
2. Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusai - kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais maršrutais daugiau kaip per dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas.
3. Vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusai ir troleibusai - kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius miesto maršrutais, kuriuos nustato savivaldybės.
4. Vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusai - kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais priemiestiniais maršrutais ne daugiau kaip per dviejų gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas.
5. Keleiviniai traukiniai - Lietuvos vietinio ir tarptautinio susisiekimo traukiniai:
1) vietinio susisiekimo traukiniai - paprastieji ir greitieji keleiviniai traukiniai, kursuojantys Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2) tarptautinio susisiekimo traukiniai - keleiviniai traukiniai, vežantys keleivius į kitas valstybes.
6. Reguliaraus susisiekimo laivai ir keltai - vidaus vandenų transporto priemonės, vežančios keleivius miesto, priemiestiniais ir tarpmiestiniais maršrutais pagal patvirtintą tvarkaraštį.
7. Lengvieji automobiliai taksi – motorinės kelių transporto priemonės, skirtos keleiviams ir bagažui vežti, turinčios, įskaitant vairuotojo vietą, ne daugiau kaip 7 sėdimas vietas, įrengtą taksometrą bei atpažinimo ženklą – plafoną ir atitinkančios lengviesiems automobiliams taksi keliamus techninius reikalavimus. Techninius reikalavimus lengviesiems automobiliams taksi nustato Susisiekimo ministerija.
8. Maršrutiniai taksi – autobusai, turintys, įskaitant vairuotojo vietą, nuo 10 iki 17 sėdimų vietų ir atpažinimo ženklą – plafoną, vežantys keleivius tik sėdimose vietose pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais, paimantys ir išleidžiantys keleivius stotelėse arba pagal pageidavimą vietose, kuriose nedraudžia sustoti Kelių eismo taisyklės.
9. Neteko galios nuo 2008 m. liepos 1 d.
10. Neteko galios nuo 2008 m. liepos 1 d.
11. Neteko galios nuo 2008 m. liepos 1 d.
12. Neteko galios nuo 2008 m. liepos 1 d.
13. Neteko galios nuo 2008 m. liepos 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-791, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1343 (2002-04-09)
Nr. X-1612, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2862 (2008-06-30)
1. Vežėjas - įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius bei bagažą.
2. Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusai - kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais maršrutais daugiau kaip per dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas.
3. Vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusai ir troleibusai - kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius miesto maršrutais, kuriuos nustato savivaldybės.
4. Vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusai - kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais priemiestiniais maršrutais ne daugiau kaip per dviejų gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas.
5. Keleiviniai traukiniai - Lietuvos vietinio ir tarptautinio susisiekimo traukiniai:
1) vietinio susisiekimo traukiniai - paprastieji ir greitieji keleiviniai traukiniai, kursuojantys Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2) tarptautinio susisiekimo traukiniai - keleiviniai traukiniai, vežantys keleivius į kitas valstybes.
6. Reguliaraus susisiekimo laivai ir keltai - vidaus vandenų transporto priemonės, vežančios keleivius miesto, priemiestiniais ir tarpmiestiniais maršrutais pagal patvirtintą tvarkaraštį.
7. Lengvieji automobiliai taksi – motorinės kelių transporto priemonės, skirtos keleiviams ir bagažui vežti, turinčios, įskaitant vairuotojo vietą, ne daugiau kaip 7 sėdimas vietas, įrengtą taksometrą bei atpažinimo ženklą – plafoną ir atitinkančios lengviesiems automobiliams taksi keliamus techninius reikalavimus. Techninius reikalavimus lengviesiems automobiliams taksi nustato Susisiekimo ministerija.
8. Maršrutiniai taksi – autobusai, turintys, įskaitant vairuotojo vietą, nuo 10 iki 17 sėdimų vietų ir atpažinimo ženklą – plafoną, vežantys keleivius tik sėdimose vietose pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais, paimantys ir išleidžiantys keleivius stotelėse arba pagal pageidavimą vietose, kuriose nedraudžia sustoti Kelių eismo taisyklės.
9. Neteko galios nuo 2008 m. liepos 1 d.
10. Neteko galios nuo 2008 m. liepos 1 d.
11. Neteko galios nuo 2008 m. liepos 1 d.
12. Neteko galios nuo 2008 m. liepos 1 d.
13. Neteko galios nuo 2008 m. liepos 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-791, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1343 (2002-04-09)
Nr. X-1612, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2862 (2008-06-30)
ANTRASIS SKIRSNIS
LENGVATŲ RŪŠYS IR ASMENŲ, KURIEMS JOS TEIKIAMOS, KATEGORIJOS
LENGVATŲ RŪŠYS IR ASMENŲ, KURIEMS JOS TEIKIAMOS, KATEGORIJOS
3 straipsnis. Lengvatų rūšys
Lietuvos Respublikoje teikiamos šios transporto lengvatos:
1) teisė važiuoti nemokamai;
2) teisė įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida;
3) teisė į transporto išlaidų kompensaciją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1612, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2862 (2008-06-30)
Lietuvos Respublikoje teikiamos šios transporto lengvatos:
1) teisė važiuoti nemokamai;
2) teisė įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida;
3) teisė į transporto išlaidų kompensaciją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1612, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2862 (2008-06-30)
4 straipsnis. Teisė važiuoti nemokamai
1. Kiekvienam keleiviui suteikiama teisė nemokamai vežtis vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais du vaikus iki 7 metų neužimant atskiros sėdimos ar miegamos vietos.
2. Teisė važiuoti keleiviniu transportu nemokamai suteikiama keleivinį transportą kontroliuojantiems pareigūnams Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
1. Kiekvienam keleiviui suteikiama teisė nemokamai vežtis vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais du vaikus iki 7 metų neužimant atskiros sėdimos ar miegamos vietos.
2. Teisė važiuoti keleiviniu transportu nemokamai suteikiama keleivinį transportą kontroliuojantiems pareigūnams Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
5 straipsnis. Teisė įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida
1. Teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 80 procentų nuolaida turi:
1) asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, arba asmenys, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti vaikais invalidais, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis);
2) asmenys, pripažinti nedarbingais, asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, asmenys, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti I grupės invalidais, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis);
3) į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą įrašytomis ligomis sergantys asmenys, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis);
4) 80 metų ir vyresni asmenys;
5) Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, pripažinti iš dalies darbingais ar sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti II ar III grupės invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos;
6) žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų šeimos nariai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos;
7) pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai, sukakę 70 metų ir vyresni.
2. Teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 50 procentų nuolaida turi:
1) asmenys, pripažinti iš dalies darbingais, arba asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti II grupės invalidais);
2) pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai, jaunesni kaip 70 metų, ir laisvės kovų dalyviai;
3) nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėję asmenys – politiniai kaliniai ir tremtiniai, buvę getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniai;
4) Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos;
5) asmenys nuo 70 iki 80 metų.
3. Teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bilietą su 50 procentų nuolaida turi aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai, Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, taip pat profesinio mokymo įstaigų dieninių skyrių mokiniai.
4. Teisė įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 50 procentų nuolaida suteikiama vežamiems vaikams nuo 7 iki 10 metų.
5. Keleiviui, vežančiam keletą vaikų iki 7 metų tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais, suteikiama teisė trečiajam ir kitiems vaikams iki 7 metų įgyti vienkartinį važiavimo bilietą su 50 procentų nuolaida.
6. Aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai, Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, dieninių bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai, profesinio mokymo įstaigų dieninių skyrių mokiniai ir Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos mokiniai turi teisę įsigyti važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietą su šiomis nuolaidomis:
1) terminuotą vardinį važiavimo bilietą – su 80 procentų nuolaida;
2) vienkartinį važiavimo bilietą – su 50 procentų nuolaida.
7. Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos ir konservatorijų mokiniai turi teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 50 procentų nuolaida.
8. Savivaldybės savo nustatyta tvarka gali papildomai leisti įsigyti važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietą su nuolaida ir kitų kategorijų asmenims, taip pat įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida tam tikromis savaitės dienomis ar paros valandomis. Su šiomis lengvatomis susijusias išlaidas savivaldybės kompensuoja iš savo biudžeto lėšų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1192, 2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5190 (2002-12-06)
Nr. IX-1643, 2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3117 (2003-07-10)
Nr. IX-2581, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6324 (2004-11-26)
Nr. X-189, 2005-05-12, Žin., 2005, Nr. 67-2401 (2005-05-28)
Nr. X-576, 2006-04-25, Žin., 2006, Nr. 53-1929 (2006-05-13)
Nr. X-1612, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2862 (2008-06-30)
1. Teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 80 procentų nuolaida turi:
1) asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, arba asmenys, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti vaikais invalidais, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis);
2) asmenys, pripažinti nedarbingais, asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, asmenys, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti I grupės invalidais, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis);
3) į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą įrašytomis ligomis sergantys asmenys, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis);
4) 80 metų ir vyresni asmenys;
5) Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, pripažinti iš dalies darbingais ar sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti II ar III grupės invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos;
6) žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų šeimos nariai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos;
7) pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai, sukakę 70 metų ir vyresni.
2. Teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 50 procentų nuolaida turi:
1) asmenys, pripažinti iš dalies darbingais, arba asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti II grupės invalidais);
2) pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai, jaunesni kaip 70 metų, ir laisvės kovų dalyviai;
3) nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėję asmenys – politiniai kaliniai ir tremtiniai, buvę getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniai;
4) Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos;
5) asmenys nuo 70 iki 80 metų.
3. Teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bilietą su 50 procentų nuolaida turi aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai, Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, taip pat profesinio mokymo įstaigų dieninių skyrių mokiniai.
4. Teisė įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 50 procentų nuolaida suteikiama vežamiems vaikams nuo 7 iki 10 metų.
5. Keleiviui, vežančiam keletą vaikų iki 7 metų tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais, suteikiama teisė trečiajam ir kitiems vaikams iki 7 metų įgyti vienkartinį važiavimo bilietą su 50 procentų nuolaida.
6. Aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai, Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, dieninių bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai, profesinio mokymo įstaigų dieninių skyrių mokiniai ir Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos mokiniai turi teisę įsigyti važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietą su šiomis nuolaidomis:
1) terminuotą vardinį važiavimo bilietą – su 80 procentų nuolaida;
2) vienkartinį važiavimo bilietą – su 50 procentų nuolaida.
7. Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos ir konservatorijų mokiniai turi teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 50 procentų nuolaida.
8. Savivaldybės savo nustatyta tvarka gali papildomai leisti įsigyti važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietą su nuolaida ir kitų kategorijų asmenims, taip pat įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida tam tikromis savaitės dienomis ar paros valandomis. Su šiomis lengvatomis susijusias išlaidas savivaldybės kompensuoja iš savo biudžeto lėšų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1192, 2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5190 (2002-12-06)
Nr. IX-1643, 2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3117 (2003-07-10)
Nr. IX-2581, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6324 (2004-11-26)
Nr. X-189, 2005-05-12, Žin., 2005, Nr. 67-2401 (2005-05-28)
Nr. X-576, 2006-04-25, Žin., 2006, Nr. 53-1929 (2006-05-13)
Nr. X-1612, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2862 (2008-06-30)
[6 straipsnio redakcija iki 2009-06-01]
6 straipsnis. Važiavimo išlaidų kompensavimas mokiniams, vaikų globos įstaigų gyventojams, mokytojams, gydytojams ir slaugytojams, socialiniams darbuotojams ir jų padėjėjams, socialiniams pedagogams ir jų padėjėjams, auklėtojams ir jų padėjėjams, kultūros ir meno darbuotojams
1. Savivaldybės, kurių teritorijoje yra švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, kultūros ir meno įstaigos, savo nustatyta tvarka kompensuoja visas važiavimo išlaidas:
1) kaimuose ir miesteliuose gyvenantiems bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams, šių mokyklų ar įstaigų darbo dienomis važiuojantiems į mokyklą ar įstaigą iki 40 km ir atgal mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais; neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams ši lengvata taikoma ir ne darbo dienomis;
2) vaikų globos namuose, vaikų socializacijos centruose, bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučiuose gyvenantiems mokiniams, važiuojantiems mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais;
3) kaimuose ir miesteliuose esančių bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo įstaigų mokytojams, kaimuose ir miesteliuose esančių sveikatos priežiūros įstaigų gydytojams ir slaugytojams, jų darbo šiose mokyklose ar įstaigose dienomis važiuojantiems į darbą iki 40 km ir atgal vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais;
4) kaimuose ir miesteliuose esančiose socialinių paslaugų įstaigose ir seniūnijose dirbantiems socialiniams darbuotojams ir jų padėjėjams, socialiniams pedagogams ir jų padėjėjams, auklėtojams ir jų padėjėjams, jų darbo dienomis važiuojantiems į darbą iki 40 km ir atgal vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais;
5) kaimuose ir miesteliuose esančiose kultūros ir meno įstaigose dirbantiems kultūros ir meno darbuotojams, jų darbo dienomis važiuojantiems į darbą iki 40 km ir atgal vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais.
2. Savivaldybės, kurių teritorijoje yra švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, kultūros ir meno įstaigos, savo nustatyta tvarka kaimuose ir miesteliuose esančių bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo įstaigų mokytojams, kaimuose ir miesteliuose esančių sveikatos priežiūros įstaigų gydytojams ir slaugytojams, kaimuose ir miesteliuose esančiose socialinių paslaugų įstaigose bei seniūnijose dirbantiems socialiniams darbuotojams ir jų padėjėjams, socialiniams pedagogams ir jų padėjėjams, auklėtojams ir jų padėjėjams, kaimuose ir miesteliuose esančiose kultūros ir meno įstaigose dirbantiems kultūros ir meno darbuotojams, kurie į darbą ir atgal vyksta nuosavu transportu, moka kompensacijas, kurių dydis yra lygus kompensacijų, kurios būtų pagal šio straipsnio 1 dalies 3–5 punktus išmokėtos jiems vykstant į darbą ir atgal vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais, dydžiui.
1. Savivaldybės, kurių teritorijoje yra švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, kultūros ir meno įstaigos, savo nustatyta tvarka kompensuoja visas važiavimo išlaidas:
1) kaimuose ir miesteliuose gyvenantiems bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams, šių mokyklų ar įstaigų darbo dienomis važiuojantiems į mokyklą ar įstaigą iki 40 km ir atgal mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais; neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams ši lengvata taikoma ir ne darbo dienomis;
2) vaikų globos namuose, vaikų socializacijos centruose, bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučiuose gyvenantiems mokiniams, važiuojantiems mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais;
3) kaimuose ir miesteliuose esančių bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo įstaigų mokytojams, kaimuose ir miesteliuose esančių sveikatos priežiūros įstaigų gydytojams ir slaugytojams, jų darbo šiose mokyklose ar įstaigose dienomis važiuojantiems į darbą iki 40 km ir atgal vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais;
4) kaimuose ir miesteliuose esančiose socialinių paslaugų įstaigose ir seniūnijose dirbantiems socialiniams darbuotojams ir jų padėjėjams, socialiniams pedagogams ir jų padėjėjams, auklėtojams ir jų padėjėjams, jų darbo dienomis važiuojantiems į darbą iki 40 km ir atgal vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais;
5) kaimuose ir miesteliuose esančiose kultūros ir meno įstaigose dirbantiems kultūros ir meno darbuotojams, jų darbo dienomis važiuojantiems į darbą iki 40 km ir atgal vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais.
2. Savivaldybės, kurių teritorijoje yra švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, kultūros ir meno įstaigos, savo nustatyta tvarka kaimuose ir miesteliuose esančių bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo įstaigų mokytojams, kaimuose ir miesteliuose esančių sveikatos priežiūros įstaigų gydytojams ir slaugytojams, kaimuose ir miesteliuose esančiose socialinių paslaugų įstaigose bei seniūnijose dirbantiems socialiniams darbuotojams ir jų padėjėjams, socialiniams pedagogams ir jų padėjėjams, auklėtojams ir jų padėjėjams, kaimuose ir miesteliuose esančiose kultūros ir meno įstaigose dirbantiems kultūros ir meno darbuotojams, kurie į darbą ir atgal vyksta nuosavu transportu, moka kompensacijas, kurių dydis yra lygus kompensacijų, kurios būtų pagal šio straipsnio 1 dalies 3–5 punktus išmokėtos jiems vykstant į darbą ir atgal vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais, dydžiui.
[6 straipsnio redakcija nuo 2009-06-01]
6 straipsnis. Važiavimo išlaidų kompensavimas mokiniams ir vaikų globos įstaigų gyventojams bei kitais atvejais
1. Savivaldybės, kurių teritorijoje yra švietimo ir vaikų globos įstaigos, savo nustatyta tvarka kompensuoja visas važiavimo išlaidas:
1) kaimuose ir miesteliuose gyvenantiems bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams, šių mokyklų ar įstaigų darbo dienomis važiuojantiems į mokyklą ar įstaigą iki 40 km ir atgal mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais; neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams ši lengvata taikoma ir ne darbo dienomis;
2) vaikų globos įstaigose, vaikų socializacijos centruose, bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučiuose gyvenantiems mokiniams, važiuojantiems mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais;
3) vaikų globos namuose gyvenantiems mokiniams, važiuojantiems mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais.
2. Savivaldybių tarybos savo nustatyta tvarka gali kompensuoti važiavimo išlaidas ir kitais atvejais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2581, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6324 (2004-11-26)
Nr. X-1312, 2007-11-06, Žin., 2007, Nr. 120-4879 (2007-11-22)
Nr. X-1612, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2862 (2008-06-30)
Nr. XI-241, 2009-04-28, Žin., 2009, Nr. 54-2139 (2009-05-12)
1. Savivaldybės, kurių teritorijoje yra švietimo ir vaikų globos įstaigos, savo nustatyta tvarka kompensuoja visas važiavimo išlaidas:
1) kaimuose ir miesteliuose gyvenantiems bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams, šių mokyklų ar įstaigų darbo dienomis važiuojantiems į mokyklą ar įstaigą iki 40 km ir atgal mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais; neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams ši lengvata taikoma ir ne darbo dienomis;
2) vaikų globos įstaigose, vaikų socializacijos centruose, bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučiuose gyvenantiems mokiniams, važiuojantiems mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais;
3) vaikų globos namuose gyvenantiems mokiniams, važiuojantiems mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais.
2. Savivaldybių tarybos savo nustatyta tvarka gali kompensuoti važiavimo išlaidas ir kitais atvejais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2581, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6324 (2004-11-26)
Nr. X-1312, 2007-11-06, Žin., 2007, Nr. 120-4879 (2007-11-22)
Nr. X-1612, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2862 (2008-06-30)
Nr. XI-241, 2009-04-28, Žin., 2009, Nr. 54-2139 (2009-05-12)
7 straipsnis. Teisė į transporto išlaidų kompensaciją
1. Neįgalieji, turintys sutrikusią judėjimo funkciją, turi teisę:
1) kiekvieną mėnesį gauti 0,25 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio transporto išlaidų kompensaciją;
2) vieną kartą per 6 metus gauti iki 32 MGL dydžio lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, jeigu šie asmenys gali patys vairuoti šiuos lengvuosius automobilius.
2. Laikotarpiu, kai neįgalusis, turintis teisę gauti transporto išlaidų kompensaciją, atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, ši kompensacija nemokama. Šis laikotarpis taip pat neįskaitomas lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijai gauti.
3. Šeimos, auginančios neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinta visiška negalia, vieną kartą per 6 metus turi teisę gauti iki 32 MGL dydžio lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją.
4. Kompensacijos, nustatytos šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, mokamos iš valstybės biudžeto.
5. Transporto išlaidų kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-919, 2002-05-30, Žin., 2002, Nr. 62-2494 (2002-06-21)
Nr. X-189, 2005-05-12, Žin., 2005, Nr. 67-2401 (2005-05-28)
Nr. X-1612, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2862 (2008-06-30)
1. Neįgalieji, turintys sutrikusią judėjimo funkciją, turi teisę:
1) kiekvieną mėnesį gauti 0,25 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio transporto išlaidų kompensaciją;
2) vieną kartą per 6 metus gauti iki 32 MGL dydžio lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, jeigu šie asmenys gali patys vairuoti šiuos lengvuosius automobilius.
2. Laikotarpiu, kai neįgalusis, turintis teisę gauti transporto išlaidų kompensaciją, atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, ši kompensacija nemokama. Šis laikotarpis taip pat neįskaitomas lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijai gauti.
3. Šeimos, auginančios neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinta visiška negalia, vieną kartą per 6 metus turi teisę gauti iki 32 MGL dydžio lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją.
4. Kompensacijos, nustatytos šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, mokamos iš valstybės biudžeto.
5. Transporto išlaidų kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-919, 2002-05-30, Žin., 2002, Nr. 62-2494 (2002-06-21)
Nr. X-189, 2005-05-12, Žin., 2005, Nr. 67-2401 (2005-05-28)
Nr. X-1612, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2862 (2008-06-30)
TREČIASIS SKIRSNIS
VEŽĖJŲ IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMO (NEGAUTŲ PAJAMŲ ATLYGINIMO)
TVARKA IR ŠALTINIAI
VEŽĖJŲ IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMO (NEGAUTŲ PAJAMŲ ATLYGINIMO)
TVARKA IR ŠALTINIAI
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr. IX-1192, 2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5190 (2002-12-06)
8 straipsnis. Vežėjų išlaidų kompensavimo (negautų pajamų atlyginimo) tvarka ir šaltiniai
Vežėjų išlaidos (negautos pajamos), susijusios su lengvatų taikymu, kompensuojamos (atlyginamos) pagal su jais sudarytas sutartis iš valstybės ir savivaldybių biudžetų Vyriausybės nustatyta tvarka:
1) dėl važiavimo keleiviniais traukiniais lengvatų, nustatytų šio įstatymo 5 straipsnio 1, 5 ir 7 dalyse, – iš valstybės biudžeto;
2) dėl važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais lengvatų, nustatytų šio įstatymo 5 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 7 dalyse, – iš savivaldybių, kuriose įregistruotos šių vežėjų įmonės, biudžetų;
3) dėl važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų, nustatytų šio įstatymo 5 straipsnio 1–5 ir 7 dalyse, – iš valstybės biudžeto;
4) dėl važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais lengvatų, nustatytų šio įstatymo 5 straipsnio 1–7 dalyse, – iš savivaldybių, išdavusių šiems vežėjams leidimus vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, biudžetų;
5) dėl važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, vežančiais keleivius per dviejų gretimų savivaldybių, iš kurių viena yra didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus – savivaldybė, teritorijas, – iš miesto ir apie jį esančios savivaldybės biudžetų solidariai pagal tarpusavio susitarimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1192, 2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5190 (2002-12-06)
Nr. IX-1643, 2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3117 (2003-07-10)
Nr. IX-2581, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6324 (2004-11-26)
Nr. X-1612, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2862 (2008-06-30)
Vežėjų išlaidos (negautos pajamos), susijusios su lengvatų taikymu, kompensuojamos (atlyginamos) pagal su jais sudarytas sutartis iš valstybės ir savivaldybių biudžetų Vyriausybės nustatyta tvarka:
1) dėl važiavimo keleiviniais traukiniais lengvatų, nustatytų šio įstatymo 5 straipsnio 1, 5 ir 7 dalyse, – iš valstybės biudžeto;
2) dėl važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais lengvatų, nustatytų šio įstatymo 5 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 7 dalyse, – iš savivaldybių, kuriose įregistruotos šių vežėjų įmonės, biudžetų;
3) dėl važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų, nustatytų šio įstatymo 5 straipsnio 1–5 ir 7 dalyse, – iš valstybės biudžeto;
4) dėl važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais lengvatų, nustatytų šio įstatymo 5 straipsnio 1–7 dalyse, – iš savivaldybių, išdavusių šiems vežėjams leidimus vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, biudžetų;
5) dėl važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, vežančiais keleivius per dviejų gretimų savivaldybių, iš kurių viena yra didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus – savivaldybė, teritorijas, – iš miesto ir apie jį esančios savivaldybės biudžetų solidariai pagal tarpusavio susitarimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1192, 2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5190 (2002-12-06)
Nr. IX-1643, 2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3117 (2003-07-10)
Nr. IX-2581, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6324 (2004-11-26)
Nr. X-1612, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2862 (2008-06-30)
KETVIRTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. gegužės 1 d., išskyrus 7 straipsnio 1 dalį, kuri įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. gegužės 1 d., išskyrus 7 straipsnio 1 dalį, kuri įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
10 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo tvarka
Vyriausybė iki 2000 m. balandžio 30 d. nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką.
Vyriausybė iki 2000 m. balandžio 30 d. nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką.
11 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus
Asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
12 straipsnis. Teisės akto pripažinimas netekusiu galios
Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl važiavimo keleiviniu transportu lengvatų ir kai kurių kategorijų pareigūnų, tarnautojų bei kitų asmenų važiavimo keleiviniu transportu išlaidų kompensavimo tvarkos“ (Žin., 1995, Nr. 87-1954, Nr.107-2399; 1997, Nr.117-3014; 1999, Nr.60-1958).
Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl važiavimo keleiviniu transportu lengvatų ir kai kurių kategorijų pareigūnų, tarnautojų bei kitų asmenų važiavimo keleiviniu transportu išlaidų kompensavimo tvarkos“ (Žin., 1995, Nr. 87-1954, Nr.107-2399; 1997, Nr.117-3014; 1999, Nr.60-1958).
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
_______________
Pakeitimai:
1. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-791, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1343 (2002-04-09)
TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nr. IX-791, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1343 (2002-04-09)
TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-919, 2002-05-30, Žin., 2002, Nr. 62-2494 (2002-06-21)
TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.
Nr. IX-919, 2002-05-30, Žin., 2002, Nr. 62-2494 (2002-06-21)
TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.
3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1192, 2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5190 (2002-12-06)
TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO 1, 5, 8 STRAIPSNIŲ IR TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nr. IX-1192, 2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5190 (2002-12-06)
TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO 1, 5, 8 STRAIPSNIŲ IR TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1643, 2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3117 (2003-07-10)
TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO 5, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
Nr. IX-1643, 2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3117 (2003-07-10)
TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO 5, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
5. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2581, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6324 (2004-11-26)
TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO 5, 6 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
Nr. IX-2581, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6324 (2004-11-26)
TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO 5, 6 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
6. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-189, 2005-05-12, Žin., 2005, Nr. 67-2401 (2005-05-28)
TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO 5 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d.
Nr. X-189, 2005-05-12, Žin., 2005, Nr. 67-2401 (2005-05-28)
TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO 5 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d.
7. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-576, 2006-04-25, Žin., 2006, Nr. 53-1929 (2006-05-13)
TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.
Nr. X-576, 2006-04-25, Žin., 2006, Nr. 53-1929 (2006-05-13)
TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.
8. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1312, 2007-11-06, Žin., 2007, Nr. 120-4879 (2007-11-22)
TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. sausio 1 d.
Nr. X-1312, 2007-11-06, Žin., 2007, Nr. 120-4879 (2007-11-22)
TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. sausio 1 d.
9. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1612, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2862 (2008-06-30)
TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 5 straipsnį, įsigalioja 2008 m. liepos 1 d.
Šio įstatymo 5 straipsnis įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
Nr. X-1612, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2862 (2008-06-30)
TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 5 straipsnį, įsigalioja 2008 m. liepos 1 d.
Šio įstatymo 5 straipsnis įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
10. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-241, 2009-04-28, Žin., 2009, Nr. 54-2139 (2009-05-12)
TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Įstatymas įsigalioja nuo 2009-06-01.
Nr. XI-241, 2009-04-28, Žin., 2009, Nr. 54-2139 (2009-05-12)
TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Įstatymas įsigalioja nuo 2009-06-01.
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušra Bodin (2009-05-12)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Transporto veiklos pagrindų įstatymas
Įstatymas paskelbtas: Žin., 1991, Nr. 30-804
Neoficialus įstatymo tekstas
Aktuali įstatymo redakcija nuo 2012-01-01
LIETUVOS RESPUBLIKOS
TRANSPORTO VEIKLOS PAGRINDŲ
Į S T A T Y M A S
Nauja įstatymo redakcija:
Nr. IX-747, 2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1034 (2002-03-20)
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos transporto viešojo administravimo, vežėjų ir transporto infrastruktūros valdytojų veiklos, valstybės pagalbos plėtojant transporto infrastruktūrą ir jos valdymo bendruosius principus, transporto infrastruktūros valdytojų teisinį statusą, jų santykius su transporto infrastruktūros savininkais bei naudotojais,visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų,saugaus eismo užtikrinimo ir kitų su transporto veikla susijusių santykių reglamentavimo pagrindus.
2. Šis Įstatymas nereglamentuoja karinio, bevariklio ir vamzdynų transporto veiklos, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita.
3. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio Įstatymo priede.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-214, 2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 71-2560 (2005-06-07)
Nr. X-747, 2006-07-04, Žin., 2006, Nr. 82-3250 (2006-07-27)
Nr. XI-1744, 2011-11-29, Žin., 2011, Nr. 150-7049 (2011-12-08)
Nr. XI-1832, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Intelektinės transporto sistemos– informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis grindžiamos sistemos, skirtos geležinkelių, kelių, jūrų, oro ir vidaus vandenų transporto eismui, įskaitant infrastruktūrą, transporto priemones ir naudotojus, elektroninį keleivinio transporto bilietą, valdyti, taip pat sąsajoms tarp šių transporto rūšių užtikrinti.
2. Intelektinių transporto sistemų paslauga– intelektinių transporto sistemų prietaikos veikimo užtikrinimas tinkamai parengtoje organizacinėje ir operacinėje sistemoje, siekiant padidinti naudotojo saugumą ir patogumą ir (arba) palengvinti transporto ir kelionių operacijas, padidinti jų veiksmingumą arba padėti jas atlikti.
3. Intelektinių transporto sistemų prietaika – intelektinių transporto sistemų taikymo operacinė priemonė.
4. Kelionių duomenys – viešojo transporto tvarkaraščiai, tarifai ir kiti duomenys, būtini informacijai apie keliones daugiarūšiu transportu teikti prieš keliones ir jų metu, siekiant sudaryti palankesnes kelionių planavimo, užsakymo ir pritaikymo sąlygas.
5. Rinkliava už naudojimąsi transporto infrastruktūros objektu (toliau – rinkliava)– už naudojimąsi transporto infrastruktūros objektu jo savininko nustatytas užmokestis, kurį toobjekto naudotojas moka jo valdytojui ar savininkui.
6. Transportas – sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio dalis, skirta viešiesiems ir ūkio subjektų poreikiams tenkinti – keleiviams, bagažui ir (arba) kroviniams vežti.
7. Transporto infrastruktūra – sausumos ir vandens, oro kelių, eismo valdymo sistemų, su jais susijusių statinių, specialiai įrengtų teritorijų, įrenginių ir konstrukcijų visuma, skirta transporto veiklai užtikrinti.
8. Transporto infrastruktūros objektas – atskiras transporto infrastruktūros elementas, kuris gali savarankiškai funkcionuoti.
9. Transporto infrastruktūros objekto naudotojas – transporto priemonių savininkas arba valdytojas, taip pat ūkio subjektas, kurio veikla galima tik naudojantis transporto infrastruktūros objektu.
10. Transporto infrastruktūros objekto valdytojas – fizinis asmuo,juridinis asmuoar kita organizacija ar jų padalinys (toliau – fizinis asmuo ar juridinis asmuo), teisėtai valdantys transporto infrastruktūros objektą.
11. Transporto objektai – transporto infrastruktūra, transporto priemonės ir kitos su transporto veikla susijusios priemonės.
12. Transporto priemonė – bet koks savaeigis mechanizmas ar mechanizmų junginys keleiviams, bagažui ir (arba) kroviniams vežti.
13. Transporto priemonės valstybinė techninė apžiūra (priežiūra) – Lietuvos Respublikoje įregistruotos transporto priemonės privalomas periodinis techninės būklės patikrinimas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
14. Transporto veikla – keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimas transporto priemonėmis, geležinkelių, kelių, oro ir vandens transporto infrastruktūros valdymas, plėtra ir priežiūra, kelių tiesimas ir priežiūra, taip pat kita veikla, tiesiogiai susijusi su transporto infrastruktūra, keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimu.
15. Vežėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris verčiasi keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimu ir atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas sąlygas bei reikalavimus.
16. Viešasis transportas – keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimo nustatytais maršrutais nustatytu laiku paslauga, teikiama visiems, kurie kreipiasi.
17. Viešoji transporto infrastruktūra – transporto infrastruktūra, nuosavybės teise priklausanti valstybei ar savivaldybėms ir skirta keleiviams, bagažui ir (arba) kroviniamsvežti.
18. Visuomenės aptarnavimo įsipareigojimai – įsipareigojimai organizuoti darbą, vežti ir laikytis nustatytų tarifų, kurių vežėjas, atsižvelgdamas į komercinius interesus, neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis; įsipareigojimas organizuoti darbą – įsipareigojimas, nustatytas vežėjui, kuris turi teisę dirbti pagal licenciją ar leidimą bet kokio maršruto ar įrangos atžvilgiu, kad būtų užtikrintas transporto paslaugų teikimo nenutrūkstamumas, reguliarumas ir atitinkamas mastas; įpareigojimas vežti – įpareigojimas, nustatytas vežėjui priimti ir vežti keleivius ar krovinius, taikant konkrečius tarifus ir pagal nustatytas sąlygas; įsipareigojimas dėl tarifų – įpareigojimas, nustatytas vežėjui, kad jis tam tikroms keleivių kategorijoms, tam tikros kategorijos kroviniams arba atitinkamiems maršrutams taikytų valstybės ar savivaldybių institucijų patvirtintus tarifus, kurie neatitinka vežėjo komercinių interesų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-214, 2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 71-2560 (2005-06-07)
Nr. XI-1744, 2011-11-29, Žin., 2011, Nr. 150-7049 (2011-12-08)
Nr. XI-1832, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)
3 straipsnis. Transporto veiklos užtikrinimas
Valstybė teisinėmis, o prireikus ir finansinėmis priemonėmis užtikrina:
1) viešosios transporto infrastruktūros objektų prieinamumą lygiomis teisėmis ir nediskriminacinėmis sąlygomis visiems vidaus (šalies) transporto infrastruktūros objektų naudotojams, taip pat šios infrastruktūros naudotojams iš užsienio, remiantis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais;
2) transporto infrastruktūros valdymo ir vežėjo veiklos atskyrimą;
3) vežėjų patekimo į transporto paslaugų rinką nediskriminacinių sąlygų nustatymą;
4) vežėjų veiklos savarankiškumą, taip pat laisvą ir sąžiningą konkurenciją transporto paslaugų rinkoje;
5) viešosios transporto infrastruktūros funkcionavimą ir jos plėtrą pagal valstybės tikslines programas;
6) kombinuotų vežimų sistemos kūrimo ir plėtojimo skatinimą, taip pat šiuo pagrindu remiantis ir tranzito skatinimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1832, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)
4 straipsnis. Transporto viešasis administravimas
1. Transporto viešąjį administravimą vykdo Vyriausybė, Susisiekimo ministerija bei savivaldybių institucijos.
2. (Neteko galios nuo 2012-01-01)
3. Susisiekimo ministerija:
1) formuoja valstybės transporto politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
2) organizuoja strateginių transporto sistemos plėtojimo programų rengimą, tarp jų – viešosios transporto infrastruktūros plėtojimo, modernizavimo, eismo saugos ir aplinkosaugos, ir užtikrina jų įgyvendinimą;
3) dalyvauja rengiant tarptautinius transporto infrastruktūros projektus bei programas ir juos įgyvendinant;
4) nustato privalomus reikalavimus transporto veiklai vykdyti valstybės įmonėms, valstybės institucijoms bei asociacijoms, transporto infrastruktūros objektų valdytojams, transporto infrastruktūros objektų naudotojams;
5) koordinuoja visų transporto rūšių sąveiką;
6) pagal savo kompetenciją leidžia teisės aktus ir tiesiogiai ar per įgaliotas institucijas kontroliuoja, kaip šie aktai vykdomi;
7) vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
4. Savivaldybių institucijos formuoja viešojo vietinio transporto veiklos strategiją ir organizuoja jos įgyvendinimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1832, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)
5 straipsnis. Transporto rūšys
Transporto rūšys pagal šį Įstatymą yra šios: geležinkelių, kelių, jūrų, oro ir vidaus vandenų transportas. Šių transporto rūšių, taip pat kombinuotų vežimų veiklos ypatumus nustato specialieji transporto rūšių įstatymai irkodeksai bei kiti teisės aktai.
6 straipsnis. Transporto objektų nuosavybė
1. Transporto objektai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims.
2. Viešojo naudojimo geležinkeliai, valstybinės reikšmės keliai, tarptautinių oro uostų infrastruktūra, skrydžių valdymo sistemos įrenginiai, valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai, valstybinių jūrų uostų infrastruktūrayra Lietuvos valstybės nuosavybė.
3. Viešosios transporto infrastruktūros objektais negali būti užtikrinami trečiųjų asmenų įsipareigojimai. Į juos negali būti nukreipti išieškojimai pagal kreditorių reikalavimus.
4. Viešosios transporto infrastruktūros objektus, žemę, akvatoriją (vandens plotus), kitą priskirtą ar sukurtą turtą viešosios transporto infrastruktūros valdytojas valdo, naudoja bei disponuoja turto patikėjimo teisėmis vadovaudamasis šiuo ir kitais įstatymais, administraciniu aktu ar sutartimi.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1866, 2003-12-02, Žin., 2003, Nr. 119-5403 (2003-12-18)
Nr. IX-2196, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2530 (2004-04-30)
Nr. XI-1832, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)
7 straipsnis. Transporto teisinių santykių reglamentavimas
1. Transporto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šis Įstatymas, specialieji transporto rūšių įstatymai irkodeksai bei kiti teisės aktai. Jeigu specialiuosiuose transporto rūšių įstatymuose irkodeksuose numatytos kitokios nuostatos negu šiame Įstatyme, taikomos specialiųjų transporto rūšių įstatymų irkodeksų nuostatos.
2. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokias taisykles negu šis Įstatymas, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.
8 straipsnis. Transporto veiklos licencijavimas
1. Licencijuojamos transporto ūkinės komercinės veiklos sritys nustatomos specialiuosiuose transporto rūšių įstatymuose ir kodeksuose. Kiekvienai šiuose įstatymuose nustatytai transporto licencijuojamos ūkinės komercinės veiklos sričiai licencijos (leidimai) išduodamos pagal Vyriausybės patvirtintas licencijavimo taisykles.
2. Įmonė, norinti gauti licenciją (leidimą), turi atitikti geros reputacijos, profesinės kompetencijos bei finansinio pajėgumo reikalavimus. Šie reikalavimai detalizuojami šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse. Taisyklėse gali būti nustatyti ir kiti reikalavimai, atsižvelgiant į atitinkamos transporto rūšies ypatumus.
9 straipsnis. Tarifai, kainos, rinkliavos
1. Transporto veiklos paslaugų tarifai ir kainos grindžiamos laisvosios rinkos kainodaros principais ir nustatomi sutartyse tarp šalių, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita.
2. Visi transporto infrastruktūros naudotojai už naudojimąsi transporto infrastruktūra privalo mokėti transporto infrastruktūros objekto valdytojui (savininkui) rinkliavas. Rinkliavų dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato transporto infrastruktūros objekto savininkas, atsižvelgdamas į išlaidas, reikalingas šiems objektams eksploatuoti.
3. Lėšos, gautos už naudojimąsi viešąja transporto infrastruktūra, naudojamos tik šios infrastruktūros funkcionavimui užtikrinti ir šio Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytoms programoms finansuoti.
10 straipsnis. Eismo sauga transporte
1. Saugus eismas transporte užtikrinamas laikantis techninių, technologinių, socialinių ir organizacinių reikalavimų transporto infrastruktūrai, transporto priemonėms ir eismo dalyviams.
2. Atskirų transporto rūšių eismo saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, įstatymai ir kiti teisės aktai.
3. Transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros (priežiūros) taisykles nustato ir jų vykdymą kontroliuoja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Transporto priemonių valstybinę techninę apžiūrą (priežiūrą) vykdančių įmonių skaičių, jų išdėstymą šalies teritorijoje, atsižvelgiant į transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros (priežiūros) poreikį, nustato Vyriausybės įgaliota institucija pagal jos patvirtintą metodiką. Įmonės gali atlikti transporto priemonių valstybinę techninę apžiūrą (priežiūrą) tik turėdamos įgaliotos institucijos suteiktus įgaliojimus (leidimus). Įgaliojimai (leidimai) suteikiami sutartimi arba administraciniu aktu.
4. Transporto priemonių registravimo tvarką nustato, jos vykdymą kontroliuoja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Transporto priemonių registraciją vykdančių įmonių skaičių, atsižvelgiant į transporto priemonių registravimo poreikį ir jų išdėstymą šalies teritorijoje, nustato Vyriausybės įgaliota institucija pagal jos patvirtintą metodiką.
5. Transporto infrastruktūros objektai pripažįstami tinkamais naudoti Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
6. Teisės vairuoti (valdyti, pilotuoti) transporto priemones įgijimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos. Teisės vairuoti (valdyti, pilotuoti) transporto priemonę suteikimo dokumentų, išduotų kitose valstybėse, pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato specialieji transporto rūšių įstatymai ir kodeksai arba Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
11 straipsnis. Aplinkosaugos ir kiti reikalavimai
1. Transporto veiklos subjektai privalo vykdyti aplinkosaugos, pavojingų krovinių gabenimo, saugos darbe, darbo ir poilsio režimo, higienos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Už šių reikalavimų nesilaikymą pažeidėjai atsako įstatymų nustatyta tvarka.
2. Viešojo transporto objektai, skirti keleiviams aptarnauti, turi būti nuosekliai pritaikomi patogiai ir saugiai jais naudotis neįgaliesiems.
Straipsnio redakcija nuo 2012-02-27:
11 straipsnis. Aplinkosauginiai ir kiti reikalavimai
1. Transporto veiklos subjektai privalo vykdyti aplinkosaugos, pavojingųjų krovinių gabenimo, saugos darbe, darbo ir poilsio režimo, higienos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Už šių reikalavimų nesilaikymą pažeidėjai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
2. Viešojo transporto objektai, skirti keleiviams aptarnauti, turi būti nuosekliai pritaikomi patogiai ir saugiai jais naudotis neįgaliesiems.
3. Asmens duomenys intelektinių transporto sistemų srityje tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nuostatomis. Tais atvejais, kai nėra būtini asmens tapatybę nustatantys duomenys, intelektinių transporto sistemų srityje tvarkomi tokie duomenys, iš kurių negalima nustatyti asmens tapatybės.
4. Atsakomybę už intelektinių transporto sistemų prietaikų ir paslaugų saugos ir kokybės pažeidimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas.
5. Žala, atsiradusi dėl netinkamų intelektinių transporto sistemų prietaikų ir paslaugų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1832, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)
12 straipsnis. Kombinuoti vežimaiNr. XI-1832, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)
ANTRASIS SKIRSNIS
VIEŠOJO NAUDOJIMO INFRASTRUKTŪROS VALDYMAS IR PLĖTRA
14 straipsnis. Transporto infrastruktūros rūšys ir valdytojai
1. Transporto infrastruktūra yra viešoji ir privati.
2. Viešosios transporto infrastruktūros savininkas yra valstybė ir savivaldybės.
3. Privačios transporto infrastruktūros savininkas yra fizinis ar juridinis asmuo.
4. Viešosios transporto infrastruktūros valdytoją skiria Vyriausybė ar jos įgaliota institucija arba savivaldybės institucija. Valdytojui parinkti skelbiamas konkursas arba viešajai transporto infrastruktūrai valdyti steigiama įmonė.
15 straipsnis. Viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklos ypatumai
1. Viešosios transporto infrastruktūros objekto valdytojas, garantuodamas optimalų šio objekto funkcionavimą, išlaidų ir pajamų subalansavimą:
1) sudaro galimybę nediskriminacinėmis sąlygomis naudotis viešosios transporto infrastruktūros objektu;
2) užtikrina, kad viešosios transporto infrastruktūros objektas atitiktų saugaus eismo, aplinkosaugos ir kitus reikalavimus, nustatytus šio Įstatymo 10 ir 11 straipsniuose, tinkamai prižiūri, modernizuoja ir plėtoja viešosios transporto infrastruktūros objektus.
2. Lėšas, gautas už naudojimąsi viešąja transporto infrastruktūra (jūrų uostų rinkliavas, taip pat rinkliavas už oro navigacijos paslaugas ir naudojimąsi oro uostais, geležinkelių infrastruktūra, pajamas, gautas už jūrų uostų žemės nuomą, kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas), valdytojas naudoja pagal viešosios transporto infrastruktūros savininko ar jo įgaliotos institucijos patvirtintą pajamų ir išlaidų sąmatą bei patvirtintas programas šio straipsnio 1 dalyje numatytiems tikslams vykdyti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1832, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)
16 straipsnis. Viešosios transporto infrastruktūros finansavimas
1. Vyriausybės patvirtintų viešosios transporto infrastruktūros kūrimo, plėtros bei modernizavimo programų įgyvendinimas finansuojamas iš šių lėšų šaltinių:
1) rinkliavų, nustatytų šio Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje;
2) nacionalinio biudžeto;
3) paskolų, gautų valstybės vardu arba su valstybės garantija;
4) lėšų, gautų pritaikant pažangius privataus ir visuomeninio (valstybinio ir (ar) savivaldybių) kapitalo partnerystės finansinius mechanizmus;
5) gaunamos paramos;
6) Europos Sąjungos lėšų.
2. Atskirų transporto rūšių viešajai infrastruktūrai finansuoti gali būti steigiami nebiudžetiniai piniginiai fondai, jei tai yra suderinta su Europos Bendrijų teise arba Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka, -programos.
17 straipsnis. Viešosios transporto infrastruktūros valdymo kontrolė
Viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą kontroliuoja valstybės ir (ar) savivaldybių institucijos įstatymų nustatyta tvarka.
18 straipsnis. Viešosios transporto infrastruktūros valdytojo santykiai su transporto infrastruktūros savininku
Viešosios transporto infrastruktūros savininko ir valdytojo tarpusavio santykius nustato turto patikėjimo sutartis.
Įstatymas papildytas trečiuoju skirsniu:
Nr. X-214, 2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 71-2560 (2005-06-07)
TREČIASIS SKIRSNIS
VEŽĖJŲ PAREIGOS VEŽANT UŽSIENIEČIUS IR ATSAKOMYBĖ
Trečiojo skirsnio pavadinimas keistas:
Nr. X-747, 2006-07-04, Žin., 2006, Nr. 82-3250 (2006-07-27)
19 straipsnis. Vežėjų pareigos vežant užsieniečius
1. Jeigu asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis (toliau – užsienietis), neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką arba vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu, įsipareigojęs nuvežti užsienietį tranzitu per Lietuvos Respubliką į paskirties valstybę, atsisako jį vežti, arba paskirties valstybės institucijos neleidžia užsieniečiui, važiavusiam per Lietuvos Respubliką tranzitu, įvažiuoti ir išsiunčia jį į Lietuvos Respubliką, vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu, atvežęs užsienietį iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, privalo nedelsdamas įvykdyti šio straipsnio 2 arba 3 dalyje numatytus reikalavimus.
2. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) reikalavimu vežėjas privalo įvykdyti vieną iš šių punktų:
1) už savo lėšas nuvežti užsienietį į užsienio valstybę, iš kurios jis atvyko;
2) už savo lėšas nuvežti užsienietį į užsienio valstybę, išdavusią kelionės dokumentą;
3) už savo lėšas nuvežti užsienietį į užsienio valstybę, į kurią jam leista įvažiuoti.
3. Jeigu vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu, negali užsieniečio sugrąžinti į užsienio valstybę, jis privalo nedelsdamas rasti tiesioginio transporto priemones ir padengti su jomis susijusias išlaidas arba, jei tokios galimybės nėra, prisiimti atsakomybę už lėšų, susijusių su užsieniečio buvimu pasienio kontrolės punkte ir sugrąžinimu į šio straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose išvardytas valstybes, padengimą.
4. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato lėšų, susijusių su užsieniečio buvimu pasienio kontrolės punkte ir sugrąžinimu į užsienio valstybę, padengimo tvarką ir šių lėšų dydį.
19(1) straipsnis. Vežėjų pareiga teikti informaciją
1. Vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prašymu iki keleivių registracijos pabaigos privalo jai pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją apie užsieniečius, kuriuos jis pristatys į pasienio kontrolės punktą, per kurį šie užsieniečiai pateks į Lietuvos Respublikos teritoriją iš valstybių, nesančių Europos Sąjungos valstybėmis narėmis.
2. Vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prašymu privalo jai pateikti šią informaciją:
1) užsieniečių naudojamų kelionės dokumentų numeriai ir tipai;
2) užsieniečių pilietybės;
3) visi kelionės dokumentuose nurodyti užsieniečių vardai ir pavardės;
4) užsieniečių gimimo datos;
5) pasienio kontrolės punktas, per kurį vežėjas pristatys užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją;
6) reiso numeris;
7) transporto priemonės išvykimo ir atvykimo laikas;
8) bendras transporto priemone vežamų užsieniečių skaičius;
9) pradinė užsieniečių įlaipinimo vieta.
3. Vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka privalo informuoti užsieniečius, apie kuriuos šio Įstatymo 19(1) straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija teikiama, apie numatomą jų asmens duomenų tvarkymą.
4. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos pateikimo ir tvarkymo taisykles.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-747, 2006-07-04, Žin., 2006, Nr. 82-3250 (2006-07-27)
20 straipsnis. Vežėjų atsakomybė
1. Vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro ar jūros keliais arba kurie tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais sausuma veža keleivių grupes specialiais bei užsakomaisiais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Vežėjai turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.
2. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo vienuolikos tūkstančių litų iki aštuoniolikos tūkstančių litų už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį.
3. Vežėjui bauda neskiriama, jeigu:
1) vežamas užsienietis siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“;
2) vežėjas įrodo, kad priimdamas užsienietį į transporto priemonę įsitikino, kad šis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką;
3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad užsieniečio kelionės dokumentas, kuris reikalingas įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, yra suklastotas.
4. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio Įstatymo 19(1) straipsnio 1 dalyje nurodytas vežėjas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nepateikė arba pateikė ne visą ar neteisingą šio Įstatymo 19(1) straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, tokiam vežėjui skiriama nuo vienuolikos tūkstančių iki aštuoniolikos tūkstančių litų bauda už kiekvieną reisą, kuriuo buvo vežami užsieniečiai, apie kuriuos vežėjas nepateikė šio Įstatymo 19(1) straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos arba pateikė ne visą ar neteisingą informaciją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-747, 2006-07-04, Žin., 2006, Nr. 82-3250 (2006-07-27)
21 straipsnis. Įstatymo pažeidimo protokolas ir bylų nagrinėjimo terminai
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad pažeisti šio Įstatymo 19(1) straipsnio 1 dalies arba 20 straipsnio 1 dalies reikalavimai, surašo įstatymo pažeidimo protokolą. Protokole nurodoma jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, pavardė, vardas, žinios apie šį Įstatymą pažeidusį asmenį, šio Įstatymo pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio Įstatymo straipsnis, straipsnio dalis, kurios reikalavimus pažeidė asmuo, liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai, šį Įstatymą pažeidusio asmens paaiškinimas, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.
2. Valstybės sienos apsaugos tarnyba bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-747, 2006-07-04, Žin., 2006, Nr. 82-3250 (2006-07-27)
22 straipsnis. Bylos nagrinėjimo proceso dalyviai
1. Nagrinėjant bylas dėl šio Įstatymo 19(1) straipsnio 1 dalyje arba 20 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų, dalyvauja šie proceso dalyviai:
1) šį Įstatymą pažeidęs asmuo;
2) Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu – kiti asmenys, su kurių interesais tiesiogiai susijusi nagrinėjama byla;
3) valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai – šių institucijų prašymu;
4) Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu – ekspertai, specialistai bei kiti asmenys.
2. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, toliau šiame Įstatyme vadinami proceso šalimis.
3. Proceso šalims gali atstovauti jų įgalioti atstovai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-747, 2006-07-04, Žin., 2006, Nr. 82-3250 (2006-07-27)
23 straipsnis. Pranešimas apie bylos nagrinėjimą
Proceso šalims ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki bylos nagrinėjimo raštu pranešama apie nustatytus šio Įstatymo 19(1) straipsnio 1 dalyje arba 20 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką kitiems proceso dalyviams pranešama raštu ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki bylos nagrinėjimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-747, 2006-07-04, Žin., 2006, Nr. 82-3250 (2006-07-27)
24 straipsnis. Bylos nagrinėjimas
1. Byla nagrinėjama, kai dalyvauja proceso šalys ir kiti proceso dalyviai.
2. Bylos nagrinėjimo metu proceso šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę susipažinti su surinkta bylos medžiaga, duoti paaiškinimus žodžiu ar raštu, pateikti įrodymų, teikti prašymus.
3. Jeigu proceso šalys ar kiti proceso dalyviai bylos nagrinėjimo metu nedalyvauja, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai proceso šalims ar kitiems proceso dalyviams laiku buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką ir proceso šalys bei kiti proceso dalyviai nepateikia dokumentų, patvirtinančių, kad yra svarbių priežasčių, dėl kurių jie negalėjo dalyvauti procese.
25 straipsnis. Sprendimai, priimami išnagrinėjus bylą
1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, išnagrinėjusi bylą, turi teisę priimti sprendimą:
1) skirti šio Įstatymo nustatytą baudą;
2) atsisakyti skirti baudą ir bylą nutraukti, kai nėra šio Įstatymo 19(1) straipsnio 1 dalyje arba 20 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.
2. Išnagrinėjus bylą, surašomas nutarimas. Jame turi būti nurodyta sprendimą priėmusios institucijos pavadinimas, bylos nagrinėjimo data ir vieta, priimtas sprendimas, jo apskundimo terminai ir tvarka. Jei priimamas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas, papildomai nurodomi duomenys apie pažeidėją, pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas sprendimas, šio Įstatymo straipsnis, nustatantis atsakomybę už pažeidimą, pažeidėjo paaiškinimai ir jų įvertinimas.
3. Valstybės sienos apsaugos tarnybos nutarimas per 2 dienas nuo jo priėmimo išsiunčiamas šį Įstatymą pažeidusiam asmeniui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-747, 2006-07-04, Žin., 2006, Nr. 82-3250 (2006-07-27)
26 straipsnis. Sankcijų vežėjams už šio Įstatymo pažeidimus taikymas
1. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas šio Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytame nutarime.
2. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma:
1) padariusių pažeidimą fizinių ar juridinių asmenų pagalba Valstybės sienos apsaugos tarnybai išaiškinant pažeidimą;
2) kad pažeidimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos.
3. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma:
1) pažeidimą padariusių fizinių ar juridinių asmenų kliudymas atlikti tyrimą;
2) kad pažeidimas padarytas pasinaudojant stichine nelaime.
27 straipsnis. Baudų mokėjimas ir išieškojimas
1. Bauda turi būti sumokėta į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo nutarimo išsiuntimo dienos.
2. Vežėjų nesumokėtas baudas išieško antstoliai, vykdydami pateiktus Valstybės sienos apsaugos tarnybos nutarimus, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nutarimai pateikiami vykdyti ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo baudos sumokėjimo termino pabaigos.
28 straipsnis. Nutarimų dėl baudų skyrimo apskundimas
1. Vežėjai, nesutinkantys su Valstybės sienos apsaugos tarnybos nutarimu dėl baudos skyrimo, gali apskųsti jį per 1 mėnesį nuo nutarimo priėmimo dienos Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
2. Skundo padavimas teismui sustabdo Valstybės sienos apsaugos tarnybos nutarimų dėl baudų skyrimo vykdymą.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKO PAVADUOTOJAS KAZIMIERAS MOTIEKA
Vilnius, 1991 m. spalio 8 d.
Nr. I-1863
Lietuvos Respublikos
transporto veiklos
pagrindų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2001 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 2001/51/EB dėl Konvencijos, įgyvendinančios 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimą, 26 straipsnio nuostatų papildymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 160).
2. 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/82/EB dėl vežėjų įpareigojimo perduoti keleivių duomenis (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 7 tomas, p. 74).
3. 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/40/ES dėl kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo sistemos (OL 2010 L 207, p. 1).
Įstatymas papildytas priedu:
Nr. X-214, 2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 71-2560 (2005-06-07)
Priedo pakeitimai:
Nr. X-747, 2006-07-04, Žin., 2006, Nr. 82-3250 (2006-07-27)
Nr. XI-1744, 2011-11-29, Žin., 2011, Nr. 150-7049 (2011-12-08)
Nr. XI-1832, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)
________________
Pakeitimai:
1. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1080, 1995.10.31, Žin., 1995, Nr. 92-2056 (1995.11.10)
DĖL KAI KURIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ, SUSIJUSIŲ SU LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMU "DĖL VAŽIAVIMO KELEIVINIU TRANSPORTU LENGVATŲ IR KAI KURIŲ KATEGORIJŲ PAREIGŪNŲ, TARNAUTOJŲ BEI KITŲ ASMENŲ VAŽIAVIMO KELEIVINIU TRANSPORTU IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMO TVARKOS", PAKEITIMO IR PAPILDYMO
2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-425, 1997.09.25, Žin., 1997, Nr. 96-2423 (1997.10.24)
LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO VEIKLOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO
3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-923, 1998.11.17, Žin., 1998, Nr. 105-2894 (1998.12.02)
LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO VEIKLOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-747, 2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1034 (2002-03-20)
TRANSPORTO VEIKLOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
5. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1866, 2003-12-02, Žin., 2003, Nr. 119-5403 (2003-12-18)
TRANSPORTO VEIKLOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2196, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2530 (2004-04-30)
TRANSPORTO VEIKLOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-214, 2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 71-2560 (2005-06-07)
TRANSPORTO VEIKLOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO TREČIUOJU SKIRSNIU BEI PRIEDU ĮSTATYMAS
8. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-747, 2006-07-04, Žin., 2006, Nr. 82-3250 (2006-07-27)
TRANSPORTO VEIKLOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO, TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO, 20, 21, 22, 23, 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 19(1) STRAIPSNIU BEI ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 11 straipsnį, įsigalioja nuo 2006 m. rugsėjo 1 d.
9. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1744, 2011-11-29, Žin., 2011, Nr. 150-7049 (2011-12-08)
TRANSPORTO VEIKLOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO 1, 2, 13 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 6 straipsnį, įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
10. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1832, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)
TRANSPORTO VEIKLOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 6, 11, 13, 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 13(1) STRAIPSNIU IR ĮSTATYMO PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 6, 8, 10 ir 12 straipsnius, įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 6, 8 ir 10 straipsniai įsigalioja 2012 m. vasario 27 d.
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2012-01-11)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Dėl autobusų stočių veiklos nuostatų patvirtinimo
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL AUTOBUSŲ STOČIŲ VEIKLOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2003 m. gruodžio 31 d. Nr. 3-734
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (Žin., 1996, Nr. 119-2772) 11 straipsnio 3 dalimi:
1. Tv i r t i n u Autobusų stočių veiklos nuostatus (pridedama).
2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1996 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. 214 „Dėl Autobusų stočių veiklos nuostatų“ (Žin., 1996, Nr. 71-1724);
2.2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. 88 „Dėl Autobusų stočių veiklos nuostatų dalinio pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 25-651);
2.3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 22 „Dėl Autobusų stočių veiklos nuostatų dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 11-272);
2.4. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. balandžio 13 d. įsakymą Nr. 133 „Dėl susisiekimo ministro 1996 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 214 „Dėl Autobusų stočių veiklos nuostatų“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 37-1137);
2.5. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 181 „Dėl kategorijos suteikimo Nidos autobusų stočiai ir susisiekimo ministro 1996 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 214 „Dėl Autobusų stočių veiklos nuostatų“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2000, Nr. 55-1625);
2.6. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. spalio 28 d. įsakymą Nr. 3-516 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1996 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 214 „Dėl Autobusų stočių veiklos nuostatų“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 105-4719).
SUSISIEKIMO MINISTRAS ZIGMANTAS BALČYTIS
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 3-734
AUTOBUSŲ STOČIŲ VEIKLOS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Autobusų stočių veiklos nuostatai (toliau vadinama – nuostatai) reguliuoja stočių naudojimą ir jų darbo tvarką.
2. Autobusų stočių steigimą ir jų priežiūrą atlieka savivaldybės.
3. Autobusų stotis gali būti savarankiškas juridinis asmuo arba kito juridinio asmens struktūrinis padalinys.
4. Nuostatai privalomi visoms Lietuvos Respublikos autobusų stotims.
5. Autobusų stotys privalo sudaryti visų nuosavybės formų vežėjams vienodas, nediskriminacines sąlygas naudotis autobusų stočių teikiamomis paslaugomis.
II. AUTOBUSŲ STOČIŲ PASKIRTIS IR NAUDOJIMOSI STOČIŲ PASLAUGOMIS TVARKA
6. Pagrindinė autobusų stoties paskirtis – aptarnauti keleivius, vykstančius reguliaraus vietinio, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais, organizuoti autobusų ekipažų priešreisinį patikrinimą ir tarpreisinį poilsį, kontroliuoti autobusų išvykimo bei atvykimo laiką, parduoti keleiviams bilietus, teikti jiems informaciją ir bagažo saugojimo paslaugas. Ši pagrindinė autobusų stočių paskirtis negali būti keičiama.
Autobusų stotis gali užsiimti ir kita, su keleivių aptarnavimu susijusia, veikla. Kitų asmenų veikla, susijusi su keleivių vežimu ar kitomis paslaugomis keleiviams, autobusų stotyje ir stoties teritorijoje be stoties vadovo leidimo draudžiama. Autobusų stoties vadovas turi užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reikalavimo.
7. Vežėjai, turintys leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais (išskyrus miesto), sudaro sutartis su autobusų stotimis, nurodytomis patvirtintuose autobusų eismo tvarkaraščiuose, ir su stotimis, prižiūrinčiomis autobusų eismo tvarkaraščių būklę reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutų (išskyrus miesto) stotelėse.
III. AUTOBUSŲ STOČIŲ KATEGORIJOS
8. Autobusų stotys pagal svarbiausius kvalifikacinius reikalavimus stotims (1 priedas) yra skirstomos į tris kategorijas (2 priedas). Aukščiausioji yra pirma kategorija. Jei kvalifikaciniuose reikalavimuose nurodytos tarnybos nevykdo šiuose nuostatuose nurodytų funkcijų, suteikiama žemesnė stoties kategorija.
9. Autobusų stočių suskirstymas pagal stočių kategorijas, kategorijų keitimas nustatomas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu. Pasiūlymus dėl kategorijos suteikimo (keitimo) autobusų stočiai, stotelių priežiūros gali teikti savivaldybė, kurios teritorijoje yra stotis, arba stoties savininkas (valdytojas). Teikimą dėl stočių kategorijų suteikimo (keitimo), stotelių tvarkaraščių priežiūros teritorijų nustatymo (keitimo) rengia ir nustatyta tvarka teikia Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė kelių transporto inspekcija), patikrinusi, ar stotis atititinka nustatytus reikalavimus, ir surašiusi Autobusų stoties apžiūros aktą. Akto formą nustato Valstybinė kelių transporto inspekcija.
IV. REIKALAVIMAI AUTOBUSŲ STOTIMS
10. Autobusų stotyje turi būti:
10.1. keleivių laukiamoji salė ir patalpos stoties tarnyboms;
10.2. keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo peronai;
10.3. autobusų stovėjimo tarp reisų aikštelės;
10.4. sanitariniai mazgai;
10.5. patalpos autobusų ekipažų poilsiui.
11. Autobusų stotyje gali būti maitinimo, spaudos platinimo punktai, miesto ir tarpmiestinis telefono ryšiai keleiviams.
12. Keleiviams aptarnauti, autobusų stoties personalo darbui ir reguliariam autobusų eismui užtikrinti autobusų stotyje būtinos šios tarnybos:
12.1. bilietų pardavimo;
12.2 dispečerinės;
12.3. informacijos;
12.4. kontrolės;
12.5. bagažinės;
12.6. smulkių siuntų vežimo (jei tokia paslauga teikiama).
V. REIKALAVIMAI STOTIES TARNYBOMS IR JŲ FUNKCIJOS
13. Bilietų pardavimo tarnybos funkcijos:
13.1. parduoti bilietus į tos pačios dienos reisus;
13.2. parduoti bilietus iš anksto (taip pat – grįžimui iš kitų miestų);
13.3. priimti užsakymus bilietams telefonu;
13.4. pristatyti bilietus užsakovui (esant poreikiui);
13.5. išduoti nustatyta tvarka užpildytus žiniaraščius apie parduotus bilietus autobusų ekipažams.
14. Dispečerinės tarnybos funkcijos:
14.1. užtikrinti ritmingą stoties tarnybų darbą;
14.2. kontroliuoti, ar autobusai atvyksta į stotį laiku, ar laiku pastatomi į aikšteles ir išvyksta pagal numatytą tvarkaraštį;
14.3. organizuoti ir kontroliuoti smulkių siuntų vežimą (kur tokia paslauga teikiama);
14.4. sutrikus reguliariam autobusų eismui, nedelsiant apie tai pranešti vežėjui ir informacijos tarnybai;
14.5. rinkti iš autobusų ekipažų žinias apie pasikeitusias eismo sąlygas bei pablogėjusią kelių ir autobusų stotelių būklę maršrutuose, visa tai registruoti kelių būklės žurnale (3 priedas), surinktą informaciją teikti keleiviams, atitinkamoms kelius aptarnaujančioms tarnyboms bei vežėjams; atitinkamoms savo ir kitų stočių tarnyboms teikti informaciją apie nepatenkinamą eismo tvarkaraščių būklę arba kai jų nėra autobusų stotelėse;
14.6. maršrutuose pablogėjus eismo sąlygoms, apie tai pranešti stoties vadovui arba jį pavaduojančiam asmeniui; pagal jų nurodymus dispečeris privalo sustabdyti autobusų eismą iš autobusų stoties; pagerėjus eismo sąlygoms ir stoties vadovybei leidus, atnaujinti eismą;
14.7. organizuoti autobusų ekipažų priešreisinį patikrinimą (privalomų ekipažams dokumentų turėjimą) ir tarpreisinį poilsį bei teikti vežėjams informaciją apie nustatytus pažeidimus, kai vežėjai ir autobusų stočių savininkai (valdytojai) dėl to yra sudarę atitinkamas sutartis;
14.8. pranešti kitoms autobusų stotims apie laikiną eismo nutraukimą bei jo atnaujinimą;
14.9. pranešti apie autobuso techninį gedimą maršrutu keleivius vežančiam vežėjui, kartu su vežėju imtis skubių priemonių sugedusį autobusą pakeisti techniškai tvarkingu;
14.10. skelbti autobusų stotyje apie autobusų atvykimą, išvykimą, vėlavimą ir nutraukiamus reisus bei teikti kitą keleiviams reikalingą informaciją;
14.11. registruoti duomenis apie eismo reguliarumą eismo registracijos lape (4 priedas) ir žymėti autobusų atvykimo ir išvykimo laikus kelionės lapuose;
14.12. registruoti specialiame žurnale (5 priedas) visas priimtas bei perduotas telefonogramas, telefaksus bei kitus pranešimus;
14.13. pranešti maršrute esančioms autobusų stotims apie autobuso vėlavimą, reiso nutraukimą arba sutrumpinimą, maršruto pakeitimą, o galinei stočiai – ir apie autobuso tipo ar talpos pakeitimą;
14.14. sudaryti autobusų stoties darbo ataskaitą (6 priedas).
15. Rekomenduojama dispečerio darbo vietą įrengti tokioje stoties vietoje, iš kurios būtų gerai matomos autobusų išvykimo bei atvykimo aikštelės.
16. Dispečerinėje įrengiamas autobusų atvykimo (išvykimo) laiko žymėjimo kelionės dokumentuose postas. Jei yra sąlygos, tikslinga jį įrengti atvykimo ir išvykimo peronuose, naudojant distancinį valdymą iš dispečerinės. Kai dispečerinė nedirba, laikas kelionės dokumentuose turi būti žymimas automatiniu būdu.
17. Dispečerinėje turi būti:
17.1. keleivių ir bagažo vežimą reglamentuojantys dokumentai (dėl tarifų, vežimo lengvatų, keleivių vežimo taisyklių taikymo ir kt.);
17.2. vietinio, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutų tvarkaraščiai;
17.3. šalies autobusų stočių dispečerinių, informacijos tarnybų, vežėjų vadovų, kelių policijos telefonai;
17.4. autobusų eismo registracijos lapas;
17.5. autobusų stoties darbo ataskaita;
17.6. kelių būklės žurnalas;
17.7. pranešimų (telefonogramų, telefaksų ir kt.) registracijos knyga;
17.8. kelius prižiūrinčių tarnybų sąrašai, telefonai, kelių schema.
18. Autobusų stoties darbo ataskaita sudaroma kasdien pagal įregistruotus autobusų eismo registracijos lape pažeidimus bei įvertinant operatyvius pakeitimus autobusų eisme.
19. Pranešimai apie nutrauktus reisus bei nereguliarų autobusų eismą kartą per mėnesį iki kito mėnesio 5 dienos perduodami atitinkamam vežėjui (7 priedas). Valstybinei kelių transporto inspekcijai, taip pat savivaldybėms (dėl vietinio susisiekimo maršrutų) tokie pranešimai pagal atskirus vežėjus pateikiami kartą per ketvirtį iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 dienos.
20. Kontrolės tarnybos funkcijos – vykdyti šių nuostatų 32 punkte nurodytą veiklą.
21. Autobusų stotyse turi būti vizuali informacija. Stoties darbuotojai informaciją turi teikti ir žodžiu, ir telefonu. Informacija turi būti lakoniška, tiksli, patikima.
22. Bagažinė – tai vieta, kurioje iš klientų priimamas, numatytą laiką saugomas ir jiems išduodamas bagažas.
23. Smulkių siuntų vežimas – tai paslauga, garantuojanti klientams skubų ir saugų smulkių siuntų pristatymą. Prireikus gali būti įkurta smulkių siuntų vežimo tarnyba.
24. Vadovaujantis šiais nuostatais, autobusų stoties savininkai (valdytojai) privalo patvirtinti autobusų stoties darbo reglamentą.
25. Kai kurių stoties tarnybų funkcijos gali būti sujungiamos su kitų tarnybų funkcijomis. Šių nuostatų 13 punkte įvardytas funkcijas gali atlikti kitos įmonės pagal sutartis su stoties savininku (valdytoju).
VI. PRIVALOMA INFORMACIJA KELEIVIAMS
26. Autobusų stoties keleivių laukiamojoje salėje turi būti pateikta ši informacija:
26.1. vietinio, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo tvarkaraščiai;
26.2. vietinio, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutų schemos;
26.3. stendas operatyviai informacijai pateikti;
26.4. išrašai iš keleivių ir bagažo vežimo taisyklių, informacija apie lengvatas keleiviams;
26.5. informacija apie autobusų stoties tarnybų išdėstymą bei jų darbo laiką;
26.6. informacija apie stoties teikiamas paslaugas keleiviams.
27. Autobusų stoties peronuose turi būti pateikta ši informacija:
27.1. išvykimo peronuose – maršrutų krypčių pavadinimai ir išvykstančių autobusų eismo tvarkaraščiai;
27.2. atvykimo perone – tolimojo ir tarptautinio susisiekimo autobusų atvykimo tvarkaraščiai.
28. Autobusų stoties keleivių laukiamojoje salėje ir peronuose turi būti teikiama garsinė informacija keleiviams apie autobusų eismą ir jo pasikeitimus.
VII. PASLAUGŲ TARIFAI
29. Autobusų stotyse paslaugų teikimo vežėjams tarifus nustato paslaugų teikėjai, maksimalius jų dydžius pagal stočių kategorijas suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Autobusų stotys visiems vežėjams taiko vienodus paslaugų tarifus.
30. Paslaugų keleiviams teikimo kainas ir tarifus nustato autobusų stočių savininkai (valdytojai).
VIII. AUTOBUSŲ STOČIŲ VEIKLOS KONTROLĖ
31. Autobusų stoties veiklą kontroliuoja stoties steigėjas (valdytojas) ir kiti kontrolės teisę turintys pareigūnai.
32. Kontrolės teisę turintys pareigūnai autobusų stotyje kontroliuoja išvykstančių į maršrutus ir grįžtančių iš maršrutų autobusų eismo tvarkaraščių laikymąsi, jų apipavidalinimą, sanitarinę būklę, ekipažų kelionės dokumentus, keleivių bilietus.
IX. ATSAKOMYBĖ
33. Už autobusų stočių ir stotelių eksploatavimą pažeidžiant šiuos nuostatus, taip pat tvarkaraščių, informacinių skelbimų, neatitinkančių nustatytų funkcinių ir techninių reikalavimų, naudojimą, atsisakymą sudaryti sutartį su vežėju, kai tokią sutartį privaloma sudaryti, stočių savininkai (valdytojai) atsako įstatymų nustatyta tvarka.
______________
Dėl keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklių
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
1998 m. gruodžio 31 d. Nr. 505
Vilnius
DĖL KELEIVIŲ TARPTAUTINIO VEŽIMO KELIŲ TRANSPORTU TAISYKLIŲ
1. T v i r t i n u Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisykles (pridedama).
2. Šios taisyklės įsigalioja nuo 1999 m. vasario 15 d.
3. Laikau netekusiu galios nuo 1999 m. vasario 15 d. susisiekimo ministro 1993 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. 16 “Dėl keleivių tarptautinio vežimo taisyklių” (Žin., 1993, Nr. 33-770).
ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS,
L.E. SUSISIEKIMO MINISTRO PAREIGAS EDVARDAS MAKELIS
_____________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministro,
l.e. susisiekimo ministro pareigas,
1998 m. gruodžio 31 d.
įsakymu Nr. 505
KELEIVIŲ TARPTAUTINIO VEŽIMO KELIŲ TRANSPORTU
TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės, toliau vadinamos Taisyklėmis, nustato keleivių tarptautinių vežimų tvarką, sąlygas ir reikalavimus.
2. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksu, tarptautinėmis konvencijomis, Europos Sąjungos bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais keleivių tarptautinius vežimus. Jei Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytos kitokios nuostatos negu šiose Taisyklėse, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.
II. VARTOJAMOS SĄVOKOS
3. Tarptautiniai vežimai - tokie vežimai, kai kelių transporto priemonė kerta valstybės sieną.
4. Vežėjas - įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius ir bagažą tarptautinio susisiekimo maršrutais.
5. Ekipažas - transporto priemonės vienas ar keli vairuotojai bei keleivius aptarnaujantis asmuo ar jų grupė.
6. Keleivis - fizinis asmuo, kuris pagal keleivių vežimo sutartį arba kitu teisiniu pagrindu naudojasi kelių transporto priemone (važiuoja ir veža bagažą), taip pat kitais vežėjo teikiamais patarnavimais.
7. Iš anksto suformuota keleivių grupė - grupė, su kuria sudaryta vežimo sutartis, kelionė apmokėta, kelionės metu rezervuotos vietos viešbučiuose ir kituose keleivių aptarnavimo punktuose ir iki išvykimo datos atlikti visi su kelione susiję mokėjimai. Keleivių grupę turi sudaryti ne mažiau kaip 12 žmonių arba keleiviai turi užimti ne mažiau kaip 40% transporto priemonėje numatytų sėdimųjų vietų, išskyrus vairuotojo vietą.
8. Bagažas - daiktai, kuriuos keleivis vežasi arba fiziniai ar juridiniai asmenys siunčia kelių transporto priemone.
9. Kompetentinga įstaiga - Susisiekimo ministerijos Kelių transporto, tranzito ir aplinkos departamentas, toliau vadinamas Departamentu, ir Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, toliau vadinama Inspekcija. Kitų valstybių tokia įstaiga nurodoma tarptautinėse sutartyse kelių transporto srityje tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių.
III. VEŽIMŲ KLASIFIKAVIMAS
10. Keleivių tarptautiniai vežimai skirstomi į vežimus už atlyginimą ir vežimus savo sąskaita.
10.1. Vežimai už atlyginimą - tokie vežimai, kai vežėjas už atitinkamą mokestį veža keleivius iš išvykimo vietos vienoje šalyje į paskirties vietą kitoje šalyje arba, nuvežęs juos į paskirties vietą, parveža atgal į išvykimo vietą. Keleiviai už atlyginimą vežami:
10.1.1. reguliariais reisais;
10.1.2. specialiais reguliariais reisais;
10.1.3. švytuokliniais (nereguliariais) reisais;
10.1.4. vienkartiniais (nereguliariais) reisais.
10.2. Vežimai savo sąskaita - tokie vežimai, kai įmonė, įstaiga ar organizacija veža joje dirbančius, tarnaujančius, besimokančius ar kitaip su ja susijusius asmenis savo transporto priemonėmis, kurias vairuoja šioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje pagal darbo sutartį dirbantys vairuotojai. Keleiviai savo sąskaita vežami:
10.2.1. specialiais reguliariais reisais;
10.2.2. švytuokliniais (nereguliariais) reisais;
10.2.3. vienkartiniais (nereguliariais) reisais.
11. Reguliarūs reisai - tokie reisai, kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutu, kelionės metu keleivius paimant arba išleidžiant nustatytuose sustojimo punktuose. Keleivių vežimas reguliariais reisais įpareigoja vežėją laikytis iš anksto nustatytų eismo tvarkaraščių ir tarifų.
12. Specialūs reguliarūs reisai - tokie reisai, kuriais vežamos specialios keleivių grupės pagal 11 punkto nuostatas (pvz., darbininkų vežimas tarp darbo ir gyvenamosios vietų; moksleivių ir studentų vežimas į mokymosi įstaigas ir iš jų). Šiais reisais negali būti vežami keleiviai, nepriklausantys specialiai grupei.
13. Švytuokliniai (nereguliarūs) reisai - tokie pakartotiniai išvykimo ir grįžimo reisai, kuriais iš anksto suformuotos keleivių grupės vežiojamos iš tos pačios išvykimo vietos į tą pačią paskirties vietą. Kiekviena anksčiau išvykusių keleivių grupė grąžinama atgal į išvykimo vietą vėlesniu to paties vežėjo aptarnaujamu reisu. Išvykimo ar paskirties vieta atitinkamai reiškia vietą, kurioje reisas prasideda arba kurioje reisas baigiasi, taip pat aplinkines vietoves 50 km spinduliu. Švytuoklinių (nereguliarių) reisų atveju keleiviai kelionės metu negali būti paimami ar išleidžiami. Pirmas grįžimo reisas ir paskutinis išvykimo reisas atliekami tuščiomis transporto priemonėmis. Pagal šalių kompetentingų įstaigų susitarimą pirmas išvykimo reisas ir paskutinis grįžimo reisas gali būti atliekami tuščiomis transporto priemonėmis.
14. Vienkartiniai (nereguliarūs) reisai - tai reisai, neįeinantys į reguliarių ir švytuoklinių (nereguliarių) reisų sąvoką. Tokių reisų metu be šalių kompetentingų įstaigų leidimo keleiviai kelionės metu į transporto priemonę neimami ir neišleidžiami. Vienkartiniai reisai gali būti:
14.1. “uždarų durų reisai”, kurių metu iš anksto suformuota keleivių grupė per visą kelionę vežama ta pačia transporto priemone ir grąžinama į šalį, kurioje įregistruotas vežėjas;
14.2. “išvykimo su keleiviais, grįžimo be keleivių reisai”, kurių metu iš anksto suformuota keleivių grupė vežama tik pirmyn, o transporto priemonė tuščia grįžta į šalį, kurioje įregistruotas vežėjas;
14.3. “išvykimo be keleivių reisai”, kurių metu iš anksto suformuota keleivių grupė bus paimta kitos šalies teritorijoje, kai:
14.3.1. keleivių grupė, suformuota kitos šalies teritorijoje pagal vežimo sutartį, sudarytą prieš transporto priemonei išvykstant, bus atvežta į šalį, kurioje įregistruotas vežėjas;
14.3.2. keleivių grupė anksčiau buvo nuvežta to paties vežėjo pagal 14.2 punkto nuostatas, ir transporto priemonė vyksta parvežti ją atgal į šalį, kurioje įregistruotas vežėjas;
14.3.3. keleivių grupė pakviesta keliauti kitos šalies teritorijoje, kai kelionės išlaidas apmoka juos pakvietęs asmuo; tokie keleiviai sudarys bendrą grupę, kuri bus atvežta į šalį, kurioje įregistruotas vežėjas.
IV. REIKALAVIMAI VEŽĖJAMS IR TRANSPORTO PRIEMONĖMS
15. Vykdyti 10.1 punkte nurodytus keleivių vežimus už atlyginimą gali vežėjai, turintys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą licenciją vežti keleivius tarptautiniais maršrutais.
16. Vežti savo sąskaita licencijos nereikia. Įmonei, įstaigai ar organizacijai leidžiama vykdyti 10.2 punkte nurodytus keleivių vežimus, jeigu ji turi Inspekcijos išduotą liudijimą (1 priedas).
17. Transporto priemonės, naudojamos keleivių tarptautiniams vežimams, turi atitikti tų šalių, kurių teritorijose vykdo vežimus, techninius reikalavimus. Transporto priemonės, naudojamos vežti keleivius reguliariais reisais, turi būti apipavidalintos pagal Susisiekimo ministerijos patvirtintas Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatas (Žin., 1998, Nr. 24-628, Nr. 40-1091, Nr. 108-2978) Inspekcijos nustatyta tvarka.
18. Vežėjas, teikiantis paraišką leidimui vežti keleivius reguliariais reisais gauti (pratęsti leidimo galiojimo terminą, pakeisti vežimo sąlygas), privalo turėti pakankamai autobusų, kad galėtų užtikrinti reguliarių reisų vykdymą.
V. VEŽIMŲ DOKUMENTAI
19. Vežimų dokumentus, kurie suteikia teisę vežti keleivius 11-14 punktuose nurodytais reisais, vežėjui išduoda šalies, kurioje jis įregistruotas, atitinkama kompetentinga įstaiga.
20. Vežant keleivius 11 ir 13 punktuose nurodytais reisais vežimų dokumentai yra savo šalies ir atitinkamai kitų valstybių kompetentingų įstaigų leidimai bei kelionės lapai, kai to reikalauja šalies, į kurios teritoriją įvažiuojama arba kurios teritorija kertama, kompetentinga įstaiga. Vežant keleivius 13 punkte nurodytais reisais, pradedant antruoju išvykimo reisu ir kiekviename kitame reise papildomai reikia turėti ankstesnio išvykimo reiso kelionės lapą.
21. Vežti keleivius 12 punkte nurodytais reisais leidimų nereikia, jeigu vežimai vykdomi pagal sutartį tarp vežimų užsakovo ir vežėjo. Vežimų dokumentai yra kelionės lapas ir sutartis (vežant savo sąskaita sutartis nereikalinga).
22. Vežti keleivius 14 punkte nurodytais reisais leidimų nereikia. Vežant šiais reisais vežimų dokumentas yra kelionės lapas.
23. Vežant keleivius pagal 14.3 punkto nuostatas, prie kelionės lapo atitinkamai pridedama:
23.1. 14.3.1 punkto atveju - vežimo sutarties kopija ar kitas dokumentas, kuriame nurodyti pagrindiniai sutarties duomenys (pasirašymo šalis, vieta ir data, keleivių paėmimo šalis, vieta ir data, paskirties šalis ir vieta);
23.2. 14.3.2 punkto atveju - kelionės lapas, su kuriuo buvo vykdoma ankstesnė išvykimo kelionė su keleiviais ir grįžimo kelionė tuščia transporto priemone, kurios metu keleivių grupė buvo nuvežta į kitą šalį, kurioje jie dabar bus paimti;
23.3. 14.3.3 punkto atveju - kviečiančiojo asmens kvietimo laiškas arba jo kopija.
24. Vežant keleivius 11 punkte nurodytais reisais, prie vežimų dokumentų pridedamas kompetentingos įstaigos patvirtintas eismo tvarkaraštis, kuriame nurodyti sustojimo punktai, sienų kirtimo punktai, atstumai tarp šių punktų, atstumai nuo maršruto pradžios iki kiekvieno punkto pirmyn ir atgal, atvykimo į kiekvieną punktą ir išvykimo iš jo laikai. Vežant 12, 13 ir 14 punktuose nurodytais reisais - vežėjo parašu ir spaudu patvirtintas detalus kelionės tvarkaraštis, kuriame nurodomas maršrutas, važiavimo atstumas, išvykimo, atvykimo vietos ir laikas.
25. Vežti keleivius reisais, kurie neatitinka 12 ir 14 punktuose nurodytų reisų sąlygų, reikia kompetentingos įstaigos leidimo.
VI. PARAIŠKŲ LEIDIMAMS GAUTI PATEIKIMO IR NAGRINĖJIMO, LEIDIMŲ IŠDAVIMO, JŲ PRATĘSIMO IR NAUDOJIMO TVARKA
26. Vežėjas, pageidaujantis gauti leidimą vežti keleivius reguliariais reisais, pratęsti leidimo galiojimo terminą ar pakeisti sąlygas, kuriomis vykdomi leidime nurodyti vežimai, pateikia kompetentingai įstaigai nustatytos formos paraišką (2 priedas). Paraiška vežimams į Vakarų valstybes pateikiama Departamentui, o vežimams į Latviją, Estiją ir NVS šalis - Inspekcijai. Paraiškas vežti keleivius reguliariais reisais gali pateikti tik vežėjai, sudarę su kitos šalies vežėju sutartį reisams vykdyti pariteto pagrindais. Paraiška pratęsti leidimo galiojimo terminą ar pakeisti sąlygas, kuriomis vykdomi leidime nurodyti vežimai, pateikiama ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki išduotų leidimų galiojimo pabaigos arba planuojamo siūlomų pakeitimų įsigaliojimo.
27. Vežėjas, pageidaujantis gauti leidimą vežti keleivius nereguliariais reisais, paraišką pateikia Inspekcijai.
28. Prireikus, kompetentinga įstaiga gali pareikalauti ir kitų duomenų ar dokumentų, susijusių su numatomu keleivių tarptautinių vežimų organizavimu, nenurodytų paraiškoje.
29. Kompetentinga įstaiga vežėjų paraiškoms leidimams gauti reguliaraus susisiekimo tarptautiniams vežimams nagrinėti sudaro komisiją, kuri kompetentingai įstaigai teikia savo išvadas dėl leidimų išdavimo ar paraiškų atmetimo, jas įformindama protokolu.
30. Kompetentinga įstaiga, gavusi komisijos pritarimą, per 14 dienų pateikia paraiškos ir kitų reikiamų dokumentų kopijas tų valstybių, per kurių teritorijas bus vežami keleiviai, kompetentingoms įstaigoms. Kompetentingos įstaigos sudaryta komisija, gavusi kitų valstybių kompetentingų įstaigų nuomonę, pateikia galutines išvadas. Kompetentinga įstaiga, atsižvelgdama į komisijos išvadas, išduoda leidimą arba atmeta paraišką. Paraiškos atmetimas turi būti pagrįstas.
31. Paraiška gali būti atmesta, jeigu:
31.1. pareiškėjas turimomis transporto priemonėmis nepajėgus vykdyti vežimų, nurodytų paraiškoje, arba negali įrodyti, kad reikiamos transporto priemonės iki leidimų išdavimo bus įsigytos;
31.2. naujas reisas dubliuosis su jau veikiančiais reguliariais reisais, išskyrus atvejus, kai veikiančius reisus vykdo tie patys vežėjai arba kai veikiantys reisai nepatenkina keleivių susisiekimo poreikių ir juos aptarnaujantys vežėjai neturi galimybių jų patenkinti;
31.3. leidimo galiojimo termino pratęsimo atveju - pareiškėjas nesilaikė leidime nurodytų vežimų vykdymo sąlygų.
32. Jeigu priimamas sprendimas išduoti leidimą reguliariems reisams, kompetentinga įstaiga apie tai praneša paraišką pateikusiam vežėjui ir Lietuvos Respublikoje esančioms autobusų stotims, numatytoms eismo tvarkaraštyje. Gavę tokį pranešimą, vežėjas ir autobusų stotys per 30 dienų privalo leidimų galiojimo laikotarpiui sudaryti sutartį dėl reisus vykdančių vežėjų aptarnavimo stotyje. Lietuvoje įregistruotas vežėjas tokias sutartis sudaro ne tik savo, bet ir užsienio partnerio vardu, gavęs jo įgaliojimą. Vežėjas negauna leidimų originalų, kol sutarčių kopijų nepateikia kompetentingai įstaigai. Lietuvos Respublikoje esančios stotys aptarnaudamos vežėjus vadovaujasi Susisiekimo ministerijos patvirtintais Autobusų stočių veiklos nuostatais.
33. Leidimai išduodami vežėjo vardu ir jie negali būti perduodami kitiems asmenims. Vežėjas, kuris dėl techninių kliūčių laikinai negali naudoti turimos transporto priemonės, gali ne ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui išsinuomoti kito vežėjo transporto priemonę leidime nurodytiems vežimams atlikti. Vežėjas privalo gauti savo šalies kompetentingos įstaigos raštišką pritarimą laikinai naudoti nuomojamą transporto priemonę. Transporto priemonei reiso metu sugedus, reisas gali būti pabaigtas su kito vežėjo transporto priemone be kompetentingos įstaigos pritarimo.
34. Leidimų galiojimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 5 metai reguliariems reisams ir 2 metai nereguliariems reisams. Ji gali būti trumpesnė pareiškėjo prašymu arba pagal šalių, kuriose keleiviai bus paimami ir išleidžiami, kompetentingų įstaigų susitarimą.
35. Leidime reguliariems tarptautiniams keleivių vežimams (3 ir 4 priedai) nurodoma:
35.1. leidimo numeris;
35.2. leidimo išdavimo data;
35.3. vežimų maršrutas, nurodant išvykimo ir paskirties vietas;
35.4. vežėjo pavadinimas ir adresas;
35.5. valstybės sienos kirtimo vieta ir laikas;
35.6. reisų vykdymo dažnis;
35.7. leidimo galiojimo terminas.
36. Prie leidimo reguliariems tarptautiniams keleivių vežimams pridedamas kompetentingos įstaigos patvirtintas eismo tvarkaraštis. Leidimas be patvirtinto tvarkaraščio negalioja.
37. Leidime švytuokliniams (nereguliariems) tarptautiniams keleivių vežimams (5 priedas) nurodoma:
37.1. leidimo numeris;
37.2. leidimo išdavimo data;
37.3. leidimo galiojimo terminas;
37.4. reisų skaičius;
37.5. reiso maršrutas, nurodant išvykimo ir atvykimo vietas, valstybės sienos kirtimo vietas;
37.6. vežėjo pavadinimas ir adresas;
37.7. duomenys apie transporto priemones (važiavimo data, registracijos numeris ir talpa);
37.8. nereguliarių vežimų rūšis.
38. Leidime vienkartiniams (nereguliariems) tarptautiniams keleivių vežimams (6 priedas) nurodoma:
38.1. leidimo numeris;
38.2. leidimo galiojimo terminas;
38.3. reiso maršrutas, nurodant išvykimo ir atvykimo vietas, valstybės sienos kirtimo vietas;
38.4. vežėjo pavadinimas ir adresas;
38.5. vienkartinių reisų rūšis;
38.6. transporto priemonės modelis, registracijos numeris ir talpa;
38.7. papildomos vežimų sąlygos.
39. Antroje leidimo nereguliariam tarptautiniam keleivių vežimui pusėje turi būti daromos Lietuvos Respublikos muitinių žymos apie įvažiavimo bei išvažiavimo datas ir dedami muitinių spaudai.
VII. LEIDIMŲ GALIOJIMO PABAIGA
40. Leidimai reguliariems vežimams netenka galios pasibaigus jų galiojimo terminui arba po trijų mėnesių po to, kai leidimą išdavusi kompetentinga įstaiga gauna iš vežėjo motyvuotą pranešimą apie numatomą vežimų nutraukimą. Jeigu keleivių vežiojimo poreikio nėra, leidimas netenka galios per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo. Vežėjas apie vežimų nutraukimą privalo prieš 20 dienų informuoti autobusų stotis, numatytas autobusų eismo tvarkaraščiuose.
41. Leidimas švytuokliniams vežimams nustoja galioti kitą dieną po paskutinio leidime nurodyto reiso įvykdymo arba nuo datos, nurodytos vežėjo pranešime.
42. Leidimai anuliuojami, jei vežėjas sistemingai pažeidžia Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis kelių transporto srityje, šias arba kelių transporto veiklos licencijavimo taisykles.
43. Pasibaigus leidimo galiojimo laikui arba jį anuliavus, leidimas turi būti grąžintas kompetentingai įstaigai ne vėliau kaip per 15 dienų.
VIII. KELIONĖS LAPAI
44. Kelionės lapus ar jų knygą vežėjo vardu išduoda Inspekcija. Kelionės lapai ar jų knyga turi būti saugomi vežėjo įmonėje ir negali būti perduoti kitam vežėjui.
45. Kelionės lapų knyga susideda iš 25 porų (žalios ir baltos spalvos) atskiriamų kelionės lapų (7 priedas). Kiekviena knyga ir joje esantys kelionės lapai turi savo numerį. Kelionės lapai sunumeruoti nuo 1 iki 25. Tekstai kelionės lapuose spausdinami valstybine ir anglų kalbomis.
46. Vežėjas atsako už teisingą kelionės lapų užpildymą. Kelionės lapą kiekvienam reisui įskaitomai, didžiosiomis raidėmis, dviem egzemplioriais (žalios ir baltos spalvos lapai su tuo pačiu numeriu) užpildo vežėjas prieš autobusui išvykstant iš nuolatinės parkavimo vietos. Kelionės lapas turi būti patvirtintas vežėjo vadovo ar atsakingo už keleivių vežimą asmens parašu, nurodant jo vardą, pavardę, su spaudu bei vairuotojų parašais. Pirmasis (žalios spalvos) kelionės lapas transporto priemonėje privalo būti kelionės metu. Antrasis (baltos spalvos) saugomas vežėjo įmonėje.
47. Vežėjas gali naudoti iš anksto sudarytą vežėjo parašu ir spaudu patvirtintą keleivių sąrašą, kuris atskiru lapu pridedamas prie kelionės lapo.
48. Kelionės, nurodytos 14.3 punkte, atveju keleivių sąrašas gali būti sudarytas keleivių įlipimo kitos šalies teritorijoje metu.
49. Vežėjas, išnaudojęs visus kelionės lapus, prieš įsigydamas naujus, išnaudotus kelionės lapus ir jų panaudojimo ataskaitą pateikia kompetentingai įstaigai patikrinti, nurodydamas šiuos duomenis: vežėjo pavadinimas, licencijos (liudijimo) numeris, kelionės lapų knygos numeris, pagal kelionės lapų numerius - važiavimo data, maršrutas, transporto priemonės registracijos numeris, vežimų rūšis (A, B, C1, C2, C3, D), vežtų keleivių skaičius.
IX. LIUDIJIMAS VEŽIMAMS SAVO SĄSKAITA
50. Liudijimas (1 priedas) jo turėtojui suteikia teisę vykdyti keleivių tarptautinius vežimus savo sąskaita. Liudijimą įmonei, įstaigai ar organizacijai išduoda Inspekcija.
51. Įmonė, įstaiga ar organizacija, norinti gauti liudijimą, pateikia Inspekcijai prašymą, patvirtindama, kad bus vykdomos 10.2 punkte nurodytos sąlygos.
52. Liudijimas išduodamas vieneriems metams.
53. Liudijimą didžiosiomis raidėmis užpildo kompetentinga įstaiga. Įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas liudijime parašu ir spaudu patvirtina jame pateiktų duomenų teisingumą. Liudijimą tarptautinės kelionės metu vairuotojas privalo turėti transporto priemonėje ir pateikti jį kontrolės teisę turintiems pareigūnams reikalaujant.
54. Įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje dirbantys, tarnaujantys, besimokantys ar kitaip su ja susiję asmenys, kuriuos įmonė, įstaiga ar organizacija veža savo sąskaita, kelionės metu privalo turėti dokumentus, patvirtinančius jų ryšį su šia įmone, įstaiga ar organizacija.
55. Įmonė, įstaiga ar organizacija, vykdanti vežimus savo sąskaita, kelionės metu taip pat privalo turėti kelionės lapą bei įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovo parašu ir spaudu patvirtintą kelionės tvarkaraštį.
X. VEŽĖJŲ IR EKIPAŽŲ PAREIGOS
56. Vežėjai, gavę leidimus reguliariems vežimams, per 14 dienų kompetentingai įstaigai privalo raštu pranešti reisų vykdymo pradžios datą ir iki leidimo galiojimo pabaigos garantuoti nepertraukiamas ir reguliarias vežimų paslaugas leidime nurodytomis sąlygomis. Vežėjai privalo vežti keleivius tarp eismo tvarkaraščiuose numatytų išvykimo, tarpinių ir paskirties miestų autobusų stočių.
57. Vežėjai autobusų stotyse, o ekipažai - transporto priemonėse privalo teikti keleiviams informaciją apie maršrutą, sustojimo vietas, tvarkaraštį, tarifus ir aptarnavimą. Apie veikiančių reguliarių reisų vykdymo nutraukimą bei pakeitimus juose keleiviams turi būti pranešta prieš 10 dienų, bet ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki išankstinio bilietų pardavimo pradžios.
58. Vežėjai ir ekipažai privalo užtikrinti keleivių, vykstančių kelių transporto priemonėmis, saugumą, maksimalius patogumus stotyse ir transporto priemonėse, laiku nuvežti keleivius į paskirties vietą.
59. Vežėjai ir ekipažai privalo laikytis Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių, per kurių teritorijas veža keleivius, eismo taisyklių ir kitų teisės aktų, susijusių su keleivių vežimu ir eismo organizavimu.
60. Ekipažai privalo laikytis Europos šalių susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR), sudaryto 1970 m. liepos 1 d. Ženevoje, reikalavimų.
XI. KELEIVIŲ KELIONĖS DOKUMENTAI
61. Keleiviai, važiuojantys reguliariais reisais, išskyrus specialius reguliarius reisus, kelionės metu privalo turėti bilietus, kurių pavyzdžius tvirtina Susisiekimo ministerija.
62. Bilietai reguliariems reisams keleiviams parduodami stočių arba kitur įrengtose kasose. Prieš 10 minučių iki išvykimo pagal tvarkaraštį ar neveikiant kasai, bilietai gali būti parduodami ir transporto priemonėje, laikantis Susisiekimo ministerijos patvirtintų Keleiviniame kelių transporte naudojamų bilietų ūkio taisyklių reikalavimų. Į kiekvieną transporto priemonę parduodama tiek bilietų, kiek joje yra gamyklos gamintojos įrengtų sėdimų vietų.
63. Bilietas turi būti atspausdintas jį parduodančios šalies valstybės kalba. Bilietas gali būti spausdinamas ir dviem - valstybės ir anglų arba šalies, kurioje baigiasi maršrutas, kalbomis.
64. Bilietas galioja tik tai dienai ir tam reisui, į kurį jis parduotas. Keleivis privalo saugoti bilietą iki kelionės pabaigos.
65. Keleiviai, važiuojantys nereguliariais reisais, kelionės metu privalo turėti individualų ar grupinį kelionės apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, kuriame nurodomi keleivio ar keleivių grupės vardai ir pavardės, maršrutas, išvykimo ir grįžimo datos bei buvimo paskirties vietoje trukmė, paslaugų kaina.
XII. KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMAS
66. Vežti keleivius galima tiktai transporto priemonės sėdimose vietose.
67. Keleivių vežimo reguliariais reisais kainas ir lengvatas tarpusavio susitarimu nustato pariteto pagrindais reisus vykdantys vežėjai.
68. Bagažas, išskyrus rankinį, gali būti vežamas tik transporto priemonės bagažinėje. Priimant iš keleivio vežti bagažą bagažinėje, kiekvienam bagažo vienetui išduodamas bagažo kvitas, kuriame nurodoma bagažo būklė ir vieta.
69. Kiekvienas keleivis transporto priemonės salone gali nemokamai vežti vieną rankinį (iki 5 kg svorio) bagažą, kuris talpinamas tam tikslui įrengtose vietose. Keleivio rankinis bagažas turi būti padėtas taip, kad nekeltų pavojaus transporto priemonės saugumui bei nekliudytų keleiviams ir ekipažui.
70. Be rankinio bagažo, keleivis nemokamai gali vežti transporto priemonės bagažinėje vieną bagažą, kurio bendra matmenų suma ne didesnė kaip 200 cm ir svoris neviršija 25 kg.
71. Papildomo bagažo vežimo apmokėjimo sąlygas ir vežimo kainą tarpusavio susitarimu nustato pariteto pagrindais reisus vykdantys vežėjai. Apie papildomą bagažą keleivis privalo vežėjui pranešti prieš kelionę. Papildomas bagažas gali būti vežamas, jei yra laisvos vietos bagažinėje.
72. Transporto priemonėmis draudžiama vežti radioaktyvias, lengvai užsidegančias, sprogstančias, dvokiančias, gailias medžiagas, suslėgtas arba suskystintas dujas, išskyrus dujas portatyviniuose balionuose, smailius, pjaunančius daiktus, daiktus, kurie gali ištepti transporto priemonės apmušalus arba keleivių drabužius, gyvūnus be taros, daiktus, kurių įvežimą ar išvežimą draudžia šalių, kurių teritorijomis važiuojama, teisės aktai.
73. Transporto priemonėje rasti daiktai saugomi vežėjo būstinėje ar kitoje, daiktų saugumą garantuojančioje vietoje. Daiktų saugojimo terminus, neatsiimtų daiktų realizavimo tvarką ir mokesčius už daiktų saugojimą tarpusavio susitarimu nustato pariteto pagrindais reisus vykdantys vežėjai, atsižvelgdami į savo šalies teisės aktų normas.
XIII. EKIPAŽŲ DOKUMENTAI
74. Kelių transporto priemonės ekipažo nariai kelionės metu su savimi privalo turėti:
74.1. asmens dokumentus;
74.2. vairuotojo pažymėjimą;
74.3. transporto priemonės registracijos liudijimą ir techninės apžiūros (pilkos spalvos) taloną;
74.4. transporto priemonės licencijos kortelę arba liudijimą keleivių vežimams savo sąskaita;
74.5. užpildytus ir tvarkingus reikalingus vežimų dokumentus (V skyrius);
74.6. darbo ir poilsio apskaitos dokumentus, atitinkančius Europos šalių susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR), sudaryto 1970 m. liepos 1 d. Ženevoje, reikalavimus;
74.7. bilietus ir bilietų kontrolės lapą, bilietų kainoraštį, patvirtintą vežėjo parašu ir spaudu (kai keleiviai vežami reguliariais reisais);
74.8. transporto priemonės nuomos sutartį ir kompetentingos įstaigos pritarimą (kai dėl techninių kliūčių reguliariems reisams laikinai naudojama nuomota kito vežėjo transporto priemonė);
74.9. kitus keleiviams vežti reikalingus dokumentus.
XIV. KONTROLĖS VYKDYMAS KELYJE IR VEŽĖJO ĮMONĖJE
75. Ekipažo dokumentai kelionės metu turi būti transporto priemonėje. Reguliarių reisų metu keleiviai privalo turėti bilietus. Specialių reguliarių reisų metu keleiviai privalo turėti dokumentus, patvirtinančius jų priklausomybę specialiai keleivių grupei. Nereguliarių reisų metu keleiviai privalo turėti kelionės apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Ekipažai ir keleiviai privalo pateikti šiuos dokumentus kontrolės teisę turintiems pareigūnams reikalaujant.
76. Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse įregistruoti vežėjai, vykdantys keleivių tarptautinius vežimus, privalo leisti kontrolės teisę turintiems pareigūnams tikrinti, ar teisingai vykdomi vežimai, ar laikomasi darbo ir poilsio laiko režimo.
77. Kontrolės teisę turintys pareigūnai turi teisę tikrinti dokumentus, susijusius su vežėjo veikla keleivių tarptautiniame vežime, gauti iš vežėjo reikalingų dokumentų kopijas, reikalauti pateikti visą informaciją, saugomą knygose, dokumentuose ar duomenų bazėse, reikalingą vežėjo veiklai patikrinti, tikrinti savo šalies autobusų ekipažų dokumentus ir keleivių bilietus kitų šalių teritorijose.
XV. ATSAKOMYBĖ
78. Už šių Taisyklių bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių kelių transporto srityje pažeidimus vežėjai, ekipažai ir keleiviai atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir kitus teisės aktus.
79. Kompetentinga įstaiga turi teisę panaikinti leidimą vežimams reguliariais reisais, jei leidimą turintis vežėjas numatytu laiku be pateisinamų priežasčių nepradėjo vežimų ar sistemingai nevykdo leidime numatytų reisų.
_____________
1 priedas
(pirma pusė)
1 priedas
(antra pusė)
BENDROSIOS SĄLYGOS
1. Vežimai savo sąskaita - tokie vežimai, kai įmonė, įstaiga ar organizacija veža joje dirbančius, tarnaujančius, besimokančius ar kitaip su ja susijusius asmenis savo transporto priemonėmis, kurias vairuoja šioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje pagal darbo sutartį dirbantys vairuotojai.
2. Liudijimas jo turėtojui suteikia teisę vykdyti keleivių tarptautinius vežimus savo sąskaita. Liudijimą įmonei, įstaigai ar organizacijai išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.
3. Liudijimą didžiosiomis raidėmis užpildo kompetentinga įstaiga. Įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas liudijime parašu ir spaudu patvirtina jame pateiktų duomenų teisingumą. Liudijimą tarptautinės kelionės metu vairuotojas privalo turėti transporto priemonėje ir pateiktį jį kontrolės teisę turintiems pareigūnams reikalaujant.
4. Liudijimo savininkas (vairuotojas) privalo laikytis Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių, per kurių teritorijas veža keleivius, eismo taisyklių ir kitų teisės aktų, susijusių su keleivių vežimu ir eismo organizavimu.
5. Įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje dirbantys, tarnaujantys, besimokantys ar kitaip su ja susiję asmenys, kuriuos įmonė, įstaiga ar organizacija veža savo sąskaita, kelionės metu privalo turėti dokumentus, patvirtinančius jų ryšį su šia įmone, įstaiga ar organizacija.
6. Įmonė, įstaiga ar organizacija vykdanti vežimus savo sąskaita, kelionės metu taip pat privalo turėti kelionės lapą bei įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovo parašu ir spaudu patvirtintą kelionės tvarkaraštį.
2 priedas
PARAIŠKA
APPLICATION
GENEHMIGUNGSANTRAG
PRADĖTI REGULIARIUS VEŽIMUS
[ ] TO START A REGULAR SERVICE (*)
FÜR LINIENVERKEHR
KEISTI REGULIARIUS VEŽIMUS
[ ] TO ALTER A REGULAR SERVICE (*)
FÜR ÄNDERUNG EINEN LINIENVERKEHR
PRATĘSTI LEIDIMO REGULIARIEMS VEŽIMAMS GALIOJIMO LAIKĄ
[ ] TO RENEW THE AUTHORIZATION FOR A REGULAR SERVICE (*)
FÜR ERNEURERUNG EINEN GENEHMIGUNG FÜR LINIENVERKEHR
PRADĖTI NEREGULIARIUS VEŽIMUS
[ ] TO START AN UNREGULAR SERVICE (*)
FÜR UNREGELMÄSSIG VERKEH
vykdomus autobusais
carried out by coach and bus
mit Kraftomnibussen
leidimo data ir numeris
date and number of the authorization ……………………………………………………………
Datum und Nummer der Genehmigung
adresuota
to
an
……………………………………………………………………………………………………………………….
(Kompetentinga įstaiga)
(Kompetentinga įstaiga)
(Competent authority)
(Zuständige Behörde)
1. Pareiškėjo firmos pavadinimas ir adresas:
Trade name and address of the applicant:
Bezeichnung und adresse der Firma des Antragstellenden:
……………………………………………………………………………………….…………...……………
………………………………………………..………….……. tel. …………….……………………………
2. Bendradarbiaujančių vežėjų pavadinimai ir adresai:
Names and addresses of the associated carrier(s):
Namen und Adressen der beteiligten Unternehmen
2.1. ……………………………………………………….………………….………………………………..
………………………………………………………………… tel. ………….….......………………………
2.2. …………………………………………………………………………….……….……………………..
………………………………………………………………… tel. ………….……….......…………………
2.3. …………………………………………………………………………….…………….………………..
………………………………………………………………… tel. ………….……………......….…………
2.4. …………………………………………………………………………….……………………….……..
………………………………………………………………… tel. ………….…………………......….……
Jei reikia, pridedamas sąrašas.
List attached if appropriate.
Liste liegt gegebenenfalls bei.
Atitinkamus punktus pažymėti (pvz., [Ú] ar [X]).
(*) Tick or fill in the appropriate points.
Zutreffendes bitte ankreuzen oder ausfüllen.
3. Prašomo leidimo galiojimo trukmė:
Duration of authorization requested:
Gültigheidsdauer der beantragte Genehmigung:
……………………………………………………………………………………….…………………………
4. Pagrindinis vežimo maršrutas (pabraukti keleivių įlipimo/išlipimo punktus):
Principal route of service (underline passenger pick up points):
Hauptstrecke des Verkehrsdienstes (Angabe der Aufnahmepunkte):
……………………………………………………………………………………….…………………………
……………………………………………………………………………………….…………………………
……………………………………………………………………………………….…………………………
5. Sienos kirtimo punktai:
Border crossing points:
Grenzübergangen:
……………………………………………………………………………………….…………………………
……………………………………………………………………………………….…………………………
……………………………………………………………………………………….…………………………
6. Vežimų vykdymo trukmė:
Periods of operation:
Dauer des Verkehrsdienstes:
……………………………………………………………………………………….…………………………
7. Dažnumas (kasdien, kas savaitę ir pan.):
Frequency (daily, weekly, etc.):
Häufigkeit (täglich, wöchentlich):
……………………………………………………………………………………….…………………………
8. Tarifai: priedas pridedamas
Fares: Annex attached
Fahrpreise: Anhang
9. Prašomų leidimų skaičius:
Number of authorizations requested: (**)
Zahl der beantragte Genehmigungen:
……………………………………………………………………………………….…………………………
10. Kita papildoma informacija:
Any additional information:
Zusätzliche Angaben:
……………………………………………………………………………………….…………………………
11. …………………………………………………… …..………………………….…………………….……
(Vieta ir data) (Pareiškėjo parašas)
(Place and date) (Signature of the applicant)
(Ort und Tag) (Unterschrift des Antragstellers)
(**)
Pareiškėjas privalo turėti tiek leidimų, kiek reikės transporto priemonių teikti paslaugas maršrute tuo pačiu metu, kadangi kiekvienoje transporto priemonėje privalo būti leidimas.
The attention of the applicant is drawn to the fact that, since the authorization has to be kept on board the vehicle, the number of authorizations which the applicant must have, should correspond to the number of vehicles needed for carrying out the service requested at the same time.
Der Antragsteller hat zu beachten, daß die Genehmigung immer im Fahrzeug mitzuführen ist und er daher über soviele Genehmigung verfügen muß, wie für den beantragten Verkehrsdienst gleichzeitig Fahrzeuge eingesetzt werded können.
Svarbios nuorodos
Important Notice
Wichtiger Hinweis
Prie paraiškos turi būti pridedama:
The following must be attached to the application:
Dem Antrag sind beizufügen:
I. tvarkaraštis
the timetable
die Fahrpläne
II. tarifų lentelė
fare scales
die Fahrpreistabellen
III. įrodymas, kad pareiškėjas atitinka savo šalies reikalavimus, taikomus asmenims, norintiems užsiimti tarptautiniais
keleivių vežimais kelių transportu
evidence that the applicant satisfies the requirements applicable in the State of establishment to persons wishing to engage in international road passenger transport
der Nachweis, daß der Antragsteller in dem Staat, in dem er niedergelassen ist, die Becingungen für den Zugang zum Beruf des Personenkraftverkehrsunternehmers im grenzüberschreitenden Verkehr erfüllt
IV. informacija apie kelionių tipą ir apimtis, kurias pareiškėjas planuoja vykdyti, jeigu tai naujos paslaugos, arba kurias
vykdė, jeigu tai leidimo pratęsimas, ir kita naudinga informacija
information concerning the type and volume of traffic that the applicant plans to carry out if it is a new service or that he has carried out if this is the renewal of an authorization, and other useful information
Angaben zu Art und Umfang des Verkehrsdienstes, den der Antragsteller betreiben will, falls es sich um einen Antrag auf Einrichtung eines Verkehsdienstes handelt, oder den er betrieben hat, falls es sich um einen Antrag auf Erneuerung einer Genehmigung handelf, sowie weitere zweckdienliche Angaben
V. tinkamo mastelio žemėlapis, kuriame pažymėtas maršrutas ir sustojimo vietos, kuriose keleiviai įlips ir išlips
a map on an appropriate scale on which are marked out the route and the stopping points at which passengers are to be taken up or set down
Eine Karte in geeignetem Maßstab, auf der die Fahrstrecke sowie die Aufnahme- und Absetzpunkte für die Fahrgäste eingezeichnet sind
VI. bendros sutarties tarp minėtų vežėjų-partnerių kopija
a copy of the pool-agreement between the above mentioned associated carriers
eine kopie des Abkommen zwischen die beteiligten Unternehmen
VII. vairuotojo(-ų) darbo ir poilsio režimo grafikas
a schedule regarding the driving and rest periods for the driver(s)
eine Übersicht der Lenk- und Ruhezeiten der Fahrer.
_____________
Dėl keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų patvirtinimo
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO 1998 M. VASARIO 12 D. ĮSAKYMO NR. 55 „DĖL KELEIVINIO KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ APIPAVIDALINIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2003 m. kovo 14 d. Nr. 3-155
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. 55 „Dėl Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 24-628; 2001, Nr. 97-3462):
1. Išdėstau 2.1 punktą taip:
„2.1. Nuostatų įgyvendinimo tvarką tarptautinio ir tolimojo reguliaraus susisiekimo transporto priemonėms nustato Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerimjos, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo transporto priemonėms ir lengviesiems automobiliams taksi – savivaldybių institucijos.“
2. Išdėstau nurodytuoju įsakymu patvirtintas Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatas nauja redakcija (pridedama).
3. Pripažįstu netekusiais galios nurodytuoju įsakymu patvirtintose Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatose:
3.1. geltonos spalvos (viršutinįjį) automobilio taksi apipavidalinimo variantą 5.1 paveiksle;
3.2. viršutinįjį taksi apipavidalinimo variantą 5.6 paveiksle.
4. Išdėstau nurodytuoju įsakymu patvirtintose Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatose 5.1–5.6 paveikslų pavadinimus taip:
„5.1. Lengvojo automobilio taksi apipavidalinimo sumanymas.
5.2. Taksi apipavidalinimas, jei automobilis tamsios spalvos. Dešinioji automobilio pusė ir priekis.
5.3. Taksi apipavidalinimas, jei automobilis tamsios spalvos. Kairioji automobilio pusė ir galas.
5.4. Taksi apipavidalinimas, jei automobilis šviesios spalvos. Dešinioji automobilio pusė ir priekis.
5.5. Taksi apipavidalinimas, jei automobilis šviesios spalvos. Kairioji automobilio pusė ir galas.
5.6. Taksi apipavidalinimo detalės.“
SUSISIEKIMO MINISTRAS ZIGMANTAS BALČYTIS
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
1998 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 55
(Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2003 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. 3-155
redakcija)
KELEIVINIO KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ APIPAVIDALINIMO NUOSTATOS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatos (toliau vadinama – nuostatos) reglamentuoja visos šalies, visų markių ir modelių reguliaraus keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimą.
2. Nuostatose nurodyti vietinio (miesto ir priemiestinių) ir tolimojo susisiekimo autobusų, taip pat tarptautinio susisiekimo autobusų ir lengvųjų automobilių taksi, maršrutinių taksi apipavidalinimo principai bei būdai.
3. Transporto priemonių meninio apipavidalinimo nuostatose nurodyti tik išorės ir vidaus vizualinės informacijos pavyzdžiai.
4. Visų keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimas yra skirstomas pagal transporto rūšis, išlaikant vienodą stilių. Tačiau paliekama galimybė kiekvienam vežėjui į šiuos sprendimus įkomponuoti savo firmos ženklą, logotipą ir informaciją apie vežėją.
5. Siekiant identifikuoti transporto priemones pagal rūšis, apipavidalinant naudojamos joms charakteringos spalvos: vietinio ir tolimojo susisiekimo autobusų vizualinei informacijai – mėlyna, tarptautinio susisiekimo autobusų – raudona, lengvųjų automobilių taksi bei maršrutinių taksi – geltona (2.1, 2.2, 3.1, 4.1, 5.1, 6.1 pav.).
6. Transporto priemonių apipavidalinimo stilistinis vieningumas pabrėžiamas ne tik vienoda spalva ar spalvų gama, bet ir panaudojant visuose vizualinės informacijos elementuose vienodą kompoziciją, šrifto garnitūrą, ženklų ir simbolių komplektą, vienodus apipavidalinimo įrenginius (plafonus) ir vienodas medžiagas bei konstrukcijas.
7. Transporto priemonių vizualinei informacijai naudojamos spalvos, parinktos pagal tarptautinės spalvų sistemos NCS (Natural Color System) katalogą (1.1 pav.).
8. Transporto priemonių vizualinei informacijai naudojamas vieningo sulietuvinto „Helvetica“ tipo šrifto rinkinys: „Helvetica LT Condensed Black“ (1.2 pav.).
9. Transporto priemonėms apipavidalinti naudojamas vienodas vizualinės informacijos ženklų komplektas (1.3, 1.4, 1.5, 1.6 pav.).
10. Transporto priemonėms apipavidalinti naudojami vienodi automobilių atpažinimo ženklai – geltonos spalvos plafonai. Maršrutiniams taksi privalu naudoti ilgus siaurus atpažinimo ženklus-plafonus „D-1“ (1.7, 1.8 pav.), o lengviesiems automobiliams taksi – mažus atpažinimo plafonus „M-1“ (1.9 pav.), atpažinimo plafonus „M-2“ (1.10 pav.) Viename mieste ar rajone lengviesiems automobiliams taksi gali būti naudojami tik vieno tipo plafonai. Naudotiną plafono tipą parenka miesto (rajono) savivaldybė.
11. Transporto priemonėms apipavidalinti naudojami atsparūs aplinkos poveikiui automobilių dažai ir specialios, transporto priemonėms skirtos elastingos lipnios plėvelės, kurių garantinis laikas ne trumpesnis kaip 5 metai.
12. Nuostatos sudarytos iš aiškinamojo teksto ir piešinių. Nuostatose pateikti piešiniai sunumeruoti. Piešinio numerio pirmasis skaičius reiškia, kuriam skyriui jis priklauso, antrasis nurodo piešinio numerį. Piešiniuose nurodoma, kokia spalva turi būti nudažytas ar padengtas vienas ar kitas apipavidalinimo elementas. Todėl piešiniuose šalia skyriaus bei piešinio numerio duodamas trečiasis skaičius, nurodantis spalvos numerį. Spalvų numeriai ir etalonai pateikti spalvų etalonų lentelėje (1.1 pav.).
II. VIETINIŲ (MIESTO IR PRIEMIESTINIŲ) AUTOBUSŲ APIPAVIDALINIMAS
13. Vietinio susisiekimo transporto priemonės, kursuojančios reguliaraus susisiekimo maršrutais, skirstomos į miesto ir priemiesčio autobusus. Siekiant atskirti miesto autobusus nuo priemiestinių, naudojamos skirtingos spalvos atpažinimo juostos. Šio sumanymo sprendiniai pateikti 2.1, 2.2 piešiniuose:
13.1. ant miesto autobusų išilgai iš abiejų pusių po langais daroma 300 mm pločio mėlyna atpažinimo juosta (2.6, 2.7 pav.). „Karosa“ tipo autobusams ši juosta yra 210 mm pločio (2.3, 2.4 pav.);
13.2. ant priemiestinių autobusų išilgai iš abiejų pusių po langais daroma 300 mm pločio balta atpažinimo juosta (2.9, 2.10 pav.);
13.3. ant atpažinimo juostos rašomas vežėjo firmos pavadinimas, dedama šoninė maršruto rodyklė, informaciniai ženklai ir garažo numeris (2.3, 2.4, 2.5, 2.8 pav.).
14. Transporto priemonės priekyje, šalia įlipimo durų, turi būti maršruto rodyklės, kuriose nurodomi galinių ir svarbesnių tarpinių stotelių pavadinimai.
15. Miesto autobusuose („Karosa“, „Ikarus“) priekinė ir šoninė maršruto rodyklės turi būti įkomponuotos į tam tikslui skirtus įrenginius (2.3, 2.4, 2.6, 2.7 pav.). Maršruto rodyklės dydis priklauso nuo rodyklei skirto įrenginio dydžio: ant „Karosa“ tipo autobusų priekinė ir šoninė maršruto rodyklės daromos 600 x 210 mm (2.11 pav.), ant „Ikarus“ tipo autobusų priekinė maršruto rodyklė daroma 900 x 200 mm (2.13 pav.), o šoninė – 1000 x 210 mm (2.12 pav.).
16. Ant priemiestinių autobusų šoninė maršuto rodyklė turi būti įkomponuota atpažinimo juostoje prie įlipimo durų (2.9 pav.), o priekinė – priekyje (dešinėje viršutinėje lango dalyje) (2.10 pav.). Šoninė maršruto rodyklė daroma 1000 x 210 mm (2.12 pav.), o priekinė – 900 x 200 mm dydžio (2.14 pav.).
17. Transporto priemonės viduje, galinio lango viršuje per vidurį turi būti įkomponuotas maršruto numeris. Maršruto numerio lentelės dydis – 260 x 260 mm, tvirtinama specialiais laikikliais (2.15 pav.).
18. Ant miesto autobusų maršruto priekinių ir šoninių rodyklių bei maršruto numerio užrašai ir skaičiai rašomi mėlynai baltame fone (2.15 pav.).
19. Ant priemiestinių autobusų priekinių ir šoninių rodyklių bei maršruto numerio užrašai ir skaičiai rašomi mėlynai baltame fone, tačiau papildomai turi mėlynos spalvos apvadą (2.14 pav.).
20. Siekiant išskirti miesto greituosius autobusus, jų maršruto numerių skaičiai rašomi baltai mėlyname fone (2.15 pav.).
21. Autobusuose iš visų keturių pusių 100 mm aukščio skaičiais užrašomas garažo numeris (2.3, 2.4 pav.). Skaičių spalva: šviesiame fone – juoda, tamsiame fone – balta.
22. Reklamos, nesusijusios su vežėjo veikla, pateikimo vietinio susisiekimo transporto priemonių išorėje ir viduje tvarką nustato savivaldybė.
23. Vežėjo firmos pavadinimas ir firminis ženklas gali būti įkomponuojami autobuso priekyje, gale ar atpažinimo juostoje (2.3, 2.4 pav.).
24. Transporto priemonės viduje, priekyje (ant vairuotojo kabinos pertvarėlės ar pan.) tvirtinamas informacinis stendas. Jame įkomponuojamas maršruto numeris (kuris prireikus būtų lengvai pakeičiamas) ir tokia informacija: vežėjo pavadinimas, adresas, telefonas, autobuso garažo numeris, transporto priemonės talpa, bilietų kainos, baudos už važiavimą be bilieto ir lengvatų keleiviams sąrašas. Kai kuriais atvejais informaciniame stende gali būti iškabintos miesto (rajono) savivaldybės patvirtintos važiavimo autobusais taisyklės (2.17, 2.18 pav.).
25. Autobuso viduje numatytose vietose įkomponuojami informaciniai ženklai (vieta motinai su vaiku, invalidams, vieta vaiko vežimėliui, vieta seneliams, kalbėti su vairuotoju draudžiama, rūkyti draudžiama, valgyti ledus salone draudžiama, avarinė anga, avarinis išėjimas išmušus stiklą, gesintuvas, vaistinėlė, įlipti/išlipti draudžiama ir kt.) (2.19 pav.). Jų dydis – 75 x 75 mm (1.3, 1.4, 1.5, 1.6 pav.). Informacinis ženklas „avarinis išėjimas išmušus stiklą“ daromas iš permatomos plėvelės ir klijuojamas ant stiklo. Jo dydis 60 x 60 mm.
26. Autobuse prie įlipimo durų turi būti įkomponuojami informaciniai ženklai (įlipti/išlipti draudžiama, įlipti invalidams, įlipti su vaiko vežimėliu ir pan.). Jų dydis – 170 x 170 mm (1.3, 1.4 pav.).
27. Autobuse turi būti ne mažiau kaip 6 vietos, skirtos motinoms su vaikais, invalidams ir seneliams. Šios vietos turi būti prie įėjimo durų.
28. Pačių autobusų išorės spalvinis sprendinys turi būti suderintas su apskrities miesto (rajono) savivaldybe. Autobuso vidus turi būti šviesių, pastelinių spalvų.
III. TOLIMOJO SUSISIEKIMO AUTOBUSO APIPAVIDALINIMAS
29. Tolimojo susisiekimo keleivinio transporto priemonėms, kursuojančioms reguliariais reisais, išorinei informacijai naudojama mėlyna spalva (3.1 pav.).
30. Transporto priemonės viduje, prie priekinio stiklo apatinės ar viršutinės dalies, turi būti įkomponuota 850 x 200 mm dydžio maršruto rodyklė. Šoninė maršruto rodyklė įkomponuojama autobuso išorinėje pusėje, šalia įlipimo durų. Jos dydis – 100 x 200 mm. Rodyklės tvirtinamos specialiais laikikliais (3.2, 3.3 pav.):
30.1. maršrutinės rodyklės fonas turi būti baltas su mėlynos spalvos apvadu; užrašai rašomi mėlynomis raidėmis (3.4 pav.);
30.2. ant šoninės rodyklės turi būti nurodomi galinių (raidžių aukštis 60 mm) ir svarbiausių tarpinių stočių (raidžių aukštis 35 mm) pavadinimai; maršruto rodyklės keičiamos priklausomai nuo važiavimo krypties; priekinėje rodyklėje pradinės ir galinės stočių pavadinimai rašomi 60 mm aukščio raidėmis, papildomas užrašas – 35 mm aukščio;
30.3. ant keleivinio transporto priemonės – ekspreso – priekinėje ir šoninėje rodyklėse turi būti papildomas mėlynos spalvos užrašas „ekspresas“; raidžių aukštis – 35 mm (3.4 pav.).
31. Ant autobuso iš visų pusių 100 mm aukščio skaičiais užrašomas garažo numeris (3.4 pav.). Skaičių spalva: šviesiame fone – juoda, tamsiame fone – balta.
32. Rekomenduojama, kad autobuso išorės apipavidalinimas būtų firminis, jame turėtų atsispindėti vežėjo firminio stiliaus pagrindiniai komponentai: firminė spalva ar spalvų gama, firminis šriftas, logotipas, ženklas ir pan. (3.2, 3.3 pav.).
33. Autobuso galinėje dalyje turi būti įkomponuotas vežėjo firmos pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai (3.2 pav.).
34. Transporto priemonės viduje, priekyje, gerai matomoje vietoje turi būti įkomponuota informacinė lentelė (350 x 140 mm). Joje turi būti: vežėjo pavadinimas, adresas ir telefono numeris, transporto priemonės talpumas, baudos dydis už važiavimą be bilieto (3.5 pav.).
35. Transporto priemonės sėdynių numeriai turi būti įkomponuoti prie rankinio bagažo lentynėlės briaunos arba virš šoninio lango. Skaičių aukštis – 12 mm, neporinės vietos turi būti prie lango (3.6, 3.7 pav.).
36. Autobuso viduje numatytose vietose įkomponuojami informaciniai ženklai (kalbėti su vairuotoju draudžiama, rūkyti draudžiama, valgyti ledus salone draudžiama, avarinė anga, avarinis išėjimas išmušus stiklą, gesintuvas, vaistinėlė, WC ir kt.). Jų dydis – 75 x 75 mm (3.5 pav.). Informacinis ženklas „avarinis išėjimas išmušant stiklą“ daromas iš permatomos plėvelės ir klijuojamas ant stiklo. Jo dydis – 60 x 60 mm (3.6 pav.).
37. Ant tolimojo susisiekimo autobusų išorės bei jo viduje draudžiama talpinti reklamą, nesusijusią su vežėjo veikla.
38. Užsakomųjų reisų metu transporto priemonės priekinėje dalyje turi būti rodyklė su užrašu „Užsakytas“, o specialiųjų reisų metu – su užrašu „Specialus“. Jų dydis analogiškas šoninei ir priekinei maršruto rodyklėms (3.4 pav.). Užrašo raidžių aukštis – 60 mm.
IV. TARPTAUTINIO SUSISIEKIMO AUTOBUSO APIPAVIDALINIMAS
39. Tarptautinio susisiekimo keleivinio transporto priemonių, kursuojančių reguliariais tarptautiniais reisais, išorės informacijai apipavidalinti naudojama raudona spalva (4.1 pav.).
40. Transporto priemonės viduje, prie priekinio stiklo apatinės dalies, turi būti įkomponuota 850 x 200 mm dydžio maršruto rodyklė (4.3 pav.).
41. Rodyklės fonas turi būti baltas su raudonos spalvos apvadu; užrašai rašomi raudonomis raidėmis.
42. Ant rodyklės turi būti nurodomi pradinės ir galinės (raidžių aukštis 55 mm) stočių pavadinimai. Jeigu reikia, užrašomi ir svarbiausių tarpinių stočių pavadinimai. Tada pradinių ir galinių stočių pavadinimai užrašomi 45 mm aukščio raidėmis, o tarpinių stočių pavadinimai – 25 mm (4.4 pav.). Užrašai maršruto rodyklėje rašomi kalbomis tų valstybių, kuriose yra pradinė ir galinė stotys.
43. Ant autobuso visų pusių (išskyrus galą) 100 mm aukščio skaičiais užrašomas garažo numeris (4.2, 4.3, 4.4 pav.). Skaičių spalva: šviesiame fone – juoda, tamsiame fone – balta.
44. Rekomenduojama, kad autobuso išorės apipavidalinimas būtų firminis, jame atsispindėtų vežėjo pagrindiniai komponentai: firmos spalva ar spalvų gama, šriftas, logotipas, ženklas ir pan. (4.2, 4.3 pav.).
45. Autobuso galinėje dalyje turi būti įkomponuotas vežėjo firmos pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai (4.2 pav.).
46. Transporto priemonės viduje, priekinėje dalyje, skyde virš priekinių durų, turi būti įkomponuota informacinė lentelė (350 x 140 mm) su vežėjo pavadinimu, adresu, telefono numeriu ir transporto priemonės talpumu (4.5 pav.).
47. Transporto priemonėse sėdynių numeriai įkomponuojami prie rankinio bagažo lentynėlės briaunos. Skaičių aukštis – 12 mm. Sėdynių neporinės vietos turi būti prie lango (4.6, 4.7 pav.).
48. Autobuso viduje numatytose vietose įkomponuojami informaciniai ženklai (kalbėti su vairuotoju draudžiama, rūkyti draudžiama, avarinė anga, avarinis išėjimas išmušant stiklą, gesintuvas, vaistinėlė, šiukšlinė, kava, geriamasis vanduo, WC ir kt.). Jų dydis – 75 x 75 mm (4.5, 4.6, 4.7 pav.). Informacinis ženklas „avarinis išėjimas išmušant stiklą“ daromas iš permatomos plėvelės ir klijuojamas ant stiklo. Jo dydis – 60 x 60 mm (4.6 pav.).
49. Tarptautinio susisiekimo autobusų išorėje ir viduje draudžiama reklama, nesusijusi su vežėjo veikla.
V. LENGVOJO AUTOMOBILIO TAKSI APIPAVIDALINIMAS
50. Taksi atpažinimo ženklinimą (5.1 pav.) sudaro dvi juodų arba geltonų kvadratų juostos, kvadratų dydis – 50 x 50 mm (5.6 pav.). Į taksi atpažinimo ženklinimo juostą įkomponuojami taksi firmos pavadinimas ir telefonas. Užrašo raidės ir skaičiai daromi 100 mm aukščio (5.6 pav.). Taksi apipavidalinamas:
50.1. jei automobilis tamsios spalvos, tai taksi atpažinimo ženklinimo kvadratai, užrašų raidės ir skaičiai daromi geltonos spalvos; taksi atpažinimo ženklinimo juostoje arba ant taksi automobilio priekinių durų įkomponuojami taksi firmos pavadinimas (arba logotipas ar firmos ženklas) ir telefonas (5.2, 5.3 pav.);
50.2. jei automobilis šviesios spalvos, tai išilgai abiejų automobilio pusių daroma 150 mm pločio geltonos spalvos atpažinimo juosta, ant kurios dedami juodos spalvos taksi atpažinimo ženklinimo kvadratai, taksi firmos pavadinimas ir telefonas (5.4, 5.5 pav.); ant geltonos spalvos automobilių geltonos spalvos atpažinimo juosta nededama, o juodos spalvos taksi atpažinimo ženklinimo kvadratai, taksi firmos pavadinimas (arba logotipas ar firmos ženklas) ir telefonas dedami kaip parodyta 5.2 ir 5.3 pav.
51. Lengvasis automobilis taksi privalo turėti mažą geltonos spalvos atpažinimo plafoną (plafono tipas „M-1“) (1.9 pav.) ar „M-2“ tipo plafoną (1.10 pav.).
52. Plafono priekyje turi būti juodomis raidėmis užrašas TAKSI (užrašo raidžių aukštis – 70 mm), kitoje plafono pusėje per vidurį turi būti taksi firmos pavadinimas ir telefonas (užrašų raidžių ir skaičių aukštis – 30 mm) (5.7 pav.).
53. Kai kuriais atvejais miesto (rajono) savivaldybė gali leisti naudoti ir ilgą siaurą geltonos spalvos plafoną (plafono tipas „D-1“) (1.7, 1.8 pav.).
54. Plafono priekyje turi būti juodomis raidėmis užrašas TAKSI (užrašo raidžių aukštis – 70 mm), kitoje plafono pusėje per vidurį turi būti taksi firmos pavadinimas ir telefonas (užrašų raidžių ir skaičių aukštis – 30 mm), o šonuose – juodos spalvos taksi atpažinimo ženklas (5.9, 5.10 pav.). Atpažinimo ženklo kompoziciją sudaro dvi šachmatų juostos (viršutinėje ir apatinėje juostose po 6 juodus kvadratus. Juodų kvadratų dydis – 35 x 35 mm) (5.9 pav.). Viename mieste (rajone) lengvųjų automobilių taksi plafonai turi būti vieno tipo.
55. Plafonas pritvirtinamas skersai automobilio stogo, per vidurį rėmo, esančio tarp pirmojo ir antrojo lango.
56. Plafono užrašas TAKSI turi būti apšviečiamas, kai taksi yra laisvas; plafono apšvietimas turi būti valdomas įjungiant taksometrą.
57. Lengvajame automobilyje taksi be apšviečiamo plafono leidžiama įrengti šviečiantį žalios ir raudonos spalvos švyturėlį, įkomponuotą priekinio lango viršutiniame dešiniajame kampe. Kai taksi yra laisvas, dega žalios spalvos švyturėlis, o kai užimtas – raudonos. Šis švyturėlis turi būti valdomas įjungiant/išjungiant taksometrą.
58. Taksometras turi būti įtvirtintas taksi salono priekiniame skyde, keleiviams gerai matomoje vietoje. Tam gali būti panaudotas radijo, magnetofono lizdas ar pan.
59. Taksi salono priekiniame skyde, dešinėje pusėje, įkomponuojama informacinė lentelė apie vežėją: firmos pavadinimas ir adresas, licencijos kortelės numeris ir galiojimo data, firmos atsakingos tarnybos telefono numeris ir paslaugų tarifai. Lentelės daromos 210 x 90 mm šviesiai pilkos spalvos (5.11 pav.).
60. Ant lengvojo automobilio taksi išorėje ir viduje talpinti kokią nors reklamą, nesusijusią su vežėjo veikla, draudžiama.
VI. MARŠRUTINIO TAKSI APIPAVIDALINIMAS
61. Maršrutinio taksi transporto priemonių, kursuojančių mieste ar priemiestyje reguliariais reisais, išorei apipavidalinti naudojama geltona atpažinimo spalva (6.1 pav.).
62. Transporto priemonės priekyje (dešinėje apatinėje lango dalyje) ir gale (dešinėje apatinėje lango dalyje) turi būti maršruto numeris. Maršruto numerio lentelės dydis – 220 x 250 mm. Lentelės fono spalva – geltona, o skaičiai – juodi 120 mm aukščio (6.5 pav.). Jei maršrutinis numeris iš trijų skaičių, jų aukštis turi būti 100 mm. Maršruto numerio lentelė tvirtinama specialiais laikikliais.
63. Išilgai transporto priemonės šonų iš abiejų pusių po langais daroma 200 mm pločio geltona atpažinimo juosta, ant kurios talpinami informaciniai ženklai ir šachmatinis atpažinimo ženklas (6.5 pav.). Atpažinimo ženklo kompoziciją sudaro dvi šachmatų juostos. Juodų kvadratų dydis – 70 x 70 mm (6.5 pav.).
64. Transporto priemonėse, šalia įlipimo durų, turi būti maršruto rodyklė, kurioje nurodomas maršruto numeris, galinių ir svarbesnių tarpinių stotelių pavadinimai. Maršruto rodyklė turi būti įkomponuota atpažinimo juostoje. Kai kuriais atvejais, leidus miesto (rajono) savivaldybei, ji gali būti įkomponuota lango apatinėje dalyje iš vidaus pusės (6.5 pav.). Rodyklės maršruto numeris – juodi skaičiai geltoname fone, o maršruto stotelių – juodos raidės baltame fone. Rodyklės dydis – 850 x 180 mm.
65. Maršrutinis taksi privalo turėti ilgą siaurą geltonos spalvos atpažinimo plafoną (plafono tipas „D-1“) (1.7, 1.8 pav.):
65.1. plafono priekyje turi būti užrašas juodomis raidėmis MARŠRUTINIS TAKSI (užrašo raidžių aukštis 60 mm), kitoje plafono pusėje – šachmatinis atpažinimo ženklas;
65.2. atpažinimo ženklinimo kompoziciją sudaro dvi šachmatų juostos (viršutinėje juostoje 11 juodų kvadratų, apatinėje – 12 juodų kvadratų; juodų kvadratų aukštis 35 x 35 mm) (6.6 pav.);
65.3. plafonas tvirtinamas skersai automobilio stogo, per vidurį rėmo, esančio tarp pirmojo ir antrojo langų; plafonas turi būti apšviečiamas; apšvietimą įjungia vairuotojas.
66. Transporto priemonėse ant priekinių durų gali būti užrašytas maršrutinio taksi firmos pavadinimas (arba firmos logotipas ar firmos ženklas), adresas ir telefonas (6.2 pav.).
67. Maršrutinio taksi salono priekiniame skyde, dešinėje pusėje, įkomponuojama informacinė lentelė apie vežėją: firmos pavadinimas ir adresas, licencijos numeris ir galiojimo data, firmos atsakingos tarnybos telefono numeris bei važiavimo kaina. Lentelė daroma 210 x 90 mm šviesiai pilkos spalvos (6.7 pav.).
68. Reklamos, nesusijusios su vežėjo veikla, pateikimo maršrutinio taksi išorėje ir viduje tvarką nustato savivaldybė.
______________
Dėl leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių patvirtinimo
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LEIDIMŲ VEŽTI KELEIVIUS REGULIARAUS SUSISIEKIMO KELIŲ
TRANSPORTO MARŠRUTAIS IŠDAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2006 m. vasario 14 d. Nr. 3-62
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (Žin., 1996, Nr. 119-2772; 2002, Nr. 37-1342) 18 straipsnio 11 dalimi:
1. T v i r t i n u Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisykles.
2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 130 „Dėl Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklių, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių ir Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais – taksi taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 34‑859) 1 punktą;
2.2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. 226 „Dėl Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklių pataisymo“ (Žin., 1997, Nr. 58-1352);
2.3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. 475 „Dėl Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklių dalinio pakeitimo bei papildymo“ (Žin., 1998, Nr. 108-2979);
2.4. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. balandžio 13 d. įsakymą Nr. 134 „Dėl susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 130 „Dėl „Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklių“, „Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių“ ir „Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais – taksi taisyklių“ patvirtinimo“ dalinio pakeitimo bei papildymo“ (Žin., 1999, Nr. 37-1138);
2.5. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. 213 „Dėl susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 130 „Dėl „Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklių“, „Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių“ ir „Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais – taksi taisyklių“ patvirtinimo“ dalinio pakeitimo bei papildymo“ (Žin., 1999, Nr. 48-1556).
SUSISIEKIMO MINISTRAS PETRAS ČĖSNA
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3-62
LEIDIMŲ VEŽTI KELEIVIUS REGULIARAUS SUSISIEKIMO KELIŲ TRANSPORTO
MARŠRUTAIS IŠDAVIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato leidimų vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) bei tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo sąlygas, reikalavimus vežėjams, vežėjų pareigas, teises ir atsakomybę už šių taisyklių reikalavimų nevykdymą.
2. Šios taisyklės yra privalomos savivaldybių institucijoms bei jų įgaliotoms įstaigoms, Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Valstybinė kelių transporto inspekcija), vežėjams, autobusų ekipažams bei asmenims, kontroliuojantiems keleivinį kelių transportą.
3. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Kompetentinga įstaiga – institucija, išduodanti leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais: vietinio (miesto ar priemiestinio) reguliaraus susisiekimo – atitinkamos savivaldybės institucija arba jos įgaliota įstaiga, tolimojo reguliaraus susisiekimo – Valstybinė kelių transporto inspekcija. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžtos Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse.
II. REIKALAVIMAI VEŽĖJAMS, PAGEIDAUJANTIEMS GAUTI LEIDIMĄ VEŽTI KELEIVIUS
REGULIARAUS SUSISIEKIMO KELIŲ TRANSPORTO MARŠRUTAIS
4. Vežėjai, pageidaujantys gauti leidimą vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutu (toliau – leidimas), privalo atitikti šiuos reikalavimus:
4.1. turėti licenciją, suteikiančią teisę vežti keleivius atitinkamoje teritorijoje;
4.2. turėti pakankamai transporto priemonių, atitinkančių šių taisyklių III skyriuje nustatytus reikalavimus, kad užtikrintų keleivių vežimą leidime ir tvarkaraštyje nurodytomis sąlygomis (trasa, dažniu, laiku);
4.3. per pastaruosius 1 metus nebuvo panaikintas jų turėtas leidimas (leidimai);
4.4. turėti sąlygas ir užtikrinti, kad būtų vykdomi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (Žin., 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548) 26 straipsnio, taip pat Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883) 7 straipsnio reikalavimai, kad jų vairuotojai prieš išvykdami į reisą būtų tikrinami dėl neblaivumo (girtumo), taip pat dėl apsvaigimo nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, apie tai pažymint kelionės lape;
4.5. turėti sąlygas patikrinti ir užtikrinti, kad būtų vykdomi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 16 straipsnio reikalavimai ir kad jų naudojamos transporto priemonės prieš išvažiuodamos į reisą yra tvarkingos ir tinkamai sukomplektuotos, apie tai vežėjo atsakingam už transporto priemonių techninę būklę asmeniui pažymint kelionės lape.
III. REIKALAVIMAI TRANSPORTO PRIEMONĖMS, NAUDOJAMOMS VEŽTI KELEIVIUS
REGULIARAUS SUSISIEKIMO KELIŲ TRANSPORTO MARŠRUTAIS
5. Kelių transporto priemonėms, kurios bus naudojamos vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais, turi būti nustatyta tvarka atlikta valstybinė techninė apžiūra ir įgyta licencijos kortelė (Bendrijos licencijos kopija).
6. Kelių transporto priemonės, kurios naudojamos vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais, turi būti apipavidalintos pagal Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 55 (Žin., 1998, Nr. 24-628; 2003, Nr. 30-1266), reikalavimus.
7. Kompetentingos įstaigos, atsižvelgdamos į visuomenės interesus, gali nustatyti papildomus ekologinius, komforto ir kitus reikalavimus kelių transporto priemonėms, naudojamoms vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais.
IV. LEIDIMŲ VEŽTI KELEIVIUS REGULIARAUS SUSISIEKIMO KELIŲ TRANSPORTO
MARŠRUTAIS IŠDAVIMO SĄLYGOS
8. Leidimus vežti keleivius vietinio (miesto ar priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais išduoda atitinkamų savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos.
9. Leidimus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija.
10. Vietinio (miesto ar priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutai nustatomi, keičiami ir panaikinami atitinkamos savivaldybės institucijos arba jos įgaliotos įstaigos iniciatyva, o tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutai – Valstybinės kelių transporto inspekcijos iniciatyva.
11. Maršrutai gali būti nustatomi tik tomis gatvėmis ir keliais, kurie atitinka Reikalavimus gatvėms ir keliams, kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas, patvirtintus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1996 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 165 (Žin., 1996, Nr. 50-1210). Miestuose ir gyvenvietėse, kur yra autobusų stotys, turinčios suteiktą kategoriją pagal Autobusų stočių veiklos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 3-734 (Žin., 2004, Nr. 9-248), reikalavimus, tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutai turi prasidėti ir baigtis šiose stotyse.
12. Nauji reguliaraus susisiekimo maršrutai nustatomi arba esantys keičiami, jei keleivių paklausa netenkinama arba ji tenkinama, tačiau važiavimo sąlygos yra nepatenkinamos (keleiviai netelpa į transporto priemones, jų netenkina važiavimo laikas arba dažnis ir pan.). Nauji reguliaraus susisiekimo maršrutai nustatomi, jei keleivių susisiekimo negalima užtikrinti visų pirma pakeičiant vežimo sąlygas (trasą, dažnį, laiką, transporto priemonių talpą) esančiuose maršrutuose. Nustatant naujus arba keičiant esamus maršrutus turi būti atsižvelgta į interesus vežėjų, vežančių keleivius esamais maršrutais. Planuojamo arba keičiamo maršruto reisai turi būti taip priderinti prie esamų maršrutų reisų, kad transporto priemonių eismo intervalai atitiktų keleivių srautą. Vietinis keleivių susisiekimas tarp aplinkinių vietovių ir savivaldybės, kaip administracinio vieneto, centro turi būti užtikrinamas vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais.
13. Savivaldybės institucija arba jos įgaliota įstaiga, pradėdama arba keisdama vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutą, šio maršruto tvarkaraštį turi suderinti su savivaldybių, per kurių teritorijas eina maršruto trasa, institucijomis arba jų įgaliotomis įstaigomis, o vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršruto, kurio trasa eina per dviejų gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas, – ir Valstybine kelių transporto inspekcija.
14. Kompetentinga įstaiga organizuoja konkursą vežėjui parinkti vežti keleivius kompetentingos įstaigos nustatytu maršrutu pagal šios įstaigos nustatytas konkurso sąlygas. Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos, organizuodamos konkursus, vadovaujasi Vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir visuomenės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 1132 (Žin., 2003, Nr. 86-3910). Konkursas organizuojamas, kai:
14.1. kompetentinga įstaiga nustato naują maršrutą (maršrutas laikomas nauju, jei jo trasa nesutampa su esamų maršrutų trasomis daugiau kaip 50 procentų lyginant su kiekvienu esamu maršrutu atskirai);
14.2. kompetentinga įstaiga pratęsia, pakeičia arba sutrumpina maršrutą, panaikina stoteles ar papildo maršrutą naujomis stotelėmis, jei šiuo maršrutu keleivius vežantis vežėjas, šiai įstaigai pasiūlius, atsisako vežti keleivius pakeistu maršrutu;
14.3. kompetentinga įstaiga pradeda papildomus maršruto reisus, jei šiuo maršrutu keleivius vežantis vežėjas, kompetentingai įstaigai pasiūlius, atsisako vežti keleivius papildomais reisais. Šiuo atveju vežėjas parenkamas vežti keleivius tik papildomais reisais;
14.4. kompetentinga įstaiga nusprendė panaikinti vežėjui išduotą leidimą pagal šių taisyklių 25 punkto nuostatas;
14.5. kompetentinga įstaiga nusprendė nepratęsti vežėjui išduoto leidimo galiojimo termino pagal šių taisyklių 22 punkto nuostatas;
14.6. vežėjas atsisako vežti keleivius kompetentingos įstaigos nustatytu maršrutu, apie tai pranešęs kompetentingai įstaigai šių taisyklių 27.1 punkte nustatyta tvarka.
15. Vežėjas, kuriam kompetentinga įstaiga leidimą panaikino arba nepratęsė jo galiojimo termino vadovaudamasi šių taisyklių 25 ir 22 punktų nuostatomis (išskyrus atvejį, kai pratęsti terminą nepageidauja pats vežėjas), 1 metus nuo leidimo panaikinimo ar jo galiojimo termino nepratęsimo datos negali dalyvauti kompetentingos įstaigos organizuojamuose konkursuose.
16. Kompetentinga įstaiga, planuodama pakeisti maršrutą arba pradėti papildomus reisus, kaip tai nurodyta šių taisyklių 14.2 ir 14.3 punktuose, pateikia vežėjui raštišką pasiūlymą vežti keleivius pakeistu maršrutu arba papildomais reisais nuo siūlomos datos. Vežėjas, gavęs tokį pasiūlymą, turi per 7 dienas pranešti, ar sutinka ir ar gali vežti keleivius pakeistu maršrutu arba papildomais reisais nuo siūlomos datos. Vežėjas gali pasiūlyti ir kitą datą, kuri darbo tvarka derinama su kompetentinga įstaiga. Vežėjui atsisakius vežti keleivius pakeistu maršrutu ar papildomais reisais, kompetentinga įstaiga organizuoja konkursą kitam vežėjui parinkti ir po 3 mėnesių nuo vežėjo atsisakymo panaikina šiam vežėjui išduotą leidimą vežti keleivius keičiamu maršrutu, išskyrus šių taisyklių 14.3 punkte nurodytą atvejį. Per šį 3 mėnesių laikotarpį keleiviai vežami nepakeistu maršrutu.
17. Vežėjas, dalyvaujantis kompetentingos įstaigos organizuojamame konkurse, šiai įstaigai pateikia šiuos dokumentus (jei kompetentinga įstaiga konkurso dokumentuose nenurodo kitaip):
17.1. šios įstaigos nustatytos formos paraišką;
17.2. įmonės registravimo pažymėjimą (grąžinamas pasilikus kopiją);
17.3. licenciją, suteikiančią teisę vežti keleivius atitinkamoje teritorijoje (grąžinama pasilikus kopiją);
17.4. kelių transporto priemonių, kurios bus naudojamos vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais, sąrašą ir šių transporto priemonių licencijos korteles (Bendrijos licencijos kopijas) vežti keleivius atitinkamoje teritorijoje (grąžinamos pasilikus kopijas) arba įmonės antspaudu ir vadovo parašu patvirtintas kopijas. Kompetentinga įstaiga gali nuspręsti leisti (apie tai nurodydama konkurso dokumentuose) dalyvauti konkurse vežėjams, dar neturintiems reikiamų transporto priemonių. Tokiu atveju vežėjas turi pateikti kompetentingos įstaigos nustatytus dokumentus, įrodančius, kad vežėjas turės nustatytus reikalavimus atitinkančių transporto priemonių;
17.5. vairuotojų darbo ir poilsio dirbant maršrute grafiką, kuriame, atsižvelgiant į nustatytas vairuotojų darbo ir poilsio laiko trukmes, turi būti nurodyta vairavimo, kitokio darbo, buvimo darbo vietoje, pertraukų ir poilsio laikotarpiai ir vietos, kur vairuotojai turės pertraukas ir ilsėsis;
17.6. kitus šių taisyklių II ir III skyriuose nustatytų reikalavimų atitikimą patvirtinančius dokumentus (grąžinami pasilikus kopijas);
17.7. jei pageidaujama gauti leidimą vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutu, – informaciją apie maksimalių keleivių vežimo tarifų dydžių suderinimą su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija ir siūlomų keleivių vežimo tarifų lentelę;
17.8. kitus konkurso dokumentuose nurodytus dokumentus.
18. Sudarydami reguliaraus susisiekimo maršruto tvarkaraštį, kompetentinga įstaiga ir vežėjas turi atsižvelgti į nustatytas vairuotojų darbo ir poilsio laiko trukmes. Tvarkaraštyje turi būti nurodyti stotelių, kuriose bus įlaipinami ir išlaipinami keleiviai, pavadinimai, atstumai tarp šių stotelių, atstumai nuo pradinės stotelės iki kiekvienos kitos stotelės, atvykimo į stoteles ir išvykimo iš jų laikai.
V. LEIDIMŲ VEŽTI KELEIVIUS REGULIARAUS SUSISIEKIMO KELIŲ TRANSPORTO
MARŠRUTAIS IŠDAVIMAS, GALIOJIMAS, GALIOJIMO PRATĘSIMAS IR PANAIKINIMAS
19. Su konkursą laimėjusiu vežėju savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 171 straipsniu bei Vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir visuomenės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarka, sudaro visuomenės aptarnavimo sutartį (toliau – sutartis).
20. Su konkursą laimėjusiu vežėju Valstybinė kelių transporto inspekcija sudaro keleivių vežimo tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais sutartį arba papildo jau sudarytą sutartį (toliau – sutartis). Sutartis sudaroma ne ilgiau kaip 5 metams. Sutarties turinį ir galiojimo terminą nustato Valstybinė kelių transporto inspekcija.
21. Kompetentinga įstaiga, sudariusi su vežėju sutartį, šiam vežėjui išduoda leidimą (-us) vežti keleivius sutartyje nurodytu (-ais) maršrutu (-ais). Leidimo galiojimo terminas turi atitikti sutarties galiojimo terminą. Vežėjui išduodama tiek leidimų egzempliorių, kiek transporto priemonių reikia keleiviams vežti leidime ir tvarkaraštyje nurodytomis sąlygomis. Už leidimo išdavimą mokama valstybės rinkliava Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
22. Pasibaigus sutarties ir leidimo (-ų) galiojimo terminui, jis gali būti pratęsiamas, kompetentingai įstaigai su vežėju sudarant naują sutartį ir išduodant naują (-us) leidimą (-us), jei pratęsti sutartį ir leidimą (-us) pageidaujantis vežėjas laikėsi šių taisyklių reikalavimų ir sutartyje nustatytų sąlygų. Sutarties ir leidimo (-ų) galiojimo terminas pratęsiamas ne ilgiau kaip 5 metams tomis pačiomis sąlygomis, kaip nustatyta šių taisyklių 19–21 punktuose. Sutarties ir leidimo (-ų) galiojimo terminas nepratęsiamas, jei vežėjas nesilaikė šių taisyklių reikalavimų ir sutartyje nustatytų sąlygų.
23. Leidimo formą nustato kompetentinga įstaiga. Leidime turi būti nurodoma:
23.1. maršrutas, nurodant maršruto pradžios ir pabaigos punktus. Leidime vežti keleivius vietinio (miesto ar priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutu papildomai nurodomos svarbesnės tarpinės stotelės, o leidime vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutu – autobusų stotys, per kurias važiuojama;
23.2. vežėjo pavadinimas, įmonės kodas ir adresas;
23.3. kelių transporto priemonės tipas ir talpa;
23.4. leidimo išdavimo data;
23.5. leidimo galiojimo pabaigos data;
23.6. leidimą pasirašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė ir parašas, patvirtinti antspaudu.
24. Transporto priemonėje turi būti leidimas ir kompetentingos įstaigos įgalioto asmens parašu ir antspaudu patvirtintas tvarkaraštis. Leidimas be patvirtinto tvarkaraščio negalioja. Leidimas negali būti perduotas kitam vežėjui, išskyrus šių taisyklių 31 punkte nurodytą atvejį.
25. Kompetentinga įstaiga turi teisę panaikinti leidimą, jeigu vežėjas:
25.1. nesilaiko šių taisyklių reikalavimų ir sutartyje nustatytų sąlygų;
25.2. netenka licencijos (licencija buvo panaikinta) arba pažeidžia Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisykles, patvirtintas susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130 (Žin., 1997, Nr. 34-859), vairuotojų darbo ir poilsio režimą, bilietų kainų ir tarifų taikymo reikalavimus arba dirba neturėdamas galiojančios licencijos kortelės (Bendrijos licencijos kopijos);
25.3. laiku nepateikia kompetentingai įstaigai arba pateikia suklastotas arba iškraipytas sutartyje numatytas ataskaitas, susijusias su keleivių vežimo veikla;
25.4. per 14 dienų nuo leidimo išdavimo dienos arba kitos sutartyje nurodytos datos be svarbių priežasčių nepradėjo vežti keleivių leidime ir tvarkaraštyje nurodytomis sąlygomis arba nutraukė keleivių vežimą, apie tai nustatyta tvarka nepranešęs kompetentingai įstaigai;
25.5. siekdamas gauti leidimą kompetentingai įstaigai pateikė klaidinančią informaciją.
26. Apie priimtą sprendimą panaikinti leidimą arba nepratęsti leidimo galiojimo termino pagal šių taisyklių 25 ir 22 punktų nuostatas kompetentinga įstaiga privalo pranešti vežėjui ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki leidimo panaikinimo arba galiojimo pabaigos datos.
27. Leidimas panaikinamas, kai:
27.1. vežėjas atsisako vežti keleivius leidime nurodytu maršrutu. Vežėjas, ketinantis atsisakyti vežti keleivius leidime nurodytu maršrutu, apie tai ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius turi raštu pranešti leidimą išdavusiai kompetentingai įstaigai, nurodydamas atsisakymo priežastis. Leidimas panaikinamas praėjus 3 mėnesiams nuo nurodyto pranešimo gavimo datos. Jei tolesnė keleivių vežimo šiuo maršrutu veikla yra netikslinga ir kompetentinga įstaiga nusprendžia panaikinti šį maršrutą, šis terminas sutrumpinamas iki 1 mėnesio arba kito kompetentingos įstaigos ir vežėjo susitarto termino;
27.2. vežėjas atsisako vežti keleivius pakeistu maršrutu, kaip nurodyta šių taisyklių 16 punkte;
27.3. kompetentinga įstaiga panaikina maršrutą. Tokiu atveju leidimas panaikinamas praėjus 1 mėnesiui nuo pranešimo apie maršruto panaikinimą išsiuntimo vežėjui registruotu laišku dienos arba per kitą kompetentingos įstaigos ir vežėjo susitartą terminą.
28. Praradusiam leidimą vežėjui išduodamas naujas leidimas, jam pateikus paaiškinimą apie leidimo praradimo aplinkybes. Už leidimo išdavimą mokama valstybės rinkliava Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
VI. VEŽĖJO IR EKIPAŽŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
29. Vežėjas iki leidimų galiojimo pabaigos privalo vežti keleivius nustatytu maršrutu, laiku ir dažnumu, nurodytais leidime ir tvarkaraštyje. Vežėjai, vežantys keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais, privalo atsiskaityti leidimą išdavusiai kompetentingai įstaigai sutartyje nustatyta tvarka.
30. Vežėjas turi teisę laikinai nutraukti keleivių vežimą reguliaraus susisiekimo maršrutu esant neišvažiuojamiems keliams, sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms, įvykus stichinėms nelaimėms, kilus grėsmei saugiam eismui, apie tai nedelsiant pranešdamas tvarkaraštyje nurodytoms autobusų stotims ir leidimą išdavusiai kompetentingai įstaigai sutartyje nustatyta tvarka.
31. Vežėjas, turintis kompetentingos įstaigos išduotą leidimą vežti keleivius vietinio (miesto ar priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutu, gali sudaryti bendradarbiavimo sutartį su kitu šių taisyklių II ir III skyriuose nustatytus reikalavimus atitinkančiu vežėju ir pavesti jam vežti keleivius leidime nurodytu maršrutu pagal šių taisyklių reikalavimus ir sutartyje nustatytas sąlygas. Vežėjas, ketinantis sudaryti tokią sutartį, apie tai turi informuoti leidimą išdavusią kompetentingą įstaigą ir pateikti jai informaciją apie vežėją, su kuriuo ketina sudaryti bendradarbiavimo sutartį, bei šių taisyklių 17.3–17.6 punktuose nurodytus šio vežėjo dokumentus. Kompetentinga įstaiga, gavusi nurodytą informaciją ir dokumentus, turi per 14 dienų patikrinti, ar siūlomas vežėjas atitinka nustatytus reikalavimus. Jeigu siūlomas vežėjas atitinka šiuos reikalavimus, vežėjas, turintis kompetentingos įstaigos išduotą leidimą, sudaro su kitu vežėju bendradarbiavimo sutartį ir pateikia ją kompetentingai įstaigai. Kompetentinga įstaiga patvirtina tiek vežėjų bendradarbiavimo sutarties kopijų egzempliorių, kiek vežėjui yra išdavusi leidimų egzempliorių, kuriuos vežėjas perduoda kitam vežėjui, su kuriuo sudarė bendradarbiavimo sutartį. Atsakomybė už vežėjo ir kompetentingos įstaigos sutartyje nustatytų sąlygų laikymąsi tenka vežėjui, su kuriuo kompetentinga įstaiga sudarė sutartį.
32. Ekipažai privalo pateikti kontrolės teisę turintiems asmenims licencijos kortelę (Bendrijos licencijos kopiją), leidimą su kompetentingos įstaigos patvirtintu tvarkaraščiu ir kitus teisės aktų nustatytus dokumentus. Šių taisyklių 31 punkte nurodytu atveju ekipažas, vežantis keleivius vietinio (miesto ar priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutu, be kitų dokumentų, turi pateikti kompetentingos įstaigos patvirtintos vežėjų bendradarbiavimo sutarties kopiją ir leidimo, išduoto vežėjui, su kuriuo kompetentinga įstaiga sudarė sutartį, originalą.
33. Esant trumpalaikiam keleivių srautų padidėjimui vežėjai, turintys leidimus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais, gali patvirtintame tvarkaraštyje nurodytais reisais vežti keleivius papildomomis transporto priemonėmis, jei yra tai leidžiantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos sprendimas. Papildomų transporto priemonių ekipažai privalo pateikti kontrolės teisę turintiems asmenims įmonės vadovo parašu ir antspaudu patvirtintas nurodyto Valstybinės kelių transporto inspekcijos sprendimo ir leidimo su patvirtintu tvarkaraščiu kopijas ir kitus teisės aktų nustatytus dokumentus.
34. Vežėjai ir ekipažai yra atsakingi už šių taisyklių ir kitų keleivių vežimą Lietuvos Respublikoje reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
35. Kompetentinga įstaiga, nustačiusi pažeidimus, privalo pareikalauti iš vežėjo, kuriam išduotas leidimas, kad pastebėti jo darbo trūkumai būtų pašalinti nedelsiant arba per kompetentingos įstaigos nustatytą terminą.
36. Vežėjai turi teisę apskųsti kompetentingos įstaigos sprendimus įstatymų nustatyta tvarka.
______________
Dėl leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklių, keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių ir keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais - taksi taisyklių patvirtinimo
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS
Į S A K Y M A S
1997 m. balandžio 15 d. Nr. 130
Vilnius
DĖL LEIDIMŲ VEŽTI KELEIVIUS REGULIARAUS SUSISIEKIMO KELIŲ
TRANSPORTO MARŠRUTAIS IŠDAVIMO IR NAUDOJIMO TAISYKLIŲ, KELEIVIŲ
IR BAGAŽO VEŽIMO KELIŲ TRANSPORTU TAISYKLIŲ IR KELEIVIŲ VEŽIMO
LENGVAISIAS AUTOMOBILIAIS - TAKSI TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksą,
ĮSAKAU:
1. Patvirtinti Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisykles.
2. Patvirtinti Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisykles.
3. Patvirtinti Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais - taksi taisykles.
4. Pripažinti netekusiomis galios:
4.1. Keleivių ir bagažo vežimo keleiviniu automobilių transportu Lietuvos Respublikoje taisykles, patvirtintas 1995 m. balandžio 24 d. Susisiekimo ministerijos įsakymu Nr. 232 (Žin., 1995, Nr. 45-1116; 1996, Nr. 63-1488);
4.2. Naudojimosi taksi taisykles, patvirtintas 1993 m. kovo 12 d. Susisiekimo ministerijos įsakymu Nr. 83 (Žin., 1993, Nr. 33-771).
SUSISIEKIMO MINISTRAS ALGIS ŽVALIAUSKAS
_____________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
susisiekimo ministerijos
1997 m. balandžio 15 d.
įsakymu Nr. 130
LEIDIMŲ VEŽTI KELEIVIUS REGULIARAUS SUSISIEKIMO KELIŲ TRANSPORTO MARŠRUTAIS IŠDAVIMO IR NAUDOJIMO
T A I S Y K L Ė S
1. BENDROSIOS NUOSTATOS
1.1. Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklės, toliau vadinamos “Taisyklėmis”, nustato leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo tvarką ir sąlygas, numato vežėjų, naudojančių kelių transporto priemones keleiviams vežti, pareigas, teises ir atsakomybę už šių Taisyklių reikalavimų nevykdymą.
1.2. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 4 straipsnio 2 punktu šios Taisyklės yra privalomos visoms savivaldybėms, leidimus išduodančioms tarnyboms, visiems vežėjams, ekipažams bei asmenims, kontroliuojantiems keleivinį kelių transportą.
2. VARTOJAMOS SĄVOKOS
2.1. “Vežėjas” - įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius ir bagažą.
2.2. “Ekipažas” - transporto priemonės vienas ar keli vairuotojai, taip pat keleivius aptarnaujantis asmuo ar jų grupė.
2.3. “Reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutas” - tai nustatyta gatvės arba kelio trasa, kuria keleiviai vežami keleivinio transporto priemone nustatytu dažnumu, įlaipinant arba išlaipinant keleivius kelionės metu tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų. Reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais laikomi ir maršrutinių taksi maršrutai.
2.3.1. “Vietinio susisiekimo (miesto) maršrutas” - tai nustatyta gatvių trasa, kuria keleiviai vežami reguliariais reisais miesto savivaldybės teritorijoje.
2.3.2. “Vietinio susisiekimo (priemiestinis) maršrutas” - tai nustatyta gatvių ir kelių trasa, kuria keleiviai vežami reguliariais reisais ne daugiau kaip per dviejų gretimų rajonų savivaldybių teritorijas.
2.3.3. “Tolimojo susisiekimo maršrutas” - tai nustatyta gatvių ir kelių trasa, kuria keleiviai vežami reguliariais reisais Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai maršrutas tęsiasi daugiau kaip per dviejų rajonų savivaldybių teritorijas.
2.3.4. “Tarptautinio susisiekimo maršrutas” - tai nustatyta gatvių ir kelių trasa, kuria keleiviai vežami reguliariais reisais kertant valstybės sieną.
2.4. “Autobusas” - motorinė transporto priemonė, skirta vežti žmonėms bei bagažui ir turinti daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, įskaitant vairuotojo vietą.
2.5. “Maršrutinis taksi” - tai keleivinio transporto priemonė, turinti nuo 6 iki 17 sėdimųjų vietų, įskaitant vairuotojo vietą, pažymėta atpažinimo ženklu - plafonu, kuria keleiviai vežami nustatytu dažnumu vietiniais maršrutais, laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų, paimant arba išlaipinant keleivius kelionės metu jų pageidaujamose vietose, kur nedraudžia sustoti Kelių eismo taisyklės.
2.6. “Kompetentinga įstaiga” - tai žinyba, turinti teisę leisti pradėti šiuos maršrutus: vietinio susisiekimo - miestų (rajonų) savivaldybės, tolimojo susisiekimo - Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, o tarptautinio susisiekimo į Vakarų valstybes - Susisiekimo ministerijos Kelių transporto departamentas, į kitas užsienio valstybes - Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.
3. REIKALAVIMAI VEŽĖJAMS, PAGEIDAUJANTIEMS VEŽTI KELEIVIUS REGULIARAUS
SUSISIEKIMO KELIŲ TRANSPORTO MARŠRUTAIS
3.1. Vežėjai, pageidaujantys vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais, privalo turėti reikalingą skaičių nustatytus techninius reikalavimus atitinkančių autobusų arba maršrutinių taksi konkrečiam maršrutui (maršrutams) aptarnauti. Šį skaičių nustato leidimus išduodanti kompetentinga įstaiga.
3.2. Leidimas vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išduodamas vežėjui, turinčiam licenciją.
Leidimų pradėti tarptautinio susisiekimo maršrutus išdavimo tvarką reglamentuoja tarpvalstybiniai susitarimai kelių transporto srityje.
3.3. Vežėjai privalo užtikrinti keleivių, važiuojančių transporto priemonėmis, saugumą, maksimalius patogumus transporto priemonėse ir stotyse, juos laiku nuvežti į paskirties vietą. Vežėjai privalo laikytis informacijos pateikimo ir transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos, nustatytos Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklėse, transporto priemonės techninėje charakteristikoje numatytų talpos normų.
4. REIKALAVIMAI TRANSPORTO PRIEMONĖMS, NUMATOMOMS NAUDOTI
REGULIARIAM KELEIVIŲ VEŽIMUI
4.1. Kelių transporto priemonėms, kuriomis ketinama vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais, turi būti nustatyta tvarka atlikta valstybinė techninė apžiūra.
4.2. Kelių transporto priemonės nedarbo metu turi būti laikomos garažuose arba specialiai įrengtose parkavimo aikštelėse.
5. PARAIŠKŲ LEIDIMAMS GAUTI PATEIKIMO TVARKA
IR SĄLYGOS
5.1. Vietinio susisiekimo maršrutai pradedami savivaldybių, o tolimojo susisiekimo - Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos iniciatyva.
5.2. Vežėjas, pageidaujantis vežti keleivius reguliaraus susisiekimo autobusų arba maršrutinių taksi maršrutais, kompetentingai įstaigai pateikia paraišką maršrutui pradėti. Paraiška vietinio susisiekimo (miesto arba priemiestiniam) maršrutui pradėti pateikiama miesto arba, atitinkamai, rajono savivaldybei, o tolimojo susisiekimo - Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos.
Paraiškoje turi būti šie duomenys:
5.2.1. vežėjo pavadinimas ir adresas;
5.2.2. numatoma vežimų trukmė (ne trumpiau kaip vieneriems metams) ir kelionių skaičius;
5.2.3. tiksli maršruto trasa (stotelės, kur įlaipinami ir išlaipinami keleiviai, galinės stotelės, poilsio punktai), nurodant kilometražą (tarp stotelių ir bendrą) bei stotelių pavadinimus, eismo tvarkaraštis;
5.2.4. vairuotojų vairavimo ir poilsio laiko trukmė;
5.2.5. keleivių vežimo tarifai;
5.2.6. transporto priemonės tipas ir sėdimų vietų skaičius;
5.2.7. transporto priemonės ( priemonių ) parkavimo vieta.
Prie paraiškos pridedamos licencijos ir licencijos kortelių vežti keleivius atitinkamai susisiekimo rūšiai kopijos, taip pat įmonės įregistravimo pažymėjimo kopija.
5.3. Vežėjas, paduodamas paraišką kompetentingai įstaigai reguliaraus tolimojo susisiekimo maršrutui pradėti, eismo tvarkaraščio projektą privalo iš anksto suderinti su savivaldybėmis, per kurių teritorijas planuojama numatomo maršruto trasa. Suderinimo patvirtinimas galioja ne ilgiau kaip 60 dienų.
5.4. Kompetentinga įstaiga, prieš tvirtindama tvarkaraštį, turi įvertinti, ar siūlomoje maršruto trasoje yra tenkinama keleivių paklausa veikiantiems autobusų reisams. Jei keleivių paklausa netenkinama arba ji tenkinama, tačiau nepatogiomis važiavimo sąlygomis (autobusai perpildyti, keleivių netenkina važiuojančių autobusų reisų dažnumas ir pan.), kompetentinga įstaiga gali derinti pateikiamą eismo tvarkaraštį. Jį derinant turi būti atsižvelgta į interesus vežėjų, jau aptarnaujančių veikiančius maršrutus. Naujai planuojami reisai taip turi komponuotis prie veikiančių, kad tarp veikiančių ir naujųjų reisų būtų transporto priemonių eismo intervalai, atitinkantys keleivių srautą.
5.5. Vežėjams parinkti reguliaraus susisiekimo maršrutų aptarnavimui atitinkama kompetentinga įstaiga gali organizuoti konkursą. Konkurso nugalėtoju skelbiamas tas vežėjas, kuris geriausiai atitinka šiuos reikalavimus:
5.5.1. siūlo geresnės techninės būklės, komfortabilesnes arba modernesnes transporto priemones;
5.5.2. pateikia optimalius eismo grafikus, geriausiai atitinkančius keleivių srautų pasiskirstymą (tolimojo susisiekimo maršrutams);
5.5.3. numato mažiausias keleivių vežimo 1 km sąnaudas.
Kompetentinga įstaiga, remdamasi šiomis Taisyklėmis, gali nustatyti detalesnes konkurso sąlygas.
5.6. Vežėjo santykiai su leidimą išduodančia kompetentinga įstaiga dėl maršrutų aptarnavimo nustatomi sutartimi. Šių sutarčių turinį ir formą nustato leidimus išduodančios kompetentingos įstaigos.
6. LEIDIMŲ IŠDAVIMO IR JŲ NAUDOJIMO TVARKA BEI SĄLYGOS
6.1. Kompetentinga įstaiga išduoda leidimą vežėjui vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais tiktai įsitikinusi, kad yra išpildyti visi šiomis Taisyklėmis nustatyti reikalavimai ir sąlygos.
6.2. Leidimą vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutu (pavyzdys - 1 priedas) išduoda kompetentinga įstaiga vežėjui vežti keleivius konkrečiu autobuso arba maršrutinio taksi maršrutu.
6.3. Vežėjui, kuriam suteikiama teisė vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais, kompetentinga įstaiga išduoda leidimą, kuriame turi būti nurodoma:
6.3.1. išdavimo data;
6.3.2. maršrutas;
6.3.3. vežėjo pavadinimas ir adresas;
6.3.4. reisų dažnumas;
6.3.5. transporto priemonės tipas ir talpa;
6.3.6. leidimo galiojimo terminas.
6.4. Transporto priemonėje turi būti leidimo originalas; jis negali būti perduotas kitam vežėjui. Leidimas turi būti pateikiamas keleivinio kelių transporto priemonių kontrolės teisę turinčiam pareigūnui reikalaujant.
6.5. Leidimai maršrutinių taksi, turinčių iki 9 sėdimų vietų, įskaitant vairuotojo vietą, vežėjams išduodami vežti keleivius tiktai vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais.
6.6. Apie veikiančių maršrutų nutraukimą bei pakeitimus juose keleiviams turi būti pranešama visose maršruto stotyse prieš 7 dienas, o stotelėse informacija pateikiama iš vakaro. Pranešimus apie tai stotims laiku turi perduoti leidimus vežėjams išdavusios kompetentingos įstaigos.
6.7. Vežėjas turi teisę laikinai nutraukti reguliarų maršrutinių autobusų bei maršrutinių taksi eismą, esant nepravažiuojamiems keliams, sunkioms meteorologinėms sąlygoms arba įvykus stichinėms nelaimėms, apie tai pranešęs eismo tvarkaraštyje numatytoms stotims ir leidimą maršrutą aptarnauti išdavusiai kompetentingai įstaigai.
7. VEŽĖJŲ ATSKAITOMYBĖ UŽ DARBĄ MARŠRUTUOSE
7.1. Vežėjai, vežantys keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais, už savo veiklą atsiskaito leidimą išdavusiai kompetentingai įstaigai sutartyje (Taisyklių 5.6 punktas) nustatyta tvarka.
7.2. Kompetentinga įstaiga, nustačiusi pažeidimus, privalo pareikalauti iš vežėjo, kad pastebėti jo darbe trūkumai būtų pašalinti iki nustatyto termino.
8. VEŽĖJŲ IR EKIPAŽŲ KONTROLĖ
8.1. Vežėjai ir ekipažai turi pateikti kontrolės teisę turintiems pareigūnams licenciją, leidimą maršrutui aptarnauti ir kitus kelionės dokumentus.
9. VEŽĖJŲ ATSAKOMYBĖ
9.1. Vežėjai ir ekipažai yra atsakingi už keleivių vežimą nuo kelionės pradžios iki jos pabaigos ir atsako už šių bei kitų Taisyklių, reglamentuojančių keleivių ir bagažo vežimą, laikymąsi pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
9.2. Už teisės aktų, reguliuojančių keleivių vežimą Lietuvos Respublikoje, pažeidimus leidimą išdavusi kompetentinga įstaiga turi teisę jį anuliuoti.
Leidimus anuliuoja juos išdavusi kompetentinga įstaiga, jeigu vežėjas:
9.2.1. nustojo vykdyti sąlygas, nurodytas šiose Taisyklėse ir sutartyje;
9.2.2. sistemingai pažeidinėja šių Taisyklių nuostatas;
9.2.3. nuolat pažeidžia maršrutą, eismo tvarkaraštį arba nesilaiko transporto priemonių parkavimo reikalavimų;
9.2.4. pažeidžia Automobilių transporto verslo licencijų išdavimo taisykles, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisykles, vairuotojų darbo ir poilsio režimą, tarifų taikymo reikalavimus arba finansinę drausmę (taip pat jei veža keleivius be bilietų), arba dirba neturėdamas galiojančios licencijos kortelės užsiimti keleivių vežimu;
9.2.5. laiku nepateikia ataskaitų apie transporto veiklą kompetentingoms įstaigoms pagal šių Taisyklių 5.6 punkte nurodytose sutartyse nustatytas sąlygas, taip pat statistikos įstaigoms;
9.2.6. per 14 dienų nuo leidimo gavimo dienos be svarbių priežasčių nepradėjo vežti keleivių arba nutraukė maršruto aptarnavimą, apie tai nepranešęs kompetentingai įstaigai.
Leidimą galima anuliuoti ir pagal kontroliuojančių tarnybų teikimus.
9.3. Leidimai netenka galios:
9.3.1. vežėjui atsisakius leidimo; šiuo atveju kompetentinga įstaiga turi būti informuojama prieš 2 mėnesius;
9.3.2. pasibaigus leidimo galiojimo laikui arba po mėnesio, kai leidimą išdavusi kompetentinga įstaiga praneša vežėjui apie maršruto nutraukimą;
9.3.3. vežėjui bankrutavus.
_______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
susisiekimo ministerijos
1997 m. balandžio 15 d.
įsakymu Nr. 130
KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMO KELIŲ TRANSPORTU
T A I S Y K L Ė S
1. BENDROSIOS NUOSTATOS
1.1. Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės, toliau vadinamos “Taisyklėmis”, numato kelių transporto verslininkų, naudojančių transporto priemones keleiviams vežti, toliau vadinamų “vežėjais”, ir asmenų, besinaudojančių transporto priemonėmis, toliau vadinamų “keleiviais”, pareigas, teises ir atsakomybę.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 4 straipsnio 2 punktu šios Taisyklės yra privalomos visoms savivaldybėms, visiems vežėjams, ekipažams ir keleiviams.
1.2. Šios Taisyklės yra taikomos keleivių vežimui keleivinio transporto priemone, kuri savo konstrukcija ir įranga pritaikyta vežti daugiau kaip devynis asmenis, įskaitant vairuotoją, taip pat ir maršrutiniais taksi.
1.3. Vežėjai gali vežti keleivius tiktai turėdami nustatyta tvarka išduotą licenciją.
1.4. Vežėjai privalo užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą kelių transporto priemone, maksimalius patogumus transporto priemonėse ir stotyse. Vežėjo ekipažo darbuotojai privalo būti mandagūs ir paslaugūs keleiviams bei nedelsdami šalinti keleivių aptarnavimo trūkumus nepriklausomai nuo jų atsiradimo priežasčių. Vežėjai privalo laikytis informacijos pateikimo ir transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos, transporto priemonės techninėje charakteristikoje numatytų talpos normų.
1.5. Šių Taisyklių pagrindu savivaldybės gali patvirtinti detalesnes keleivių vietiniam vežimui kelių transporto priemonėmis taisykles.
2. VARTOJAMOS SĄVOKOS
2.1. “Vežėjas” - įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius ir bagažą.
2.2. “Ekipažas” - transporto priemonės vienas ar keli vairuotojai, taip pat keleivius aptarnaujantis asmuo ar jų grupė.
2.3. “Keleivis” - fizinis asmuo, kuris pagal sutartį arba kitu teisiniu pagrindu naudojasi kelių transporto priemone ( važiuoja ir veža bagažą ), taip pat kitais vežėjo teikiamais patarnavimais.
2.4. “Bagažas” - daiktai, kuriuos keleivis vežasi ar siunčia kelių transporto priemone.
2.5. “Reguliarūs reisai” - tai reisai, kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutais, kelionės metu paimant arba išlaipinant keleivius tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų. Reguliariais reisais laikomi ir maršrutinių taksi reisai.
2.5.1. “Vietinio susisiekimo (miesto) maršrutas”- tai nustatyta gatvių trasa, kuria vežami keleiviai reguliariais reisais miesto savivaldybės teritorijoje.
2.5.2. “Vietinio susisiekimo (priemiestinis) maršrutas” - tai nustatyta gatvių ir kelių trasa, kuria keleiviai vežami reguliariais reisais ne daugiau kaip per dviejų gretimų rajonų savivaldybių teritorijas.
2.5.3. “Tolimojo susisiekimo maršrutas” - tai nustatyta gatvių ir kelių trasa, kuria keleiviai vežami reguliariais reisais Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai maršrutas tęsiasi daugiau kaip per dviejų rajonų savivaldybių teritorijas.
2.5.4. “Specialūs reisai” - tai reisai, kurie numato specialių keleivių grupių vežimą (pvz., darbininkų - į darbovietes ir iš jų, moksleivių - į mokyklas ir iš jų ir pan.)
2.6. “Autobusas” - motorinė transporto priemonė, skirta vežti žmonėms bei bagažui ir turinti daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, įskaitant vairuotojo vietą.
2.7. “Maršrutinis taksi” - keleivinio transporto priemonė, turinti nuo 6 iki 17 sėdimųjų vietų, įskaitant vairuotojo vietą, pažymėta atpažinimo ženklu - plafonu, kuria keleiviai vežami nustatytu dažnumu vietiniais maršrutais, paimant arba išlaipinant keleivius kelionės metu jų pageidaujamose vietose, kur nedraudžia sustoti kelių eismo taisyklės, laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų.
2.8. “Nereguliarūs reisai” - tai reisai, kai iš anksto suformuotos keleivių grupės yra vežamos su bilietais arba keleivių sąrašu ir grąžinamos į išvykimo vietą, arba anksčiau nuvežtų keleivių grupė bus grąžinama atgal į išvykimo vietą vėlesniu reisu; kelionės metu keleiviai neįlaipinami ir neišlaipinami.
2.9. “Minkštojo tipo transporto priemonė” - yra tokia transporto priemonė, kurioje gamyklos-gamintojos yra įrengtos minkštos atlošiamos sėdynės ir bagažinė keleivių bagažui vežti.
2.10. “Keleivinio transporto priemonė - ekspresas” - yra tokia transporto priemonė, kuri atitinka vieną iš išvardytų reikalavimų:
važiuoja be sustojimų nuo pradinio iki galinio punkto;
važiuoja sustodama tik autobusų stotyse;
100 kmkelio vidutiniškai yra ne daugiau kaip viena tarpinė stotelė, įskaitant ir tarpines autobusų stotis, o maršruto trasa - daugiau kaip 100 km.
3. EISMO ORGANIZAVIMAS
3.1. Reguliarus eismas organizuojamas tokiais keliais ir gatvėmis, kurių būklė garantuoja saugų eismą ir atitinka Susisiekimo ministerijos patvirtintus Reikalavimus gatvėms ir keliams, kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas.
3.2. Vietinio susisiekimo maršrutai pradedami savivaldybių, o tolimojo susisiekimo - Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos iniciatyva. Vežėjas, pageidaujantis vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais, privalo gauti leidimą. Šių leidimų išdavimas ir naudojimas yra nustatytas Susisiekimo ministerijos patvirtintomis Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklėmis.
3.3. Reguliarių reisų metu ekipažas privalo turėti:
- vairuotojo pažymėjimą;
- kelionės lapą;
- transporto priemonės registracijos liudijimą ir techninės apžiūros taloną;
- eismo tvarkaraštį;
- leidimą maršrutui;
- licencijos kortelę;
- bilietus ir bilietų kontrolės lapą;
- bilietų kainoraštį;
- ekipažo narių darbo ir poilsio režimo apskaitos prietaisus ar dokumentus;
- kitus keleiviams vežti reikalingus dokumentus.
3.4. Reguliarių reisų metu transporto priemonė privalo atvykti į stotis ir stoteles, numatytas eismo tvarkaraštyje. Tam tikslui vežėjas, turintis leidimą aptarnauti maršrutą, turi sudaryti su šių stočių savininkais sutartis dėl informacijos apie reisų įrašymą į stočių ir stotelių tvarkaraščius, dėl stočių rinkliavų mokėjimo. Stočių savininkų nustatomos stočių rinkliavos visiems vežėjams turi būti vienodo dydžio to paties tipo transporto priemonei.
3.5. Kai keleivių srauto tyrimo duomenys rodo maršruto funkcionavimo netikslingumą, vietiniai reguliaraus eismo maršrutai nutraukiami savivaldybės, o tolimojo susisiekimo - Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendimu.
3.6. Apie veikiančių maršrutų nutraukimą bei pakeitimus juose keleiviams turi būti pranešama visose maršruto stotyse prieš 7 dienas, o stotelėse informacija pateikiama iš vakaro.
3.7. Vežėjas turi teisę laikinai nutraukti reguliarų maršrutinių autobusų bei maršrutinių taksi eismą, esant nepravažiuojamiems keliams bei sunkioms meteorologinėms sąlygoms arba įvykus stichinėms nelaimėms, apie tai pranešęs eismo tvarkaraštyje numatytoms stotims ir leidimą maršrutą aptarnauti išdavusiai tarnybai.
3.8. Vežėjas nereguliariais reisais keleivius gali vežti pagal sutartis su klientu šių Taisyklių 2.8 punkte nurodytomis sąlygomis. Jei keleivių grupės vežamos be bilietų, vežėjas turi turėti keleivių sąrašą, patvirtintą vežėjo spaudu ir parašu, išskyrus vietinius (miesto) vežiojimus.
Nereguliaraus reiso metu ekipažas privalo turėti:
- vairuotojo pažymėjimą;
- transporto priemonės registracijos liudijimą ir techninės apžiūros taloną;
- licencijos kortelę;
- keleivių sąrašą, jei vežama be bilietų;
- jei vežama su bilietais - bilietus, bilietų kontrolės lapą ir bilietų kainoraštį.
3.9. Ruošiantis pradėti reguliarų keleivinio transporto eismą maršrutu, kuriame iki tol nebuvo reguliaraus eismo, būtina patikrinti gatvių bei kelių, kuriais numatoma nauja maršruto trasa, būklę. Tam kompetentinga įstaiga (savivaldybė, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos), dalyvaujant vežėjui, sudaro komisiją, į kurią kviečiami kelių policijos, kelio savininko, kelių eksploatavimo tarnybos, savivaldybės, o jeigu reikia - ir geležinkelio valdytojo bei kitų reikalingų tarnybų atstovai. Ši komisija tikrina kelių ir gatvių būklę, parenka stotelių vietas, surašo nustatytos formos aktą, darydama išvadą apie eismo galimybę arba užfiksuodama nustatytus trūkumus. Jei randama trūkumų, aktas pateikiamas atitinkamoms žinyboms jiems pašalinti.
4. STOTYS IR STOTELĖS
4.1. Stotys steigiamos miestuose ir didesnėse gyvenvietėse keleivių aptarnavimui organizuoti.
4.2. Stotyse turi būti keleivių laukiamoji salė, bilietų kasos, bagažinė, keleivių peronai, transporto priemonių atvykimo, išvykimo bei stovėjimo aikštelės.
4.2.1. Keleivių laukiamojoje salėje turi būti iš stoties išvykstančių ir į ją atvykstančių transporto priemonių eismo tvarkaraščiai, betarpiškai susijusių su stotimi maršrutų schema, išrašai iš teisės aktų, nustatančių lengvatas keleiviams.
4.2.2. Bilietų kasose ir bagažinėse turi būti skelbiamas jų darbo laikas, nurodytos darbuotojų pavardės, bilietų kasos numeruojamos.
4.2.3. Stoties teritorijoje esančiuose keleivių peronuose privalo būti maršrutų krypčių pavadinimai ir eismo tvarkaraščiai. Transporto priemonių atvykimo į stotį vietoje turi būti transporto priemonių atvykimo tvarkaraštis. Transporto priemonės į maršrutų pradinių stočių išvykimo aikšteles pastatomos prieš 10 min. iki išvykimo pagal tvarkaraštį laiko.
4.3. Stotelių vietas vietinio (priemiestinio) ir tolimojo susisiekimo maršrutuose įrengia ir nustatyto pavyzdžio sustojimo ženklus pastato kelių organizacijos savo lėšomis, o tvarkaraščius jose savo rajone iškabina ir atnaujina stoties steigėjas arba vežėjas, kuriam priklauso autobusų stotis. Su tuo susijusias išlaidas jiems apmoka visi vežėjai pagal tarpusavio susitarimą (sutartį).
Miestų maršrutuose, taip pat miestų ribose netarifines (nenumatytas kainininkuose) tolimojo susisiekimo maršrutų stoteles įrengia ir sustojimo ženklus pastato miestų arba rajonų savivaldybėms pavaldžios gatves tvarkančios organizacijos, o keleiviams skirtą informaciją jose - savivaldybių nustatyta tvarka pateikia vežėjai.
5. KELEIVINIO TRANSPORTO PRIEMONIŲ APIPAVIDALINIMAS
5.1. Vietinio susisiekimo transporto priemonėse, kursuojančiose miesto maršrutais, priekyje ir gale turi būti maršruto numeris.
5.2. Transporto priemonėse priekyje ir šalia įlipimo durų turi būti maršruto rodyklės, kuriose nurodomi galinių ir svarbesnių tarpinių stotelių pavadinimai. Tolimojo susisiekimo maršrutuose rodyklės keičiamos priklausomai nuo važiavimo krypties.
5.3. Transporto priemonės viduje, priekinėje dalyje, matomoje vietoje turi būti ši informacija: vežėjo pavadinimas, adresas ir telefono numeris, transporto priemonės talpumas, baudos už važiavimą be bilieto, o vietinio susisiekimo transporto priemonėse - lengvatų keleiviams sąrašas.
5.4. Sėdynės transporto priemonėje numeruojamos aiškiai, gerai matomose vietose, neporinės vietos turi būti prie langų.
5.5. Nereguliarių reisų metu transporto priemonės priekinėje dalyje ir šalia įlaipinimo durų turi būti rodyklės su vienu iš užrašų: “Užsakytas”, “Nereguliarus” arba “Ekskursinis”.
6. BILIETŲ PARDAVIMAS, GRĄŽINIMAS
6.1. Reguliarių reisų metu vežėjai privalo laikytis nustatyta tvarka patvirtintų tarifų ir jų taikymo taisyklių, o vairuotojai (konduktoriai) - išduoti nustatytos formos bilietus.
Dokumentai, suteikiantys teisę važiuoti ir vežti bagažą, yra numeruoti bilietai. Bilietą privalo turėti kiekvienas keleivis, išskyrus tuos, kurie naudojasi įstatymo suteikta teise važiuoti nemokamai. Ekipažas nustatyta tvarka turi registruoti išduodamus keleiviams bilietus bilietų kontrolės lapuose.
Tolimojo susisiekimo maršrutų keleivių bilietuose turi būti nurodyta vežėjo arba autobusų stoties pavadinimas, išvykimo ir paskirties stotys (išskyrus bilietus, parduodamus transporto priemonėse bilietų spausdinimo aparatais), važiavimo kaina, išvykimo data, o bilietuose, parduodamuose pradinės stoties kasose, - išvykimo laikas, sėdimos vietos ir išvykimo aikštelės numeris. Bilietas galioja tik tai dienai ir tam reisui, į kurį jis parduotas. Keleivis privalo saugoti bilietą iki kelionės pabaigos ir jį parodyti ekipažui ar kontroliuojančiam asmeniui reikalaujant.
6.2. Maršrutų pradinėse stotyse į tolimojo susisiekimo maršrutų tos pačios dienos visus reisus bilietai parduodami kasose nuo jų atidarymo momento. Bilietai keleiviams parduodami neribojant jų skaičiaus, tačiau neviršijant transporto priemonės techninėje charakteristikoje numatytų talpos normų. Pardavimas nutraukiamas likus 10 min. iki išvykimo pagal tvarkaraštį laiko.
6.3. Jei tranzitinėje arba bet kurioje kitoje transporto priemonėje yra laisvų vietų, kai bilietai kasose į ją jau nebeparduodami, keleiviai, įlipę į transporto priemonę, privalo nedelsdami įsigyti bilietus.
Jei pradinėse autobusų stotyse dirba kasos ir bilietų pardavimo laikas jose dar nėra pasibaigęs, tačiau keleiviai perka bilietus transporto priemonėse, tai bilietai į sėdimas vietas gali būti iki 20% brangesni, bet ne daugiau negu yra patvirtinti maksimalūs tarifai. Konkretų sprendimą šiuo atveju priima vežėjas.
6.4. Ekipažas bilietus keleiviams privalo parduoti iš karto, jiems įlipus į transporto priemonę. Draudžiama išvažiuoti iš pradinių stočių bei stotelių teritorijų ir už tarpinių miestų ribų, nebaigus parduoti bilietų visiems transporto priemonėje esantiems keleiviams ir nustatyta tvarka neužpildžius kelionės dokumentų. Kitose tarpinėse stotelėse įlipusiems keleiviams bilietai turi būti parduoti ir kelionės dokumentai užpildyti iki artimiausios bet kurio tipo stotelės.
Jeigu ekipažams pagal čia išdėstytas sąlygas neužtenka laiko parduoti bilietus visiems į transporto priemonę įlipusiems keleiviams, vežėjas gali kreiptis į leidimą maršrutui aptarnauti išdavusią įstaigą dėl eismo tvarkaraščio koregavimo.
Keleivis, atsisakęs įsigyti bilietą, išlaipinamas artimiausioje bet kurio tipo stotelėje.
6.5. Stotyse arba atskirai įrengtose kasose į tolimojo susisiekimo maršrutų reisus turi būti organizuotas išankstinis bilietų pardavimas bei užsakymų bilietams priėmimas. Už tai iš keleivių imamas nustatytas papildomas užmokestis.
6.6. Išankstinis bilietų pardavimas vykimui ir grįžimui bei užsakymų jiems priėmimas pradedamas ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines paras iki išvykimo dienos ir baigiamas išvykimo išvakarėse.
6.7. Jeigu užsakovas bilietų neatsiima: užsakytų iš anksto - per dvi paras, užsakytų tai pačiai dienai - likus 1 val. iki išvykimo, užsakymas anuliuojamas, ir bilietai parduodami bendra tvarka.
6.8. Keleivis turi teisę prieš transporto priemonės išvykimą grąžinti į kasą keleivio bei bagažo bilietus ir gauti visus už juos sumokėtus pinigus, įskaitant užmokestį už išankstinį pardavimą, šiais atvejais:
6.8.1. kai reisas nutraukiamas arba transporto priemonė vėluoja išvykti į reisą; jeigu keleivis pageidauja važiuoti kitu reisu, jei yra laisvų vietų, jam bilietas parduodamas be eilės, išskyrus reisus, kai bilietų pardavimas į juos nustatyta tvarka yra nutrauktas;
6.8.2. kai keleiviui, įsigijusiam bilietą minkštojo tipo transporto priemonėje su nurodyta vieta, suteikiama vieta paprastoje transporto priemonėje ir keleivis sutinka važiuoti tokia transporto priemone, jam grąžinamas bilieto kainos skirtumas;
6.8.3. kai keleivis negauna biliete nurodytos arba kitos sėdimos vietos.
6.9. Kai keleivis grąžina keleivio ir bagažo bilietus, pirktus į tolimojo susisiekimo maršruto reisą, stoties kasa privalo jam grąžinti pinigus bendra eilės tvarka:
6.9.1. kreipiantis ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki išvykimo pagal tvarkaraštį - bilieto kainą be užmokesčio už išankstinį bilieto pardavimą;
6.9.2. likus mažiau kaip dviem valandoms, bet ne mažiau kaip 10 min. iki išvykimo - atskaičiavus užmokestį už išankstinį pardavimą ir 15 procentų bilieto kainos.
6.10. Taisyklių 6.8 ir 6.9 punktuose numatytais atvejais pinigai keleiviui grąžinami bilietą pardavusioje stotyje.
6.11. Siunčiant į reisą vietoj paprastos keleivinio transporto priemonės priemonę su minkštomis atlošiamomis sėdynėmis, iki pranešimo apie pakeitimą nusipirkusieji bilietus keleiviai važiuoja be priemokos. Po pranešimo, perspėjus apie tai keleivius, bilietai parduodami pagal didesnį nustatytą tarifą.
6.12. Pakeitus sugedusią paprastą keleivinio transporto priemonę kita, su minkštomis atlošiamomis sėdynėmis, parduotieji bilietai galioja be priemokos, o pakeitus transporto priemonę su minkštomis atlošiamomis sėdynėmis paprasta - keleivis prieš išvykdamas kasoje arba pas konduktorių turi teisę gauti bilieto kainos skirtumą.
6.13. Autobusui išvykus į reisą, pinigai už nepanaudotus bilietus negrąžinami, išskyrus ligos ar nelaimingų atsitikimų atvejus. Šiais atvejais, pateikus oficialius pateisinančius dokumentus, ne vėliau kaip per tris paras vežėjas turi grąžinti keleiviui 75 procentus bilieto kainos be išankstinio pardavimo mokesčio.
6.14. Kai dėl nepravažiuojamo kelio, sunkių meteorologinių sąlygų arba kitų priežasčių, nepriklausančių nuo vežėjo, negalima keleivio arba bagažo nuvežti į paskirties stotį, keleiviui konduktorius turi grąžinti už važiavimą ir bagažo vežimą sumokėtą pinigų sumą nuo kelionės nutraukimo vietos iki paskirties stoties.
Jei transporto priemonė ir keleivis dėl minėtų priežasčių grįžta į pradinę maršruto stotį, keleiviui kasa arba konduktorius turi grąžinti visą mokestį už važiavimą ir bagažo vežimą.
7. KELEIVIŲ ĮLAIPINIMAS, VEŽIMAS, IŠLAIPINIMAS
7.1. Keleivių įlaipinimas maršrutų pradinių stočių išvykimo aikštelėse pradedamas ne vėliau kaip prieš 10 minučių iki išvykimo pagal tvarkaraštį laiko. Transporto priemonė gali vėluoti išvykti ne daugiau kaip 5 min., jeigu reikia parduoti bilietus, esant didesniam keleivių skaičiui transporto priemonėje.
7.2. Keleiviai įlaipinami ir išlaipinami stotelėse, numatytose tvarkaraščiuose. Sustojimas šiose stotelėse yra būtinas.
Įlipti į transporto priemonę pirmumo teisę turi:
- Lietuvos Respublikos Seimo nariai;
- kasose nusipirkę bilietus keleiviai;
- invalidai su akivaizdžiais sveikatos sutrikimo požymiais;
- keleiviai su mažamečiais vaikais;
- nėščios moterys;
- senyvo amžiaus keleiviai;
- į tolimesnes stoteles vykstantys keleiviai.
Galinėse ir tarpinėse autobusų stotyse keleiviai išlaipinami atvykimo aikštelėje.
7.3. Keleiviai su mėnesiniais bilietais, skirtais važiuoti vietinio susisiekimo transporto priemonėmis rajono teritorijoje, gali važiuoti tolimojo susisiekimo maršrutu paprastomis transporto priemonėmis:
aptarnaujančiomis savo rajoną šio rajono teritorijoje;
jeigu biliete nurodytos stotelės sutampa su veikiančiomis maršruto stotelėmis arba keleivių įlaipinimo ar išlaipinimo miesto stotelėmis;
kai transporto priemonėse yra laisvų vietų.
Jie įlaipinami įleidus keleivius, vykstančius tolimojo susisiekimo maršrutais.
7.4. Draudžiama vežti neblaivius keleivius, nešvariais drabužiais, su draudžiamu vežti bagažu, rūkančius salone, trikdančius keleivių ramybę. Ekipažas arba kontrolierius turi teisę išlaipinti tokius keleivius artimiausioje bet kurio tipo stotelėje.
7.5. Vežant keleivius žiemos metu arba kai oro temperatūra yra žemesnė negu 0° C, transporto priemonės salonas turi būti šildomas.
8. EKIPAŽO TEISĖS IR PAREIGOS
8.1. Ekipažas turi teisę:
8.1.1. išlaipinti keleivius, atsisakiusius sumokėti už važiavimą;
8.1.2. nepriimti arba išlaipinti neblaivius, nešvariais drabužiais, su draudžiamu vežti bagažu ar kitaip pažeidžiančius Taisykles keleivius artimiausioje bet kurio tipo stotelėje;
8.1.3. laikinai nutraukti reguliarų maršrutinių autobusų bei maršrutinių taksi eismą, esant nepravažiuojamiems keliams bei sunkioms meteorologinėms sąlygoms arba stichinių nelaimių metu, apie tai pranešęs vežėjui ir eismo tvarkaraštyje numatytoms stotims bei leidimą maršrutą aptarnauti išdavusiai tarnybai.
8.2. Ekipažas privalo:
8.2.1. užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą;
8.2.2. kelionės metu turėti ekipažo dokumentus;
8.2.3. laikytis veikiančių maršrutų ir eismo tvarkaraščių;
8.2.4. nepažeisdamas talpumo normų, paimti kito vežėjo vežtus keleivius, jeigu jo transporto priemonė sugedo kelyje ar dėl kitų priežasčių negali pristatyti keleivių į paskirties stotį ar stotelę.
8.3. Ekipažo nariams, vežantiems keleivius, transporto priemonėje draudžiama rūkyti, garsiai groti radijo imtuvu arba magnetofonu ar kitaip trikdyti keleivių rimtį.
9. KELEIVIO TEISĖS IR PAREIGOS
9.1. Keleivis turi teisę:
9.1.1. užimti nurodytą biliete vietą;
9.1.2. nemokamai vežti arba siųsti bagažą pagal šių Taisyklių 11.1 punktą;
9.1.3. važiuoti nemokamai, nemokamai vežtis vaiką, taip pat naudotis kitomis važiavimo lengvatomis pagal šių Taisyklių 10.1 punktą;
9.1.4. nemokėti bilieto kainos priemokos, gauti bilieto kainos skirtumą arba kompensaciją atvejais, kurie yra nurodyti šių Taisyklių 6 skyriuje;
9.1.5. grąžinti bilietą ir gauti už jį sumokėtus pinigus ar jų dalį šių Taisyklių 6 skyriuje nurodytais atvejais.
9.2. Keleivis privalo:
9.2.1. įsigyti bilietą;
9.2.2. saugoti bilietą ir bagažo kvitą (bilietą) iki kelionės pabaigos, pateikti juos ekipažui ar kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus;
9.2.3. laikytis šiose Taisyklėse nustatytos tvarkos.
10. LENGVATOS KELEIVIAMS
10.1. Lietuvos Respublikos įstatymu “Dėl važiavimo keleiviniu transportu lengvatų ir kai kurių kategorijų pareigūnų, tarnautojų bei kitų asmenų važiavimo keleiviniu transportu išlaidų kompensavimo tvarkos” nustatytų grupių asmenys vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais važiuoja lengvatinėmis sąlygomis, pateikę tokią teisę liudijančius dokumentus, arba naudojasi lengvata Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatyta tvarka.
10.2. Teisę į aptarnavimo pirmumą stotyse ir transporto priemonėse turi Lietuvos Respublikos Seimo nariai, invalidai, keleiviai su mažamečiais vaikais, nėščios moterys.
10.3. Lietuvos Respublikos Seimo nariams tolimojo susisiekimo transporto priemonėse stotys rezervuoja 11 ir 12 vietas. Rezervavimas nutraukiamas likus 1 valandai iki išvykimo laiko.
10.4. Vietinio susisiekimo transporto priemonėse invalidams, keleiviams su mažamečiais vaikais, nėščioms moterims ir pensininkams skiriamos 6 vietos, kurios žymimos užrašu “Keleiviams su vaikais ir invalidams” arba atitinkamu simboliu.
Kiti keleiviai, atsisėdę į šias vietas, privalo jas užleisti nurodytiems asmenims.
10.5. Tolimojo susisiekimo transporto priemonėse keleiviams su bilietais, kuriuose nenurodytos sėdimos vietos, konduktorius gali pasiūlyti jiems užleisti savo vietas invalidams, keleiviams su mažamečiais vaikais, nėščioms moterims, pensininkams.
Tolimojo susisiekimo maršrutuose ekipažas privalo sustabdyti transporto priemonę ir išleisti bet kurio tipo stotelėje invalidus, keleivius su mažamečiais vaikais, nėščias moteris ir pensininkus jiems prašant.
10.6. Tarptautinio reguliaraus susisiekimo transporto priemonėse lengvatos keleiviams, taikomos Lietuvos Respublikos teritorijoje, negalioja.
11. BAGAŽO VEŽIMAS, SAUGOJIMAS
11.1. Transporto priemonės salone kiekvienas keleivis turi teisę nemokamai vežtis vieną rankinį bagažą ne didesnį kaip 60 x 40 x 20 cm arba - jeigu bendra matmenų suma ne didesnė kaip 120 cm.
Transporto priemonėse, kuriose yra bagažinės, už mokestį papildomai galima vežti bagažą ne didesnį kaip 100 x 50 x 30 cm arba - jei bendra dydžių suma ne didesnė kaip 180 cm. Trečią arba didesnį negu šių gabaritų bagažą keleivis gali vežti tik tada, jei, baigus keleivių įsodinimą, bagažinėje lieka laisvų vietų.
Bagažą į transporto priemonių bagažines pakrauna ir išduoda keleiviams vairuotojai, o bagažą, vežamą atskirai nuo keleivių, jie paima iš stočių bagažinių ir į jas atiduoda, atvykę į paskirties punktą.
11.2. Stočių bagažinėse už užmokestį saugomas ne didesnis kaip 100 x 50 x 30 cm bagažas arba kai bendra jo matmenų suma ne didesnė kaip 180 cm, nepriklausomai nuo to, ar keleivis turi dokumentus važiuoti autobusu.
Užmokestis už bagažo vežimą ir saugojimą imamas atskirai už kiekvieną daiktą, kartu išduodant bagažo bilietą.
11.3. Keleivis turi teisę įvertinti vežamą bagažinėje arba atiduotą stotyje saugoti bagažą. Už įvertinimą imamas vežėjo - stoties savininko nustatytas užmokestis. Jeigu dėl įvertinimo sumos nesusitariama, bagažas su įvertinimu nepriimamas.
11.4. Priimamas vežti ir saugoti bagažas turi būti tvarkingai supakuotas, išskyrus tą, kuriam supakavimas nereikalingas.
11.5. Keleivinio transporto priemonėmis draudžiama vežti, o stočių bagažinėse saugoti lengvai užsidegančias, sprogstančias, dvokiančias, gailias medžiagas, suslėgtas arba suskystintas dujas, išskyrus dujas portatyviniuose balionuose, smailius, pjaunančius daiktus, nesuvyniotus arba be apvalkalų šaunamuosius ginklus, daiktus, kurie gali sutepti transporto priemonės apmušalus arba keleivių drabužius, griozdišką bagažą, trukdantį praeiti, gyvūnus be taros.
11.6. Stotyse bagažas saugomas:
automatinėse bagažinėse - 5 paras, o po to perduodamas į bendrąją bagažinę arba sandėlį;
bendrosiose bagažinėse - 30 parų.
Jeigu per 30 parų savininkas bagažo neatsiima, bagažas realizuojamas.
12. PAŠTO IR KORESPONDENCIJOS VEŽIMAS, SAUGOJIMAS
12.1. Paštas ir korespondencija reguliaraus susisiekimo maršrutais vežami ir saugomi vežėjams su užsakovais sudarius sutartis, kuriose numatoma vežimo sąlygos, atsakomybė ir atsiskaitymas.
13. RASTI DAIKTAI
13.1. Stoties teritorijoje arba transporto priemonėje rasti daiktai atiduodami į šios stoties ar galinės stoties bagažinę arba į kitą vietą stotyje, nustatytą ir žinomą vežėjo darbuotojams ir keleiviams.
13.2. Tarp rastų daiktų esantys:
maisto produktai sunaikinami po 10 parų, o dvokiantys - tuoj pat;
asmeniniai dokumentai, ginklai, šaudmenys ir sprogmenys iš karto perduodami policijai;
pinigai - ne vėliau kaip kitą dieną atiduodami į vežėjo kasą;
užsienio valiuta, brangenybės, vertybiniai popieriai - ne vėliau kaip kitą darbo dieną atiduodami į vežėjo kasą, kur saugomi 90 parų; po šio termino valiuta pervedama į valstybės biudžetą, o brangenybės bei vertybiniai popieriai realizuojami įstatymų nustatyta tvarka, gautos lėšos pervedamos į valstybės biudžetą.
13.3. Rasti daiktai, neatsiimti per mėnesį, kaip neturintys savininko, naudojami vežėjo nuožiūra.
13.4. Už rastų daiktų saugojimą juos atsiimant imamas užmokestis pagal veikiančius įkainius, kaip už bagažo saugojimą, ir savininkas pasirašo rastų daiktų registravimo žurnale.
14. VEŽĖJŲ, EKIPAŽŲ IR KELEIVIŲ KONTROLĖ
14.1. Vežėjų ir ekipažų darbą kontroliuoja Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, taip pat savivaldybių ir kiti pareigūnai, turintys specialius pažymėjimus. Šie asmenys turi teisę sustabdyti transporto priemonę signaliniu disku vietose, kur nedraudžia Kelių eismo taisyklės, įlipti į ją prieš išlipant ir įlipant keleiviams nepriklausomai nuo keleivių skaičiaus transporto priemonėje.
14.2. Vežėjai ir ekipažai privalo vykdyti teisėtus pareigūnų, turinčių kontrolės teisę, reikalavimus.
14.3. Ekipažas privalo pranešti keleiviams apie būsimą kontrolę ir būtinumą pateikti bilietus ar kitus atitinkamus dokumentus, taip pat padėti ją atliekantiems asmenims: jiems pareikalavus sustabdyti transporto priemonę ir tose vietose, kur to nedraudžia Kelių eismo taisyklės ir užtikrinamas saugus eismas. Ekipažui ir keleiviams draudžiama trukdyti atlikti kontrolę arba jos vengti.
14.4. Kontrolę vykdantys pareigūnai tikrina:
kaip vežėjai, ekipažai, keleiviai ir stočių savininkai laikosi šių taisyklių;
kaip vežėjai ir ekipažai laikosi veikiančių maršrutų ir eismo tvarkaraščių;
ar ekipažai ir stotys teisingai išduoda ir įformina bilietus bei kelionės dokumentus.
14.5. Nustatę vežėjo ar ekipažo aplaidumą, šių Taisyklių reikalavimų pažeidimų ar piktnaudžiavimo faktus, kontrolę atliekantys pareigūnai surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą, jeigu už tai numatyta administracinė atsakomybė, arba paima baudą vietoje. Kitais atvejais surašomas atitinkamas aktas.
14.6. Nustatę, kad keleiviai pažeidžia šias Taisykles ir už tai numatyta administracinė atsakomybė, kontrolę atliekantys pareigūnai paima iš keleivio baudą arba surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tuo pat metu keleiviai, važiavę arba vežęsi bagažą be bilietų, turi įsigyti bilietus, kuriuos kontroliuojantys asmenys paima, o jei keleivis pareiškia, kad jam bilietas reikalingas, išduoda pažymą apie bilieto paėmimą. Važiuojantys nešvariais drabužiais arba besivežantys draudžiamą vežti bagažą keleiviai turi būti artimiausioje bet kurio tipo stotelėje išlaipinti iš transporto priemonės.
14.7. Negaliojančius ir suklastotus bilietus bei dokumentus, nesuteikiančius teisės važiuoti lengvatinėmis sąlygomis, kontroliuojantis pareigūnas paima ir persiunčia juos išdavusiai įstaigai arba organizacijai. Šiems keleiviams taikomos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse.
14.8. Kontroliuojantys pareigūnai turi teisę pristatyti į policiją be bilietų važiavusius keleivius, kurie atsisako įsigyti bilietą ir mokėti baudą vietoje arba neturi jų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir nėra liudytojų, galinčių pateikti duomenis apie šiuos keleivius, reikalingus administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti.
15. VEŽĖJŲ IR EKIPAŽŲ ATSAKOMYBĖ
15.1. Vežėjai ir ekipažai yra atsakingi už keleivių vežimą nuo kelionės pradžios iki jos pabaigos, šių Taisyklių laikymąsi.
Už kliudymą kontroliuojantiems pareigūnams atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų nevykdymą taikoma Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta nuobauda.
15.2. Už bagažo, esančio stoties bagažinėje, saugumą atsako stoties vadovas, už vežamo keleivinio transporto priemonės bagažinėje, išskyrus lengvai dūžtantį, atsako vežėjas, o už vežamą transporto priemonės salone - pats keleivis.
Už keleivio rankinį bagažą vežėjas atsako tik tada, kai bagažas buvo prarastas ar sužalotas kelių transporto priemonės avarijos metu, jeigu keleivis arba asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, įrodys apie turėtą ir prarastą bagažą ir jo vertę.
15.3. Vežėjas, nustatyta tvarka priėmęs iš keleivio vežti arba saugoti bagažą, atsako už jį nuo jo priėmimo iki išdavimo ir už žalą, padarytą dėl bagažo praradimo, trūkumo ar sužalojimo, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės:
įvertinto bagažo - įvertinimo dydžiu, jeigu nebus įrodyta, kad jis yra mažesnis už tikrąją vertę;
neįvertinto bagažo - prarasto arba trūkstamo bagažo verte.
15.4. Už bagažo sugadinimą arba apgadinimą vežėjas, jei tai įvyko dėl jo kaltės, savininkui sumoka bagažo prarastos vertės pinigų sumą.
15.5. Vežimu laikomas laikas, per kurį bagažas buvo vežėjo žinioje, neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo kelių transporto priemonėje, stotyje, saugykloje ar kitoje vietoje.
15.6. Jeigu vežėjas atliko priimto bagažo pakrovimą, perkrovimą ar perdavimą, tai tuo metu padaryta žala laikoma atsiradusia vežimo metu.
15.7. Bagažo praradimu laikomas jo nepristatymas nustatytu laiku į paskirties vietą, trūkumu - jo kiekio sumažėjimas, o sužalojimu - jo kokybinių savybių pablogėjimas.
15.8. Žalą, padarytą keleiviui, bagažui ar pašto siuntai susidūrus kelių transporto priemonėms, atlygina vežėjas, dėl kurio kaltės įvyko susidūrimas.
15.9. Jeigu žala padaryta susidūrus kelioms kelių transporto priemonėms, dėl ko kalti keli transporto priemonių valdytojai, tai nukentėjusiems padarytą žalą jie atlygina solidariai. Atlygintinos žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į padarytą pažeidimų pobūdį.
15.10.Vežėjas neatsako už žalą dėl bagažo ar pašto siuntos praradimo, trūkumo ar sužalojimo, jeigu nėra įrodymų, kad nesiimta visų reikiamų priemonių žalai išvengti arba kad jis negalėjo tokių priemonių panaudoti.
15.11. Už pašto siuntų praradimą, trūkumą, sugadinimą, taip pat atgabenimą ne laiku vežėjai yra atsakingi tokia suma, kokia ryšių įmonės yra atsakingos siuntėjams arba gavėjams, išskyrus atvejus, kai tai atsitiko dėl stichinių nelaimių, nepravažiuojamo kelio sąlygų, siuntėjo kaltės arba ypatingų siunčiamo daikto savybių.
15.12. Vežėjo susitarimai su keleiviu ar bagažo siuntėju arba gavėju dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą ar jos dydžio sumažinimo negalioja. Tokio susitarimo negaliojimas nepanaikina vežimo sutarties.
16. KELEIVIŲ ATSAKOMYBĖ
16.1. Už šių Taisyklių pažeidimą keleiviai atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir baudžiami numatyto dydžio baudomis. Baudos sumokėjimas keleivio neatleidžia nuo užmokesčio už važiavimą ir bagažo vežimą.
16.2. Paimant baudą iš keleivio, jam išduodamas nustatyto pavyzdžio kvitas. Asmenys, kuriems iki šių Taisyklių pažeidimo nesukako 16 metų, nebaudžiami. Nepilnamečiai nuo 16 iki 18 metų amžiaus baudžiami Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.
16.3. Jeigu važiuojantis be bilieto keleivis atsisako jį įsigyti ir mokėti nustatyto dydžio baudą bei nepateikia kontrolės pareigūnams jo asmens tapatybę liudijančio dokumento, jis išlaipinamas artimiausioje bet kurio tipo stotelėje, o jei išlipti atsisako, pristatomas į policiją asmenybei nustatyti ir administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti.
16.4. Už stočių, stotelių bei transporto priemonių įrengimų sugadinimą ar sunaikinimą kaltininkai atsako įstatymų nustatyta tvarka.
_______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
susisiekimo ministerijos
1997 m. balandžio 15 d.
įsakymu Nr. 130
KELEIVIŲ VEŽIMO LENGVAISIAIS AUTOMOBILIAIS -TAKSI
T A I S Y K L Ė S
1. BENDROSIOS NUOSTATOS
1.1. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais - taksi taisyklės, toliau vadinamos “Taisyklėmis”, nustato keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais - taksi, toliau vadinamais “taksi”, tvarką ir sutinkamai su Kelių transporto kodekso 4 straipsnio 2 punktu yra privalomos visoms savivaldybėms, vežėjams, vairuotojams, taip pat keleiviams, besinaudojantiems taksi paslaugomis.
1.2. Vežėjai vežti keleivius taksi gali tiktai turėdami nustatyta tvarka išduotą licenciją.
1.3. Keleivių vežimą taksi organizuoja ir reguliuoja savivaldybės ir pagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus.
1.4. Vežėjai ir vairuotojai privalo užtikrinti keleivių, vežamų taksi, saugumą ir kultūringą aptarnavimą, pagal nustatytus įkainius imti užmokestį iš keleivių.
2. VARTOJAMOS SĄVOKOS
2.1. “Licencija vežti keleivius taksi” - tai leidimas vežėjui vežti keleivius lengvaisiais automobiliais - taksi.
2.2. “Vežėjas” - įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius lengvaisiais automobiliais - taksi.
2.3. “Lengvasis automobilis”- motorinė transporto priemonė, skirta vežti keleiviams bei bagažui ir turinti ne daugiau kaip devynias sėdimas vietas, įskaitant vairuotojo vietą.
2.4. “Taksi” - tai lengvasis automobilis nuosavybės arba nuomos sutarties pagrindu priklausantis vežėjui, turinčiam licenciją vežti keleivius taksi, įrengtą jame taksometrą ir taksi atpažinimo ženklą - plafoną.
2.5. “Taksi stotelė” - tai kelių eismo taisyklėmis nustatytu ženklu pažymėta vieta.
3. REIKALAVIMAI TAKSI
3.1. Taksi privalo atitikti šiuos reikalavimus:
3.1.1. turėti Lietuvos standartizacijos departamente įregistruoto pavyzdžio taksi atpažinimo ženklą - plafoną, kurio priekinėje dalyje turi būti užrašas “TAKSI” (užrašų raidžių dydis ne mažesnis kaip 70 mm), kitoje plafono pusėje turi būti taksi firmos pavadinimas, telefonas; šis reikalavimas įsigalios nuo 1998 m. sausio 1 d.; savivaldybės gali nustatyti ir ankstesnius įsigaliojimo terminus;
3.1.2. papildomus reikalavimus užrašams ant plafono gali nustatyti miesto (rajono) savivaldybė, išduodanti licencijas vežti keleivius taksi;
3.1.3. plafonas turi būti pritvirtintas skersai automobilio stogo, per jo vidurį ir užrašas “TAKSI” apšviečiamas, kai taksi yra laisvas; plafono apšvietimas turi būti valdomas taksometro įjungimu;
3.1.4. taksi firmos pavadinimas gali būti užrašytas ir ant taksi automobilio priekinių durų;
3.1.5. turėti techniškai tvarkingą, nustatyta tvarka užplombuotą, metrologiškai patikrintą ir Lietuvos standartizacijos departamente įregistruoto pavyzdžio bei įregistruotą teritorinėje mokesčių inspekcijoje taksometrą, atitinkantį patvirtintus techninius bei eksploatacinius reikalavimus (1 priedas), rodantį mokestį už naudojimąsi taksi; draudžiama naudoti taksometrus be šviesinės indikacijos tablo, rodančio keleivio vežimo pagrindinį 1 km tarifą;
3.1.6. taksometras turi būti įtvirtintas taksi salono priekiniame panelyje, keleiviams gerai matomoje vietoje;
3.1.7. keleiviams, sėdintiems antroje sėdynėje, turi būti tiesioginis įlipimas ir išlipimas.
4. TAKSI STOTELĖS
4.1. Taksi stotelėse turi būti pastatytas nurodomasis kelio ženklas 549 “Taksi stotelė” su stotelės pavadinimu.
Po ženklu gali būti tvirtinama lentelė su papildoma informacija keleiviams (pvz., išrašas iš Taisyklių, informacija apie taksi užsakymą, maksimalus leidžiamų stovėti taksi skaičius ir pan.).
4.2. Taksi stotelėmis turi teisę naudotis visi to miesto (rajono) savivaldybėje įregistruoti taksi, nepriklausomai nuo taksi nuosavybės formos. Jei vieni vežėjai užima (monopolizuoja) taksi stotelę ir neįleidžia į ją kitų vežėjų taksi, savivaldybė gali anuliuoti jų licencijas.
4.3. Įrengia taksi stoteles, jas prižiūri, pastato jose ženklus ir pateikia keleiviams skirtą informaciją miestų ar rajonų savivaldybėms pavaldžios, eismą tvarkančios organizacijos šių savivaldybių nustatyta tvarka.
Taksi stotelėse, kuriose susirenka daugiau keleivių, turi būti įrengti peronai, įvažos arba aikštelės.
5. TAKSI DARBO SĄLYGOS
5.1. Taksi skaičius mieste (rajone) gali būti kvotuojamas. Kvotas nustato savivaldybės, išduodančios licencijas vežti keleivius taksi.
5.2. Keleivius galima nuvežti į bet kurį Respublikos miestą ar gyvenvietę, tačiau, nesant atitinkamo susitarimo tarp savivaldybių, taksi vairuotojui draudžiama nuolat dirbti kitos savivaldybės teritorijoje.
5.3. Taksi vežamų keleivių kiekis negali būti didesnis kaip gamyklos gamintojos nustatytas sėdimų vietų skaičius, neskaitant dviejų iki 7-erių metų vaikų, leidžiamų vežti papildomai.
5.4. Keleiviai į taksi priimami eilės tvarka taksi stotelėse arba sustabdžius pravažiuojantį taksi ne arčiau kaip 100 m nuo stotelės.
5.5. Naudotis taksi be eilės turi teisę:
5.5.1. asmenys, nukentėję nelaimingų atsitikimų metu, kuriems reikalinga skubi medicinos pagalba;
5.5.2. invalidai su akivaizdžiais sveikatos sutrikimo požymiais;
5.5.3. keleiviai su mažamečiais vaikais;
5.5.4. nėščios moterys.
5.6. Jeigu taksi stotelėje jau stovi tiek taksi, kiek nurodyta informacijos lentelėje, kiti atvykę taksi neturi teisės joje sustoti. Vairuotojai taksi stotelėje sustoja laikydamiesi joje nustatytos išdėstymo tvarkos.
5.7. Neužimti taksi stotelėse statomi eilės tvarka. Vairuotojai laukti keleivių privalo sėdėdami už taksi vairo. Taksi stotelėse ir šalia jų pasirinkti keleivius savo nuožiūra vairuotojams griežtai draudžiama. Keleiviai turi teisę patys pasirinkti taksi.
5.8. Vairuotojas vežti keleivį į jo pageidaujamą vietą privalo trumpiausiu keliu arba paties keleivio nurodytu maršrutu. Savo iniciatyva imti bendrakeleivius į užimtą taksi vairuotojui draudžiama. Bendrakeleiviai į užimtą taksi gali būti paimti tik pirmajam keleiviui sutikus.
5.9. Taksi salone leidžiama vežtis lagaminus, ryšulius, paketus, taip pat televizorius, radijo imtuvus, skalbimo mašinas su minkštu įpakavimu, šunis su antsnukiais ir kitus kambarinius gyvūnus bei paukščius su atitinkama tara. Gyvūnų savininkai, kad nesuterštų sėdynių, privalo turėti užtiesalą joms uždengti.
Taksi bagažinėje leidžiama vežti krovinį ar bagažą, neviršijantį automobilio leidžiamo apkrovimo ir netrukdantį uždaryti bagažinės dangtį.
5.10. Taksi draudžiama:
- rūkyti, gerti alkoholinius gėrimus, garsiai groti radijo imtuvu arba magnetofonu ar kitaip trikdyti rimtį, gadinti taksi įrengimus;
- vežti keleivius nešvariais drabužiais, su griozdiškais daiktais, užstojančiais vairuotojui langą, degiomis, sprogstančiomis, nuodingomis ir dvokiančiomis medžiagomis bei kitais daiktais, galinčiais sugadinti ar suteršti taksi įrenginius, sėdynes ir apmušalus.
5.11. Taksi vairuotojas apie įtarimą keliančius keleivius turi teisę telefonu pranešti vežėjui arba policijai.
5.12. Vairuotojas darbo metu taksi privalo turėti:
- vairuotojo pažymėjimą;
- transporto priemonės registracijos liudijimą ir techninės apžiūros pilkos spalvos taloną;
- taksi licencijos ir tarifų korteles, pritvirtintas salone prie taksi priekinio stiklo;
- dokumentą, įrodantį, kad vairuotojas vairuoja automobilį teisėtai (kelionės lapą, įgaliojimą ar kt.);
- kelionės kvitų blankus;
- šias Taisykles;
- kitus teisės aktais numatytus dokumentus.
6. TAKSI PASLAUGŲ APMOKĖJIMAS
6.1. Maksimalius taksi tarifų dydžius nustato miesto arba rajono savivaldybės ir skelbia juos vietinėje spaudoje.
Vairuotojai už vežimą taksi užmokestį iš keleivių turi imti tik pagal taksometrą, tačiau ne didesnį kaip savivaldybės nustatyti tarifai. Taksi automobilyje ant priekinio panelio, keleiviams matomoje vietoje, turi būti naudojamų tarifų dydžių kortelė, kurios formą ir turinį nustato savivaldybė.
6.2. Savivaldybės nustato šiuos vežimo taksi tarifus:
- vienkartinį mokestį už įsėdimą;
- už nuvažiuoto kelio 1 km;
- už nustatyto laiko prastovą, laukiant keleivio;
- už taksi užsakymą.
Tarifai gali būti diferencijuoti, pvz., vėlyvoms paros valandoms, nedarbo dienoms, užmiestinėms kelionėms ir pan.
Už savivaldybės nustatytą apmokamą įvažiavimą į kai kurias miesto vietas ar kelius privalo mokėti keleivis.
6.3. Keleiviui įlipus į taksi, prieš pradedant važiuoti, taksometras turi rodyti vienkartinį mokestį už įsėdimą. Iškviesto taksi taksometro parodymai neturi būti didesni kaip 6.2 punkte nustatyta tvarka paskelbti tarifai.
Jeigu kartu važiavę keleiviai atsiskaito atskirai, mokestis tarp jų dalijamas proporcingai nuvažiuotam keliui. Vairuotojui apmokama taksometro rodoma suma nepriklausomai nuo tuo metu važiavusių keleivių skaičiaus.
6.4. Priėmęs užsakymą telefonu ir nuvykęs į vietą, vairuotojas privalo laukti keleivio 15 min. nuo sutarto laiko.
Keleivis, atsisakęs naudotis sutartu laiku atvykusiu taksi, privalo vairuotojui apmokėti už taksi iškvietimą ir taksometro rodomą sumą.
6.5. Jei taksi laukia keleivio jam pageidaujant, keleivis apmoka už nuvažiuotą kelią ir avansą už sutartą laukimo laiką. Keleiviui sutartu laiku neatėjus, vairuotojas turi teisę nuvažiuoti.
6.6. Už važiavimą taksi mieste atsiskaitoma kelionei pasibaigus. Važiuojant už miesto, orientacinę kelionės kainą keleivis turi apmokėti iš anksto, o galutinai atsiskaito nuvežus į vietą.
6.7. Jei dėl blogo kelio keleivio negalima nuvežti į reikiamą vietą, keleivis apmoka vairuotojui pagal taksometrą tik už faktišką ridą. Už taksi prastovą dėl automobilio techninio gedimo keleivis nemoka.
6.8. Taksi vairuotojas, keleiviui pageidaujant, privalo jam išduoti nustatytos formos kvitą apie taksi paslaugos kainą (2 priedas). Vežėjus kvitų blankais aprūpina savivaldybės. Naudojimui skirti kvitų blankai turi būti vežėjo iš anksto antspauduoti.
6.9. Taksi vairuotojui draudžiama be užmokesčio vežti keleivius taksi, esant pritvirtintam taksi atpažinimo ženklui - plafonui. Taip pat draudžiama atsisakyti vežti keleivius trumpais atstumais ir tokiu atveju reikalauti didesnio užmokesčio nei rodo taksometras.
7. RASTI DAIKTAI
7.1. Taksi rastus daiktus vairuotojas nustatyta tvarka atiduoda taksi vežėjo firmos radinių tarnybai, jei jos nėra - vietos policijai.
7.2. Rasti daiktai:
- maisto produktai sunaikinami po 10 parų, o dvokiantys - tuoj pat;
- asmeniniai dokumentai, ginklai, šaudmenys ir sprogmenys tuoj pat perduodami policijai;
- pinigai - ne vėliau kaip kitą darbo dieną atiduodami į vežėjo kasą;
- užsienio valiuta, brangenybės, vertybiniai popieriai - ne vėliau kaip kitą darbo dieną atiduodami į vežėjo kasą, kur saugomi 90 parų; po to valiuta pervedama į valstybės biudžetą, o brangenybės ir vertybiniai popieriai realizuojami įstatymais nustatyta tvarka; gautos lėšos pervedamos į valstybės biudžetą.
7.3. Už rastų daiktų saugojimą, juos atsiimant, gali būti imamas mokestis pagal radinių tarnybos ar vežėjo nustatytus įkainius, savininkui pasirašant rastų daiktų registravimo žurnale.
8. TAKSI DARBO KONTROLĖ
8.1. Taksi darbą kontroliuoja savivaldybių įgaliotieji asmenys, licencijas išduodančių tarnybų, policijos bei kiti kontrolės pareigūnai, turintys specialius pažymėjimus. Šie asmenys turi teisę signaliniu disku sustabdyti taksi vietose, kur to nedraudžia Kelių eismo taisyklės.
Lietuvos taksi vežėjų asociacijos įgaliotieji atstovai gali kontroliuoti tiktai Asociacijos narių taksi. Kitų taksi vežėjų įgaliotieji asmenys - turi teisę kontroliuoti tiktai tų vežėjų taksi.
8.2. Kontroliuojantys pareigūnai tikrina:
- kaip vežėjai ir vairuotojai laikosi šių Taisyklių;
- ar taksi vairuotojai dirba turėdami nustatytos formos galiojančias licencijų korteles, ar turi kitus būtinus dokumentus;
- ar taksi atitinka Taisyklių 3 skyriuje nustatytus reikalavimus;
- ar taksi vairuotojai neima iš keleivių užmokesčio, didesnio kaip nustatyta ir neatitinkančio taksometro parodymų.
8.3. Taksi vairuotojas, kontroliuojantiems pareigūnams reikalaujant, privalo pateikti būtinus taksi darbe dokumentus.
8.4. Licencija vežti keleivius taksi kontroliuojančių pareigūnų teikimu gali būti panaikinta, jei atsisakoma licencijos kortelę pateikti kontrolei, taip pat už kitus šių Taisyklių pažeidimus.
8.5. Nustatę vežėjo ar vairuotojo šių Taisyklių pažeidimo ar piktnaudžiavimo faktus, kontroliuojantys pareigūnai taiko įstatymais numatytas priemones ir apie tai informuoja licenciją išdavusią savivaldybę.
9. ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIŲ TAISYKLIŲ PAŽEIDIMUS
9.1. Taksi vežėjai, vairuotojai ir keleiviai, besinaudojantys taksi paslaugomis, atsako už šių Taisyklių pažeidimus pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
_______________
1 priedas
TAKSI NAUDOJAMŲ TAKSOMETRŲ TECHNINIAI - EKSPLOATACINIAI
REIKALAVIMAI
I. TECHNINIAI REIKALAVIMAI
1.1. Taksometras turi atitikti šiuos techninius reikalavimus:
- elektros maitinimo įtampa: 12 V (+4, - 3 V);
- eksploatavimo temperatūra: - 10° C : + 65° C;
- saugojimo temperatūra: - 40° C : + 65° C.
1.2. Taksometras turi būti pritaikytas prijungti prie įvairių markių automobilių elektros ir spidometro sistemų.
II. EKSPLOATACINIAI REIKALAVIMAI
2.1. Taksometras turi suteikti galimybę operatyviai pakeisti ir įjungti bent tris pagrindinius tarifus. Pavyzdžiui:
- dieninį tarifą;
- naktinį tarifą;
- užmiesčio tarifą.
2.2. Kiekvienam tarifui turi būti galimybė fiksuoti šiuos papildomus tarifus:
- keleivių įsodinimui;
- apmokamai prastovai;
- papildomoms paslaugoms (užsakymas telefonu ir pan.).
Pagrindiniai ir papildomi tarifai turi būti parodomi šviesinės taksometro indikacijos tablo.
2.3. Taksometras neturi skaičiuoti pinigų esant priverstinei prastovai dėl techninių kliūčių. Pvz., automobilio remontas kelyje. Aparatas turi valdyti išorinę šviesinę signalizaciją plafone, kuri rodytų automobilio užimtumą: taksi užimtas - plafonas neapšviestas, taksi laisvas - plafonas apšviestas.
2.4. Taksometras turi sudaryti sąlygas kontroliuoti šiuos duomenis:
- įsėdimų skaičių;
- apmokėtų kilometrų skaičių;
- bendrą kilometrų skaičių;
- visą pinigų sumą be papildomų (2.2 p.) tarifų;
- pinigų sumą už papildomus tarifus;
- bendrą pinigų sumą su papildomais tarifais.
Visi šie duomenys, išjungus išorinį elektros maitinimo šaltinį, turi išlikti aparato atmintyje ne trumpiau kaip 30 parų.
_______________
Dėl keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių patvirtinimo
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMO KELIŲ TRANSPORTU TAISYKLIŲ
PATVIRTINIMO
2011 m. balandžio 13 d. Nr. 3-223
Vilnius
1. T v i r t i n u Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisykles (pridedama).
2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 130 „Dėl Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklių, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių ir Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais-taksi taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 34-859) 2 punktą;
2.2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. 3-35 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 130 „Dėl Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklių, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių ir Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais-taksi taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 14-433);
2.3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 3-505 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 130 „Dėl Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklių, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių ir Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais-taksi taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 157-5743);
2.4. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymą Nr. 3-433 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 130 „Dėl Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklių, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių ir Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais-taksi taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 124-4721);
2.5. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. 3-370 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 130 „Dėl Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklių, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių ir Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais-taksi taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 115-4391);
2.6. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. 3-132 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 130 „Dėl Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklių, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių ir Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais-taksi taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 43-1704).
SUSISIEKIMO MINISTRAS ELIGIJUS MASIULIS
____________________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223
KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMO KELIŲ
TRANSPORTU TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės (toliau – šios taisyklės) nustato keleivių ir bagažo vežimo keleivinėmis kelių transporto priemonėmis (toliau – transporto priemonė) organizavimo ir šių vežimų vykdymo tvarką.
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (Žin., 1996, Nr. 119-2772) 4 straipsnio 2 dalimi šios taisyklės yra privalomos savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims.
3. Šios taisyklės yra taikomos keleivių vežimui autobusais ir troleibusais reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais Lietuvos Respublikos teritorijoje bei lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tarptautinio susisiekimo maršrutais.
4. Vežėjai gali vežti keleivius tiktai turėdami nustatyta tvarka išduotą licenciją arba Bendrijos licenciją verstis keleivių vežimu transporto priemonėmis, turinčiomis atitinkamai licencijos kortelę arba Bendrijos licencijos kopiją.
5. Vežėjai privalo užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą transporto priemone ir maksimalius patogumus joje. Vežėjo darbuotojai privalo būti mandagūs ir paslaugūs keleiviams bei nedelsdami šalinti keleivių aptarnavimo trūkumus nepriklausomai nuo jų atsiradimo priežasčių.
6. Savivaldybių institucijos, vadovaudamosi šiomis taisyklėmis, gali patvirtinti detalesnes keleivių ir bagažo vežimo vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutais taisykles.
II. VARTOJAMOS SĄVOKOS
7. Keleivinio transporto priemonė ekspresas – transporto priemonė, kuri važiuoja be sustojimų nuo pradinio iki galinio punkto arba važiuoja sustodama tik autobusų stotyse.
8. Kompetentinga įstaiga – savivaldybės institucija arba jos įgaliota įstaiga, išduodanti vežėjams leidimus vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais, ir Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcija), išduodanti vežėjams leidimus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais.
9. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse ir Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507).
III. EISMO ORGANIZAVIMAS
10. Reguliarūs reisai organizuojami tokiais keliais ir gatvėmis, kurių būklė atitinka Reikalavimus gatvėms ir keliams, kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas, patvirtintus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1996 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 165 (Žin., 1996, Nr. 50-1210).
11. Keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu maršrutu išduodamas leidimas. Leidimų vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) ir tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais išdavimo sąlygas, reikalavimus vežėjams, vežėjų pareigas, teises ir atsakomybę nustato Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3-62 (Žin., 2006, Nr. 23-768).
12. Reguliarių reisų metu ekipažas privalo turėti:
12.1. leidimą vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutu;
12.2. kompetentingos įstaigos patvirtintą eismo tvarkaraštį;
12.3. licencijos kortelę arba Bendrijos licencijos kopiją;
12.4. kasos aparatą (išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus, kai kasos aparatų naudoti nereikia), bilietų kontrolės lapą ir keleivių bilietus (toliau – bilietas);
12.5. kasos žiniaraštį, kai bilietai (bagažo kvitai) į tą reisą buvo parduoti ne transporto priemonėje (išskyrus vietinio (miesto) susisiekimo maršrutuose);
12.6. keleivių bilietų kainoraštį (išskyrus vietinio (miesto) susisiekimo maršrutuose);
12.7. ekipažo narių darbo ir poilsio laiko apskaitos dokumentus;
12.8. kitus teisės aktais nustatytus dokumentus.
13. Reguliarių reisų metu transporto priemonė privalo atvykti į autobusų stotis ir stoteles, numatytas eismo tvarkaraštyje jame nustatytu laiku. Vežėjas, turintis leidimą vežti keleivius reguliaraus susisiekimo (išskyrus vietinio (miesto) susisiekimo) maršrutu, Autobusų stočių veiklos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 3-734 (Žin., 2004, Nr. 9-248), nustatyta tvarka turi sudaryti su šių autobusų stočių savininkais (valdytojais) sutartis dėl informacijos apie reisų įrašymą į autobusų stočių ir stotelių tvarkaraščius, dėl bilietų pardavimo, dėl mokesčių už autobusų stočių teikiamas paslaugas mokėjimo.
14. Apie reguliaraus eismo nutraukimą ir pakeitimus keleiviams turi būti pranešama visose maršruto autobusų stotyse ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas, o stotelėse informacija atnaujinama iš vakaro.
15. Užsakomuoju reisu vežama pagal išankstinį užsakymą iš anksto sudaryta ir turinti bendrą kelionės tikslą (vykstant turizmo, verslo reikalais, į parodas, simpoziumus, konferencijas, seminarus, pasitarimus, koncertus, spektaklius, vestuves ir panašiais atvejais) keleivių grupė, turint keleivių vežimo sutartį ir keleivių vežimo lapą. Keleivių vežimo lapas nebūtinas, jeigu keleivių grupė vežama į tame pačiame mieste vykstantį renginį. Keleivių vežimo lapų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarkos aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3-24 (Žin., 2003, Nr. 6-256; 2010, Nr. 107-5546).
16. Draudžiama rinkti ir vežti užsakomaisiais reisais ne iš anksto sudarytas ir neturinčias bendro kelionės tikslo keleivių grupes, taip pat kitus asmenis, nepriklausančius iš anksto sudarytai keleivių grupei. Vien tik vykimas į tą patį paskirties punktą nelaikomas bendru kelionės tikslu.
17. Keleivių vežimo užsakomuoju reisu sutartis sudaroma raštu, joje turi būti nurodyta:
17.1. sutarties sudarymo data, vieta ir numeris;
17.2. keleivių grupės vežimo tikslas ir maršrutas, nurodant pradinio, svarbiausių tarpinių ir galinio punktų vietovių pavadinimus (vežimo sutartyje ir maršrute turi būti nurodyta transporto priemonės važiavimo be keleivių maršruto dalis);
17.3. keleivių grupės paėmimo ir išleidimo vietų adresai ir laikas;
17.4. vežimui naudojamos transporto priemonės markė, modelis;
17.5. mokestis už vežimo paslaugas ir atsiskaitymo tvarka;
17.6. vežėjo ir užsakovo susitarimu – kitos sutarties sąlygos.
18. Užsakomojo reiso metu ekipažas privalo turėti:
18.1. licencijos kortelę arba Bendrijos licencijos kopiją;
18.2. keleivių vežimo sutartį, sudarytą tarp vežimo paslaugos užsakovo ir vežėjo;
18.3. keleivių vežimo lapą, kai jis yra būtinas;
18.4. Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos išduoto pažymėjimo, patvirtinančio, kad kelionės organizatorius atitinka nustatytus reikalavimus, ir suteikiančio teisę teikti kelionių organizavimo paslaugas, kopiją, patvirtintą įmonės vadovo parašu (kai vežėjas teikia savo organizuotą turizmo paslaugą);
18.5. įmonės vadovo parašu patvirtintos teikiamos turizmo paslaugos aprašymo kopiją (kai vežėjas teikia savo organizuotą turizmo paslaugą);
18.6. įmonės vadovo parašu patvirtinto dokumento, nustatančio teikiamos turizmo paslaugos kainą, kopiją (kai vežėjas teikia savo organizuotą turizmo paslaugą);
18.7. dokumentus arba įmonės vadovo parašu patvirtintas jų kopijas, patvirtinančius, kad yra sumokėta už teikiamą turizmo paslaugą (kai vežėjas teikia savo organizuotą turizmo paslaugą);
18.8. ekipažo narių darbo ir poilsio laiko apskaitos dokumentus;
18.9. kitus teisės aktais nustatytus dokumentus.
19. Kai vežėjas teikia savo organizuotą turizmo paslaugą ir užsakomuoju reisu veža keleivius turizmo tikslais, keleivių vežimo sutartį patvirtina turizmo paslaugos apmokėjimą įrodantis dokumentas.
20. Specialiais reisais vežamos specialios keleivių grupės (darbuotojų – į darbovietes ir iš jų, moksleivių – į mokyklas ir iš jų ir pan.). Specialius reisus organizuoja specialią keleivių grupę formuojantys asmenys pagal rašytinę sutartį su vežėju, kurioje turi būti nurodytos šių taisyklių 17 punkte nustatytos sąlygos, taip pat apibrėžta speciali keleivių grupė. Vežti kitus asmenis, nepriklausančius specialiai keleivių grupei, draudžiama.
21. Specialaus reiso metu ekipažas privalo turėti:
21.1. licencijos kortelę arba Bendrijos licencijos kopiją;
21.2. specialios keleivių grupės vežimo sutartį;
21.3. vežėjo ir vežimo paslaugos užsakovo suderintą eismo tvarkaraštį;
21.4. ekipažo narių darbo ir poilsio režimo apskaitos dokumentus;
21.5. kitus teisės aktais nustatytus dokumentus.
22. Kai asmuo vykdo vežimus savo sąskaita, t. y. savo transporto priemonėmis, vairuojamomis to asmens arba jo darbuotojo, vežančiomis savo darbuotojus, svečius ar kitus su asmeniu susijusius asmenis, ekipažas privalo turėti:
22.1. darbo santykius patvirtinantį dokumentą;
22.2. ekipažo narių darbo ir poilsio režimo apskaitos dokumentus;
22.3. asmens (juridinio asmens vadovo) arba jo įgalioto asmens parašu patvirtintą laisvos formos dokumentą, patvirtinantį, kad vežami savo darbuotojai, svečiai ar kiti su asmeniu susiję asmenys;
22.4. kitus teisės aktais nustatytus dokumentus.
IV. AUTOBUSŲ STOTYS IR STOTELĖS
23. Autobusų stotys steigiamos miestuose ir gyvenvietėse aptarnauti reguliaraus susisiekimo maršrutų keleivius, organizuoti šių maršrutų autobusų ekipažų priešreisinį patikrinimą ir tarpreisinį poilsį, kontroliuoti autobusų atvykimo ir išvykimo laiką, parduoti keleiviams bilietus, teikti jiems informaciją ir bagažo saugojimo paslaugas. Autobusų stočių naudojimo ir jų darbo tvarką nustato Autobusų stočių veiklos nuostatai.
24. Stotelių vietas reguliaraus susisiekimo maršrutuose nustato kompetentinga įstaiga, suderinusi su kelio (gatvės) savininku (valdytoju). Stoteles savo lėšomis įrengia ir nustatyto pavyzdžio kelio ženklus pastato kelių (gatvių) savininkai (valdytojai). Informaciją vietinio (priemiestinio) ir tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutų stotelėse skelbia ir atnaujina autobusų stočių savininkai (valdytojai), o su tuo susijusias išlaidas jiems apmoka šiais maršrutais keleivius vežantys vežėjai pagal su jais Autobusų stočių veiklos nuostatuose nustatyta tvarka sudarytas sutartis. Vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutų stotelėse informacija pateikiama ir atnaujinama savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų nustatyta tvarka.
25. Stotelės įrengiamos vadovaujantis kelių techniniu reglamentu KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 (Žin., 2008, Nr. 9-322), ir statybos techninių reikalavimų reglamentu STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 (Žin., 1999, Nr. 27-773). Kelio ženklai „Stotelė“ statomi pagal Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530), ir Lietuvos standarto LST 1405:1995/1K:2003 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“ reikalavimus, ant ženklo nurodant stotelės pavadinimą.
26. Teisę į aptarnavimo pirmumą autobusų stotyse turi neįgalieji, keleiviai su mažamečiais vaikais, nėščios moterys, senyvo amžiaus keleiviai.
V. TRANSPORTO PRIEMONIŲ APIPAVIDALINIMAS
27. Reguliaraus susisiekimo maršrutų, užsakomųjų ir specialių reisų metu transporto priemonės turi būti apipavidalintos pagal Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 55 (Žin., 1998, Nr. 24-628; 2003, Nr. 30-1266), reikalavimus.
VI. BILIETAI, BAGAŽO KVITAI, JŲ PARDAVIMAS IR GRĄŽINIMAS
28. Reguliarių reisų metu vežėjai privalo taikyti nustatytus tarifus, o ekipažas – parduoti nustatytos formos bilietus (bagažo kvitus). Vieno reiso metu visiems keleiviams taikomas vienodo dydžio tarifas už tą patį nuvažiuotą atstumą, o Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 32-890) nustatytos nuolaidos taikomos nuo visos bilieto kainos ar nuo bilieto kainos, gautos pritaikius kitas nuolaidas.
29. Draudžiama parduoti du bilietus ar daugiau su Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme nustatyta nuolaida vietoj vieno bilieto, kasos aparatu išspausdinti bilietus su Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme nustatyta nuolaida nesant keleivių arba išspausdinti viename biliete dviejų ar daugiau bilietų su Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme nustatyta nuolaida duomenis.
30. Dokumentai, suteikiantys teisę važiuoti ir vežti bagažą reguliaraus susisiekimo maršrutu, yra numeruoti bilietai ir bagažo kvitai. Keleivis privalo saugoti bilietą (bagažo kvitą) iki kelionės pabaigos ir jį pateikti ekipažui ar kontrolę vykdančiam pareigūnui reikalaujant, išskyrus važiuojant vietinio (priemiestinio) ar tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutu, kai bilietas (bagažo kvitas) buvo įgytas elektroniniu būdu, ar naudojantis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo suteikta teise važiuoti nemokamai.
31. Ekipažas bilietų kontrolės lape turi registruoti transporto priemonėse parduodamus bilietus.
32. Vietinio (priemiestinio) ir tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutų bilietuose, parduodamuose autobusų stočių kasose, turi būti nurodyta: vežėjo pavadinimas, išvykimo ir paskirties autobusų stotys (stotelės), išvykimo data, išvykimo laikas, važiavimo kaina, Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme nustatytos nuolaidos dydis procentais, sėdima vieta ir išvykimo aikštelės numeris. Transporto priemonėse vežėjai privalo naudoti kasos aparatus, numatytus Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 (Žin., 2002, Nr. 82-3522; 2005, Nr. 97-3654), kuriais bilietuose būtų spausdinama: vežėjo pavadinimas, bilieto pardavimo data ir laikas, išvykimo ir paskirties autobusų stotys (stotelės), važiavimo kaina, Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme nustatytos nuolaidos dydis procentais, taip pat turi būti spausdinama maršrute parduotų bilietų ataskaita, kuri saugoma su bilietų kontrolės lapu.
33. Vietinio (priemiestinio) ir tolimojo reguliaraus susisiekimo maršruto bilietas (bagažo kvitas) galioja tik tą dieną ir tam reisui, į kurį jis parduotas. Vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutų bilietų (bagažo kvitų) galiojimą nustato savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos.
34. Į tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutų tos pačios dienos visus reisus bilietai (bagažo kvitai) parduodami autobusų stočių kasose ir kitose pardavimo vietose nuo jų atidarymo momento, o pardavimas nutraukiamas likus 10 minučių iki išvykimo pagal eismo tvarkaraštį laiko. Bilietai keleiviams parduodami neribojant jų skaičiaus, tačiau neviršijant transporto priemonės techninėje charakteristikoje numatytų talpos normų. Iš anksto vienam keleiviui galima parduoti tik vieną bagažo kvitą. Bagažo kvitai vežti antrą arba didesnį negu 63 punkte nurodyti matmenys bagažo vienetą parduodami tik transporto priemonėse, jei, baigus keleivių įsodinimą, bagažinėje lieka laisvų vietų.
35. Ekipažas bilietus (bagažo kvitus) keleiviams privalo parduoti iš karto, jiems įlipus į transporto priemonę. Draudžiama išvažiuoti iš autobusų stočių ir stotelių teritorijų nebaigus parduoti bilietų (bagažo kvitų) visiems transporto priemonėje esantiems keleiviams ir nustatyta tvarka neužpildžius kelionės dokumentų. Jeigu ekipažams neužtenka laiko parduoti bilietus (bagažo kvitus) visiems į transporto priemonę įlipusiems keleiviams, vežėjas gali kreiptis į leidimą vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutu išdavusią įstaigą dėl eismo tvarkaraščio koregavimo.
36. Keleivis, atsisakęs įsigyti bilietą (bagažo kvitą), išlaipinamas iš transporto priemonės.
37. Autobusų stočių kasose ar kitose pardavimo vietose gali būti organizuotas išankstinis bilietų (bagažo kvitų) pardavimas, užsakymų bilietams (bagažo kvitams) priėmimas. Už tai iš keleivių gali būti imamas nustatytas mokestis.
38. Išankstinis bilietų (bagažo kvitų) pardavimas ir užsakymų jiems priėmimas pradedamas ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki išvykimo dienos ir baigiamas išvykimo išvakarėse. Jeigu užsakovas bilietų (bagažo kvitų) neatsiima: užsakytų iš anksto – per dvi paras, užsakytų tai pačiai dienai – likus 1 valandai iki išvykimo, užsakymas anuliuojamas ir bilietai (bagažo kvitai) parduodami bendra tvarka.
39. Keleivis turi teisę prieš transporto priemonės išvykimą grąžinti bilietą ir bagažo kvitą ir gauti visus už juos sumokėtus pinigus šiais atvejais:
39.1. kai reisas nutraukiamas arba transporto priemonė vėluoja išvykti daugiau nei 15 minučių;
39.2. kai keleivis negauna biliete nurodytos arba kitos sėdimos vietos.
40. Kai keleivis grąžina bilietus ir (ar) bagažo kvitus, pirktus į vietinio (priemiestinio) ar tolimojo susisiekimo maršruto reisą, jam grąžinama:
40.1. kreipiantis ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki išvykimo pagal eismo tvarkaraštį laiko – visa bilieto (bagažo kvito) kaina;
40.2. kreipiantis likus mažiau kaip dviem valandoms, bet ne mažiau kaip 10 minučių iki išvykimo pagal eismo tvarkaraštį laiko – ne mažiau kaip 85 procentai bilieto (bagažo kvito) kainos.
41. Šių taisyklių 39 punkte numatytu atveju pinigai keleiviui grąžinami išvykimo autobusų stoties kasoje, o jos nesant – pinigus grąžina ekipažas arba vežėjas. Šių taisyklių 40 punkte numatytu atveju pinigai keleiviui grąžinami bilieto (bagažo kvito) pardavimo vietoje.
42. Transporto priemonei išvykus į reisą, pinigai už nepanaudotus bilietus (bagažo kvitus) negrąžinami, išskyrus ligos ar nelaimingų atsitikimų atvejus, jei keleivis vežėjui pateikia tai patvirtinančius dokumentus ir nepanaudotą bilietą (bagažo kvitą). Ne vėliau kaip per tris paras vežėjas turi grąžinti keleiviui ne mažiau kaip 75 procentus bilieto (bagažo kvito) kainos.
43. Kai dėl neišvažiuojamo kelio, sunkių meteorologinių sąlygų, transporto priemonės gedimo arba kitų priežasčių, nepriklausančių nuo vežėjo, negalima keleivio arba bagažo nuvežti į paskirties autobusų stotį (stotelę), keleiviui vežėjas turi grąžinti sumokėtą pinigų sumą už važiavimą ir bagažo vežimą nuo kelionės nutraukimo vietos iki paskirties autobusų stoties (stotelės). Jei transporto priemonė ir keleivis dėl minėtų priežasčių grįžta į išvykimo autobusų stotį (stotelę), keleiviui visi pinigai už važiavimą ir bagažo vežimą grąžinami išvykimo autobusų stoties kasoje, o jos nesant – pinigus grąžina vežėjas.
VII. KELEIVIŲ ĮLAIPINIMAS, VEŽIMAS, IŠLAIPINIMAS
44. Keleivių įlaipinimas vietinio (priemiestinio) ir tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutų reisų pradinių autobusų stočių išvykimo aikštelėse ar pradinėse stotelėse pradedamas ne vėliau kaip prieš 10 minučių iki išvykimo pagal eismo tvarkaraštį laiko. Transporto priemonė gali vėluoti išvykti ne daugiau kaip 5 minutes, jeigu reikia parduoti bilietus (bagažo kvitus), esant didesniam keleivių skaičiui.
45. Keleiviai įlaipinami ir išlaipinami autobusų stotyse ir stotelėse, numatytose eismo tvarkaraščiuose. Sustoti šiose autobusų stotyse ir stotelėse yra būtina. Galinėse ir tarpinėse autobusų stotyse keleiviai išlaipinami atvykimo aikštelėje.
46. Įlipti į transporto priemonę pirmumo teisę turi bilietus įsigiję keleiviai, neįgalieji, keleiviai su mažamečiais vaikais, nėščios moterys, senyvo amžiaus keleiviai.
47. Keleiviai, turintys terminuotus bilietus, skirtus važiuoti vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais rajono teritorijoje, gali važiuoti to paties vežėjo tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais šio rajono teritorijoje, jeigu biliete nurodytos stotelės sutampa su maršruto stotelėmis ir kai transporto priemonėje yra laisvų vietų. Jie įlaipinami įleidus keleivius, vykstančius tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais.
48. Draudžiama vežti keleivius be bilieto ar įsigijusius bilietus su Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme nustatyta nuolaida, tačiau nepateikusius reikiamų dokumentų, patvirtinančių jų teisę į transporto lengvatas.
49. Vežant keleivius esant žemesnei negu 0 oC oro temperatūrai, transporto priemonės salonas turi būti šildomas.
50. Tolimojo susisiekimo autobusais draudžiama vežti vaikus iki 7 metų, jei jų nelydi vyresni asmenys.
51. Neįgalieji su neįgaliųjų vežimėliais turi būti vežami keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, išskyrus atvejį, kai neįgaliojo vežimėlis netelpa į transporto priemonės saloną ar bagažinę. Neįgaliojo vežimėlio vežimas neapmokestinamas.
52. Aklasis turi teisę važiuoti keleivinėmis kelių transporto priemonėmis su šunimi vedliu tik turėdamas dokumentus, kuriuose nurodoma šuns sveikatos būklė ir skiepų žymos. Šuo vedlys vežamas nemokamai ir neturi užimti sėdimos vietos. Tokiu atveju šių taisyklių 70 punkte numatytas reikalavimas vežti gyvūnus taroje netaikomas.
VIII. EKIPAŽO TEISĖS IR PAREIGOS
53. Ekipažas turi teisę:
53.1. išlaipinti keleivius, atsisakiusius sumokėti už važiavimą;
53.2. nepriimti arba išlaipinti neblaivius, su nešvariais drabužiais, su draudžiamu vežti bagažu ar kitaip pažeidžiančius šias taisykles keleivius artimiausioje bet kurio tipo stotelėje;
53.3. laikinai nutraukti reguliarų reisą, esant neišvažiuojamiems keliams ir sunkioms meteorologinėms sąlygoms arba stichinių nelaimių metu, apie tai pranešęs vežėjui ir eismo tvarkaraštyje numatytoms autobusų stotims bei leidimą vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutu išdavusiai įstaigai.
54. Ekipažas privalo:
54.1. užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą, nepriekaištingą ir paslaugų keleivių aptarnavimą (neleisti šiurkštaus, keleivių orumą įžeidžiančio elgesio, rūkymo salone, garsiai klausyti radijo imtuvo, magnetofono ar vaizdo leistuvo, jeigu tai nepriimtina bent vienam keleiviui, ir pan.);
54.2. kelionės metu turėti ekipažo dokumentus ir pateikti juos kontrolę vykdančiam pareigūnui reikalaujant;
54.3. laikytis nustatytų maršrutų ir eismo tvarkaraščių;
54.4. nepažeisdamas talpumo normų, paimti kito vežėjo vežtus keleivius, jeigu jo transporto priemonė sugedo kelyje ar dėl kitų priežasčių nebegali pristatyti keleivių į paskirties autobusų stotį ar stotelę.
55. Ekipažo nariams, vežantiems keleivius, transporto priemonėje draudžiama rūkyti, garsiai klausyti radijo imtuvo, magnetofono ar kitaip trikdyti keleivių rimtį.
IX. KELEIVIO TEISĖS IR PAREIGOS
56. Keleivis turi teisę:
56.1. užimti nurodytą biliete vietą;
56.2. nemokamai vežti bagažą pagal šių taisyklių 62 punktą;
56.3. nemokamai vežtis du vaikus iki 7 metų, jei jie neužima atskiros sėdimos vietos, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais ir troleibusais bei tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais, taip pat naudotis kitomis lengvatomis, nustatytomis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme;
56.4. gauti bilieto kainos skirtumą šių taisyklių 43 punkte nurodytu atveju;
56.5. grąžinti bilietą (bagažo kvitą) ir gauti už jį sumokėtus pinigus ar jų dalį šių taisyklių 39 ir 40 punktuose nurodytais atvejais.
57. Keleivis privalo:
57.1. įsigyti bilietą (bagažo kvitą);
57.2. saugoti bilietą ir bagažo kvitą iki kelionės pabaigos, pateikti juos ekipažui ar kontrolę vykdančiam pareigūnui reikalaujant;
57.3. pasirūpinti savo saugumu: jei yra laisvų sėdimų vietų – atsisėsti ir užsisegti saugos diržą, jeigu jis yra įrengtas, o stovint – laikytis už turėklų;
57.4. laikytis nustatytos tvarkos;
57.5. kelionės metu turėti ir pateikti kontrolę vykdančiam pareigūnui reikalaujant dokumentų originalus, patvirtinančius:
57.5.1. asmens tapatybę (kai bilietą važiuoti vietinio (priemiestinio) ar tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutu įsigijo elektroniniu būdu);
57.5.2. teisę į transporto lengvatas (reguliarių reisų metu);
57.5.3. priklausymą specialiai keleivių grupei (specialių reisų metu) – asmens tapatybę ir priklausymą darbovietei, mokymosi įstaigai ir pan.;
57.5.4. turizmo paslaugos apmokėjimą – vykstant turizmo tikslais (užsakomųjų reisų metu).
X. LENGVATOS KELEIVIAMS
58. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme nustatytų kategorijų asmenys naudojasi važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) ir tolimojo reguliaraus susisiekimo transporto priemonėmis lengvatomis. Teisę įsigyti bilietą su atitinkamo dydžio nuolaida turi asmenys, pateikę tokią teisę liudijančių dokumentų originalus. Keleiviai gali naudotis ir savivaldybių institucijų nustatytomis važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais lengvatomis.
59. Vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo transporto priemonėse neįgaliesiems, keleiviams su mažamečiais vaikais, nėščioms moterims ir senyvo amžiaus asmenims skiriamos 6 vietos, kurios žymimos užrašu „Keleiviams su vaikais ir neįgaliesiems“ arba atitinkamu simboliu. Kiti keleiviai, atsisėdę į šias vietas, privalo jas užleisti nurodytiems asmenims.
60. Tolimojo reguliaraus susisiekimo transporto priemonėse keleiviams su bilietais, kuriuose nenurodytos sėdimos vietos, ekipažas turi pasiūlyti jiems užleisti savo vietas neįgaliesiems, keleiviams su mažamečiais vaikais, nėščioms moterims, senyvo amžiaus asmenims.
61. Tolimojo reguliaraus susisiekimo transporto priemonės vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę ir išleisti bet kurio tipo stotelėje neįgaliuosius, keleivius su mažamečiais vaikais, nėščias moteris ir senyvo amžiaus asmenis jiems prašant.
XI. BAGAŽO, SMULKIŲ SIUNTŲ, PAŠTO IR KORESPONDENCIJOS VEŽIMAS, SAUGOJIMAS
62. Transporto priemonės salone kiekvienas keleivis turi teisę nemokamai vežtis vieno rankinio bagažo, kurio matmenys ne didesni kaip 60 x 40 x 20 cm arba kurio bendra matmenų suma ne didesnė kaip 120 cm, vienetą. Moksleiviai ir studentai turi teisę nemokamai vežtis ir didesnį, nei šiame punkte nustatyta, vieną rankinio bagažo, būtino jų mokslams ar studijoms, vienetą.
63. Transporto priemonės bagažinėje už mokestį galima vežti vieną bagažo, kurio matmenys ne didesni kaip 100 x 50 x 30 cm arba kurio bendra dydžių suma ne didesnė kaip 180 cm, vienetą. Antrą arba didesnį negu šie matmenys bagažo vienetą keleivis gali vežti tik tada, jei, baigus keleivių įsodinimą, bagažinėje lieka laisvų vietų.
64. Bagažą į transporto priemonės bagažinę priima ir paskirties punkte išduoda ekipažas, pateikus bagažo kvitą ar bilietą.
65. Vežant keleivius lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais, automobilio salone leidžiama vežtis bagažą ir kitus daiktus, jei jie neriboja matomumo vairuotojui ir negali sugadinti ar suteršti automobilio įrenginių, sėdynių ir apmušalų, taip pat šunis su antsnukiais ir kitus kambarinius gyvūnus bei paukščius specialiuose narvuose. Gyvūnų savininkai, kad nebūtų suterštos sėdynės, privalo turėti užtiesalą sėdynėms uždengti. Šunų savininkai privalo turėti dokumentus, kuriuose nurodoma šuns sveikatos būklė ir skiepų žymos. Lengvojo automobilio bagažinėje leidžiama vežti krovinį ar bagažą, neviršijantį automobilio leidžiamo apkrovimo ir netrukdantį uždaryti bagažinę.
66. Stočių bagažinėse už mokestį saugomas bagažas, kurio matmenys ne didesni kaip 100 x 50 x 30 cm arba kai bendra jo matmenų suma ne didesnė kaip 180 cm, išskyrus lengvai užsidegančias, sprogstančias, dvokiančias, gailias medžiagas, smailius, pjaunančius daiktus, ginklus. Didesnių matmenų bagažas saugomas tik esant techninėms galimybėms jį saugoti.
67. Mokestis už bagažo vežimą imamas atskirai už kiekvieną bagažo vienetą, išduodant bagažo kvitą.
68. Keleivis turi teisę įvertinti vežamą bagažinėje arba atiduotą stotyje saugoti bagažą. Už įvertinimą imamas vežėjo ar stoties savininko (valdytojo) nustatytas mokestis. Jeigu dėl įvertinimo sumos nesusitariama, bagažas su įvertinimu nepriimamas.
69. Priimamas vežti ar saugoti bagažas turi būti tvarkingai supakuotas, išskyrus tą, kurio pakuoti nereikia.
70. Transporto priemonėmis draudžiama vežti lengvai užsidegančias, sprogstančias, dvokiančias, gailias medžiagas, smailius, pjaunančius daiktus, ginklus, daiktus, kurie gali sutepti transporto priemonės apmušalus arba keleivių drabužius, griozdišką bagažą, trukdantį praeiti, gyvūnus be taros.
71. Stotyse bagažas saugomas:
71.1. automatinėse bagažinėse – 5 paras, o po to perduodamas į bendrąją bagažinę arba sandėlį;
71.2. bendrosiose bagažinėse – 30 parų.
72. Jeigu per 30 parų savininkas bagažo neatsiima, bagažas realizuojamas.
73. Priimama vežti transporto priemonės bagažinėje smulki siunta, kurios matmenys ne didesni kaip 100 x 50 x 30 cm arba jeigu bendra matmenų suma ne didesnė kaip 180 cm. Vežėjas gali nepriimti vežti didesnės, negu nustatyta, smulkios siuntos.
74. Pašto siuntos reguliaraus susisiekimo maršrutų transporto priemonėmis vežamos pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjams su vežėjais sudarius vežimo sutartis, kuriose numatomos vežimo sąlygos, atsakomybė ir atsiskaitymas.
XII. RASTI DAIKTAI
75. Autobusų stoties teritorijoje arba transporto priemonėje rasti daiktai atiduodami į šios autobusų stoties bagažinę arba į kitą vežėjo nustatytą vietą, žinomą ekipažams ir keleiviams. Vietinio (miesto) susisiekimo maršrutų transporto priemonėse rasti daiktai atiduodami į vežėjo nustatytą vietą.
76. Ekipažas, radęs arba keleiviui jam pateikus paliktus daiktus, surašo aktą smulkiai juos aprašydamas, nurodo radimo aplinkybes. Aktas perduodamas kartu su rastais daiktais. Rasti dokumentai, ginklai, šaudmenys tuoj pat perduodami policijai.
77. Daiktai saugomi 6 mėnesius, greitai gendantis turtas – iki 24 valandų, o po to realizuojami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
78. Daiktai grąžinami savininkui, bet prieš tai jis turi atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas.
XIII. VEŽĖJŲ, EKIPAŽŲ IR KELEIVIŲ KONTROLĖ
79. Vežėjų, ekipažų ir keleivių valstybinę kelių transporto kontrolę atlieka Inspekcija, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kontrolės tarnybos ir kitos valstybės institucijos, kurioms įstatymų suteikta kontrolės teisė.
80. Vežėjai gali atlikti savo įmonės transporto priemonių ekipažų, jomis važiuojančių keleivių ir vežamo bagažo kelių transporto kontrolę arba įgalioti tai atlikti kitus juridinius asmenis. Vežėjų arba jų įgaliotų juridinių asmenų kelių transporto kontrolę vykdantys darbuotojai turi teisę sustabdyti keleivines kelių transporto priemones ir tikrinti šių priemonių ekipažų dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, bilietus ir bagažo kvitus.
81. Vežėjai, ekipažai ir keleiviai privalo vykdyti teisėtus kontrolę vykdančių pareigūnų reikalavimus.
82. Kelių transporto kontrolės teisę turinčių pareigūnų stabdomas vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, pranešti keleiviams apie būsimą kontrolę ir būtinumą pateikti bilietus ar kitus atitinkamus dokumentus, pateikti reikalaujamus ekipažo dokumentus ir vykdyti kitus teisėtus kontrolę vykdančių pareigūnų reikalavimus. Ekipažui ir keleiviams draudžiama trukdyti atlikti kontrolę arba jos vengti.
83. Kontrolę vykdantys pareigūnai tikrina:
83.1. kaip vežėjai, ekipažai ir keleiviai laikosi šių taisyklių;
83.2. kaip vežėjai ir ekipažai laikosi nustatytų maršrutų ir eismo tvarkaraščių;
83.3. ar ekipažai ir stotys teisingai išduoda ir įformina bilietus (bagažo kvitus), kelionės dokumentus.
84. Nustatę šių taisyklių reikalavimų pažeidimą, kontrolę vykdantys pareigūnai surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą, jeigu už tai numatyta administracinė atsakomybė. Kitais atvejais surašomas atitinkamas aktas.
85. Kontrolę vykdantys pareigūnai turi teisę pristatyti į policijos įstaigą be bilietų (bagažo kvitų) važiavusius keleivius, kurie atsisako juos įsigyti ir (arba) neturi jų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, reikalingų administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti.
86. Kontrolę vykdantys pareigūnai, kontrolės metu nustatę netinkamo keleivių aptarnavimo, taip pat netinkamo informacijos keleiviams apie vežėjo rekvizitus pateikimo arba jų nepateikimo transporto priemonėse atvejus, privalo apie tai informuoti vežėją ir leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutu išdavusią kompetentingą įstaigą, kad būtų imtasi atitinkamų priemonių.
XIV. VEŽĖJŲ, EKIPAŽŲ IR KELEIVIŲ ATSAKOMYBĖ
87. Už šių taisyklių pažeidimus vežėjai, ekipažai ir keleiviai atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
88. Surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas keleivio neatleidžia nuo pareigos įsigyti bilietą (bagažo kvitą), t. y. sumokėti už vežimą.
89. Vežėjai privalo nustatyti ekipažams nepriekaištingo ir paslaugaus elgesio su keleiviais normas. Gavę informaciją apie šių normų pažeidimus, vežėjų vadovai privalo nedelsdami ištirti ekipažų netinkamo elgesio su keleiviais aplinkybes ir joms pasitvirtinus imtis ekipažų atžvilgiu įstatymais numatytų poveikio priemonių.
____________________
Neapmokėto bagažo vežimas keleivinėmis kelių transporto priemonėmis
Kodeksas skelbtas: Žin., 1985, Nr. 1-1
Neoficialus Kodekso tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 142 STRAIPSNIO IŠRAŠAS
142 straipsnis. Važiavimas be bilieto, keleivių be bilieto ir neapmokėto bagažo vežimas keleiviniu automobiliu ir elektros transportu arba atsisakymas sumokėti už važiavimą taksi
Keleivių važiavimas be bilieto arba vaikų nuo septynerių iki šešiolikos metų vežimas be bilieto troleibusu, vietinio susisiekimo (miesto) autobusu ir maršrutiniu taksi – užtraukia baudą nuo dešimties iki dvidešimties litų.
Keleivių važiavimas be bilieto arba vaikų nuo septynerių iki šešiolikos metų vežimas be bilieto vietinio susisiekimo (priemiesčio) autobusu ir maršrutiniu taksi – užtraukia baudą nuo dvidešimties iki trisdešimties litų.
Keleivių važiavimas be bilieto tolimojo susisiekimo ir tarptautinio maršruto autobusu arba vaikų nuo penkerių iki šešiolikos metų vežimas be bilieto tolimojo susisiekimo autobusu – užtraukia baudą nuo trisdešimties iki penkiasdešimties litų. Atsisakymas sumokėti už važiavimą taksi ar už taksi iškvietimą – užtraukia baudą nuo trisdešimties iki penkiasdešimties litų. Neapmokėto bagažo vežimas troleibusu, vietinio, tolimojo susisiekimo ir tarptautinio maršruto autobusu, taip pat maršrutiniu taksi – užtraukia baudą nuo dešimties iki dvidešimties litų. Keleivių vežimas be bilieto ar nesilaikymas nustatyto tarifo vietinio, tolimojo susisiekimo ir tarptautinio maršruto autobusuose, maršrutiniuose taksi, taip pat kelionės dokumentų nepateikimas – užtraukia baudą vairuotojams-konduktoriams ir konduktoriams nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų litų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio šeštojoje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo trijų šimtų penkiasdešimties iki septynių šimtų litų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1595, 1987.04.29, Žin., 1987, Nr. 13-134
142(1) straipsnis. Autobusų stočių, paviljonų ir stotelių eksploatavimo tvarkos pažeidimas
Autobusų stočių, paviljonų ir stotelių eksploatavimas pažeidžiant Keleivių ir bagažo vežimo keleiviniu automobilių transportu taisykles, taip pat kelio ženklų, tvarkaraščių, informacinių skelbimų, neatitinkančių norminių aktų nustatytų funkcinių bei techninių reikalavimų, naudojimas – užtraukia baudą asmenims, atsakingiems už šių objektų eksploatavimą, nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų litų.
Straipsnio pakeitimai:
142(2) straipsnis. Keleivių vežimo keleiviniu kelių transportu taisyklių pažeidimas
Keleivių vežimas keleiviniu kelių transportu, kurio apipavidalinimas, techninė ar sanitarinė būklė neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, – užtraukia baudą vairuotojams iki vieno šimto litų ir vežėjams – nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų litų. Keleivinio kelių transporto eismo tvarkaraščių nesilaikymas, nukrypimas nuo nurodytos maršrutų trasos – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų ir vežėjams – nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų litų. Keleivių vežimas keleivinio kelių transporto priemonėmis neturint keleivinį kelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų arba turint negaliojančius dokumentus – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų ir vežėjams – nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų litų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1381, 2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 138-5644 (2007-12-29), šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede
142(3) straipsnis. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais-taksi taisyklių pažeidimas
Keleivių vežimas lengvaisiais automobiliais – taksi neturint taksometro, neįjungus jo ar su neveikiančiu taksometru, su taksometru, neatitinkančiu nustatytų reikalavimų, taip pat nustatyto tarifo nesilaikymas vežant keleivius lengvaisiais automobiliais – taksi – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų. Viso užmokesčio pagal taksometro rodmenis paėmimas iš kiekvieno keleivio, jeigu kartu važiavę keleiviai atsiskaito atskirai, – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų. Atsisakymas vežti keleivį trumpą atstumą ar didesnio užmokesčio, negu rodo taksometras, reikalavimas – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų. Lengvojo automobilio-taksi vairuotojo nuolatinis darbas kitos savivaldybės teritorijoje, kai nėra atitinkamo savivaldybių susitarimo, – užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų litų. Nustatytos formos kvito, nurodančio taksi paslaugos kainą, neišdavimas keleiviui, kai šis pageidauja, – užtraukia baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais-taksi taisyklių, patvirtintų Susisiekimo ministerijos, pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame straipsnyje, – užtraukia baudą nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.
Straipsnio pakeitimai:
1424 straipsnis. Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais taisyklių pažeidimas
Krovinių vežimas kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais be kelionės leidimo, su neatitinkančiu važiavimo pobūdžio ar neužpildytu leidimu –
užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų.
Krovinių vežimas kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais neturint krovininį kelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų arba turint ne pagal nustatytus reikalavimus užpildytus dokumentus, jei nėra šio kodekso 16311 straipsnyje numatytų požymių, –
užtraukia baudą vairuotojams iki penkiasdešimties litų arba įmonių vadovams – nuo penkiasdešimties iki vieno šimto penkiasdešimties litų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1381, 2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 138-5644 (2007-12-29), šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede
1425 straipsnis. Kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) nustatytos vairavimo be pertraukos trukmės arba kasdienio vairavimo trukmės viršijimas
Kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) nustatytos vairavimo be pertraukos trukmės arba kasdienio vairavimo trukmės viršijimas nuo 15 minučių iki 30 minučių – užtraukia baudą vairuotojams iki penkiasdešimties litų. Kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) nustatytos vairavimo be pertraukos trukmės arba kasdienio vairavimo trukmės viršijimas daugiau kaip 30 minučių, bet ne daugiau kaip 1 valandą, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų. Kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) nustatytos vairavimo be pertraukos trukmės arba kasdienio vairavimo trukmės viršijimas daugiau kaip 1 valandą, bet ne daugiau kaip 2 valandas, – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų litų. Kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) nustatytos vairavimo be pertraukos trukmės arba kasdienio vairavimo trukmės viršijimas daugiau kaip 2 valandas, bet ne daugiau kaip 3 valandas, – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų. Kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) nustatytos vairavimo be pertraukos trukmės arba kasdienio vairavimo trukmės viršijimas daugiau kaip 3 valandas, bet ne daugiau kaip 4 valandas, – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki septynių šimtų penkiasdešimties litų. Kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) nustatytos vairavimo be pertraukos trukmės arba kasdienio vairavimo trukmės viršijimas daugiau kaip 4 valandomis – užtraukia baudą vairuotojams nuo septynių šimtų penkiasdešimties iki vieno tūkstančio litų.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. X-1381, 2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 138-5644 (2007-12-29), šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede
1426 straipsnis. Kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) nustatytos kasdienio poilsio trukmės pažeidimas
Kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) nustatytos kasdienio poilsio trukmės pažeidimas, kai trūksta ne daugiau kaip 1 valandos kasdienio poilsio, – užtraukia baudą vairuotojams iki vieno šimto litų. Kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) nustatytos kasdienio poilsio trukmės pažeidimas, kai trūksta daugiau kaip 1 valandos, bet ne daugiau kaip 2 valandų kasdienio poilsio, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimtų iki dviejų šimtų litų. Kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) nustatytos kasdienio poilsio trukmės pažeidimas, kai trūksta daugiau kaip 2 valandų, bet ne daugiau kaip 4 valandų kasdienio poilsio, – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų litų. Kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) nustatytos kasdienio poilsio trukmės pažeidimas, kai trūksta daugiau kaip 4 valandų, bet ne daugiau kaip 6 valandų kasdienio poilsio, – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki septynių šimtų penkiasdešimties litų. Kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) nustatytos kasdienio poilsio trukmės pažeidimas, kai trūksta daugiau kaip 6 valandų kasdienio poilsio, – užtraukia baudą vairuotojams nuo septynių šimtų penkiasdešimties iki vieno tūkstančio litų. Kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) nustatyto kasdienio poilsio laiko suskirstymas į laikotarpius pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. X-1381, 2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 138-5644 (2007-12-29), šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede
1427 straipsnis. Kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) nustatyto vairavimo laiko viršijimas
Kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) nustatyto vairavimo laiko per 1 savaitę arba paeiliui einančias 2 savaites viršijimas ne daugiau kaip 2 valandas – užtraukia baudą vairuotojams iki vieno šimto litų. Kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) nustatyto vairavimo laiko per 1 savaitę arba paeiliui einančias 2 savaites viršijimas daugiau kaip 2 valandas, bet ne daugiau kaip 4 valandas, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų. Kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) nustatyto vairavimo laiko per 1 savaitę arba paeiliui einančias 2 savaites viršijimas daugiau kaip 4 valandas, bet ne daugiau kaip 8 valandas, – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų litų. Kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) nustatyto vairavimo laiko per 1 savaitę arba paeiliui einančias 2 savaites viršijimas daugiau kaip 8 valandas – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. X-1381, 2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 138-5644 (2007-12-29), šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede
1428 straipsnis. Keleivių ar krovinių vežimas kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais su neįrengtu, neveikiančiu ar neatitinkančiu nustatytų reikalavimų tachografu, šio prietaiso rodmenų ir registracijos lapų arba vairuotojo kortelės netinkamas naudojimas ir klastojimas, kitų vairavimo ir poilsio režimo reikalavimų pažeidimas
Keleivių ar krovinių vežimas kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais su neįrengtu, neveikiančiu, nesuremontuotu per nustatytą laikotarpį ar neatitinkančiu nustatytų reikalavimų tachografu – užtraukia baudą vairuotojams iki vieno tūkstančio litų arba įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – iki trijų tūkstančių litų. Keleivių ar krovinių vežimas kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais naudojant tachografą, kurio viena iš funkcijų specialiai atjungta arba kuris pritaikytas vairavimo ir poilsio rodmenims klastoti, – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų arba įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų. Keleivių ar krovinių vežimas kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais naudojant neatitinkančius nustatytų reikalavimų tachografo registracijos lapus ir (ar) vairuotojo kortelę arba pažeidžiant nustatytą jų naudojimo tvarką – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų litų. Kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, tachografo registracijos lapų, duomenų, perkeltų iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės, ir (ar) spaudinių rodmenų klastojimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų arba įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų. Kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) privalomų tachografo registracijos lapų už teisės aktuose nustatytą laikotarpį nepateikimas, neužpildyto ar ne pagal nustatytus reikalavimus užpildytų tachografo registracijos lapų pateikimas ir (ar) vairuotojo kortelės nepateikimas, ir (ar) vairavimas nenaudojant vairuotojo kortelės, ir (ar) vairavimas naudojant ne savo vairuotojo kortelę – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) privalomo tachografo registracijos lapo naudojimas ilgiau kaip 24 valandas – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) nustatytų kitų negu šiame straipsnyje bei 1425–1427 straipsniuose nurodytų vairavimo ir poilsio režimo reikalavimų pažeidimai – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. X-1381, 2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 138-5644 (2007-12-29), šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede
1429 straipsnis. Kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) privalomų tachografo registracijos lapų ir (ar) duomenų, perkeltų iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės, nesaugojimas nustatytą laiką įmonėje arba vairavimo ir poilsio režimo nesilaikymas įmonėje
Nuo 5 iki 10 procentų kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautinio susisiekimo maršrutais, ekipažams (vairuotojams) privalomų tachografo registracijos lapų ir (ar) duomenų, perkeltų iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės (iš patikrintų vairuotojo darbo dienų), nesaugojimas nustatytą laiką įmonėje arba nuo tachografo registracijos lapuose ir (ar) duomenyse, perkeltuose iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės (iš įmonėje patikrintų vairuotojo darbo dienų), nustatytų nuo 5 iki 10 procentų vairuotojų darbo ir poilsio režimo pažeidimų – užtraukia baudą įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų. Nuo daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 procentų kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautinio susisiekimo maršrutais, ekipažams (vairuotojams) privalomųtachografo registracijos lapų ir (ar) duomenų, perkeltų iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės (iš patikrintų vairuotojo darbo dienų), nesaugojimas nustatytą laiką įmonėje arba nuo tachografo registracijos lapuose ir (ar) duomenyse, perkeltuose iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės (iš įmonėje patikrintų vairuotojo darbo dienų), nustatytų nuo 10 iki 20 procentų vairuotojų darbo ir poilsio režimo pažeidimų – užtraukia baudą įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Daugiau kaip 20 procentų kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautinio susisiekimo maršrutais, ekipažams (vairuotojams) privalomų tachografo registracijos lapų ir (ar) duomenų, perkeltų iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės (iš patikrintų vairuotojo darbo dienų), nesaugojimas nustatytą laiką įmonėje arba nuo tachografo registracijos lapuose ir (ar) duomenyse, perkeltuose iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės (iš įmonėje patikrintų vairuotojo darbo dienų), nustatytų daugiau kaip 20 procentų vairuotojų darbo ir poilsio režimo pažeidimų –
užtraukia baudą įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. X-1381, 2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 138-5644 (2007-12-29), šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede
14210 straipsnis. Keleivių ar krovinių vežimas kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais be greičio ribojimo prietaiso, su neveikiančiu ar išjungtu greičio ribojimo prietaisu
Keleivių ar krovinių vežimas kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais be greičio ribojimo prietaiso, su neveikiančiu ar išjungtu greičio ribojimo prietaisu – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų arba įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. X-1381, 2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 138-5644 (2007-12-29), šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede
Pažymėjimų pavyzdžiai, suteikiantys teisę juos pateikusiems asmenims, naudotis kelių transporto lengvatomis
PAŽYMĖJIMŲ PAVYZDŽIAI, SUTEIKIANTYS TEISĘ JUOS PATEIKUSIEMS ASMENIMS, NAUDOTIS KELIŲ TRANSPORTO LENGVATOMIS
Transporto lengvatos pagal Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo (TLĮ) 4 ir 5 straipsnį
(Žin., 2000, Nr. 32-890;2008, Nr. 74-2862)
-
Neįgaliojo pažymėjimas. Išduodamas asmenims, nesukakusiems senatvės pensijos amžiaus. Asmenims iki 18 metų nustatomas neįgalumo lygis – sunkus, vidutinis, lengvas, išskyrus asmenis, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu.
- Asmenims iki 18 metų, kuriems nustatytas neįgalumo lygis – 80% nuolaida neįgaliajam ir vienam lydinčiajam asmeniui (TLĮ 5 straipsnio1 dalies 1 punktas).
- Asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus ir jaunesniems kaip 18 metų asmenims, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, nustatomas asmens darbingumas ir darbingumo lygis (%) – darbingas (60 – 100%darbingumo), išdalies darbingas (30 – 55% darbingumo), nedarbingas (0 – 25% darbingumo).
-
Asmenims, pripažintiems nedarbingais – 80% nuolaida neįgaliajam ir vienam lydinčiajam asmeniui (TLĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas), išdalies darbingais – 50% nuolaida neįgaliajam (TLĮ5 straipsnio 2 dalies 1 punktas), darbingais – transporto lengvatos neteikiamos.
2. Neįgaliojo pažymėjimas. Išduodamas senatvės pensijos amžių sukakusiems neįgaliems asmenims. Asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžiui, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis – 80% nuolaida neįgaliajam ir vienam lydinčiajam asmeniui (TLĮ5 straipsnio 1 dalies 2 punktas), vidutinių – 50% nuolaida neįgaliajam (TLĮ 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nedidelių – transporto lengvatos neteikiamos.
3. Invalido pažymėjimas. Gali turėti asmenys iki 18 metų, kurie iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinti vaikais invalidais. Pažymėjimai galioja iki juose nurodyto invalidumo termino pabaigos. Vaikams invalidams - 80% nuolaida neįgaliajam ir vienam lydinčiajam asmeniui (TLĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
4. Invalido pažymėjimas. Gali turėti asmenys iki 18 metų, kurie iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinti vaikais invalidais. Pažymėjimai galioja iki juose nurodyto invalidumo termino pabaigos. Vaikams invalidams - 80% nuolaida neįgaliajam ir vienam lydinčiajam asmeniui (TLĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
5. Nepriklausomybės gynėjo pažymėjimas. Nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, - 50% nuolaida (TLĮ 5 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
6. Pažymėjimas, suteikiantis teisę važiuoti su 80 procentų nuolaida lietuvos respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos. Nepriklausomybės gynėjams, pripažintiems iš dalies darbinga arba sukakusiems senatvės pensijos amžių ir jiems nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos – 80% nuolaida (TLĮ 5 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
7. Nukentėjusio asmens pažymėjimas. Žuvusių nepriklausomybės gynėjų šeimų nariams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13d. ir po to vykdytos SSRS agresijos – 80% nuolaida (TLĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pažymėjimo antroje pusėje turi būti įrašytas 3 str. 1, 2 arba 3 punktas. Jei įrašytas 3 str. 4, 5 arba 6 punktas – transporto lengvatos neteikiamos.
8. Kario savanorio pažymėjimas. Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviams – kariams savanoriams, sukakusiems 70 metų ir vyresniems – 80% nuolaida (TLĮ5 straipsnio 1 dalies 7 punktas), jaunesniems nei 70 metų – 50% nuolaida (TLĮ 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kartu turi būti pateikiamas asmens dokumentas, patvirtinantis amžių.
9. Laisvės kovų dalyvio pažymėjimas. Laisvės kovų dalyviams – 50% nuolaida (TLĮ 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
10. Nukentėjusio asmens (politinio kalinio) pažymėjimas. Nuo 1939-1990 metų okupacijų nukentėjusiems asmenims - politiniams kaliniams - 50% nuolaida (TLĮ 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
11. Nukentėjusio asmens (tremtinio) pažymėjimas. Nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusiems asmenims – tremtiniams 50% nuolaida (TLĮ 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
12. Nukentėjusio asmens (represuotojo) pažymėjimas. Nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusiems asmenims – getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniams – 50% nuolaida (TLĮ 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pažymėjimo antroje pusėje turi būti įrašytas 6 str. 1.1 punktas. Jei įrašytas 6 str. 1.2 punktas – transporto lengvatos neteikiamos.
13. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokinio pažymėjimas. Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos mokiniams – 50% nuolaida įsigyjant vienkartinius važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais bilietus, vienkartinius arba terminuotus vardinius važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais bilietus (TLĮ 5 straipsnio 7 dalis), vienkartinius važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietus (TLĮ 5 straipsnio 6 dalies 2 punktas), 80% nuolaida įsigyjant terminuotus vardinius važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietus (TLĮ 5 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
14. Mokinio pažymėjimas. Dieninių bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams – 50% nuolaida įsigyjant vienkartinius (TLĮ 5 straipsnio 6 dalies 2 punktas), 80% nuolaida – terminuotus vardinius važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietus (TLĮ 5 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Profesinio mokymo įstaigų dieninių skyrių mokiniams – 50% nuolaida įsigyjant vienkartinius važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais bilietus, vienkartinius arba terminuotus vardinius važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais bilietus (TLĮ 5 straipsnio 3 dalis), vienkartinius važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietus (TLĮ 5 straipsnio 6 dalies 2 punktas), 80% nuolaida įsigyjant terminuotus vardinius važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietus (TLĮ 5 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Konservatorijų mokiniams – 50% nuolaida įsigyjant vienkartinius važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais bilietus, vienkartinius arba terminuotus vardinius važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais bilietus (TLĮ 5 straipsnio 7 dalis), vienkartinius važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietus (TLĮ 5 straipsnio 6 dalies 2 punktas), 80% nuolaida įsigyjant terminuotus vardinius važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietus (TLĮ 5 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
15. Lietuvos studento pažymėjimas. Lietuvos aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentams – 50% nuolaida įsigyjant vienkartinius važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais bilietus, vienkartinius arba terminuotus vardinius važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais bilietus (TLĮ 5 straipsnio 3 dalis), vienkartinius važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietus (TLĮ 5 straipsnio 6 dalies 2 punktas), 80% nuolaida įsigyjant terminuotus vardinius važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietus (TLĮ 5 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Jei pažymėjimas žalsvos spalvos - transporto lengvatos neteikiamos.
16. Tarptautinis studento pažymėjimas (ISIC). Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, studijuojantiems Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose – 50% nuolaida įsigyjant vienkartinius važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais bilietus, vienkartinius arba terminuotus vardinius važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais bilietus (TLĮ 5 straipsnio 3 dalis), vienkartinius važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietus (TLĮ 5 straipsnio 6 dalies 2 punktas), 80% nuolaida įsigyjant terminuotus vardinius važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietus (TLĮ 5 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Kartu su ISIC pažymėjimu asmuo turi pateikti Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę patvirtinantį asmens tapatybės dokumentą. Galibūti išduodami dviejų dizainų ir dviejų tipų ISIC pažymėjimai – klasikinio tipo ir su banko kortele. Išduodamuose ISIC pažymėjimuose duomenys gali būti įrašomi skirtingomis kalbomis, jų išvaizda gali skirtis, tačiau visuose ISIC pažymėjimuose privalo būti toliau pateikti pagrindiniai atributai. Tai, kad asmuo studijuoja Europos Sąjungos valstybės narės aukštojoje mokykloje, parodo ISIC pažymėjimo antroje pusėje esanti Europos Sąjungos vėliava, tačiau kai kurių šalių (pvz., Latvijos, Švedijos) aukštųjų mokyklų išduotuose pažymėjimuose jos gali nebūti. Skirtingų šalių pažymėjimai gali turėti papildomų atributų, tokių kaip aukštosios mokyklos logotipas pirmoje ar antroje pažymėjimo pusėje, papildoma informacija antroje pusėje.
Pirmoji pažymėjimo pusė:
- ISIC pažymėjimas yra žalsvos spalvos, fone pavaizduotas pasaulio žemėlapis bei smulkiu šriftu įvairiomis kalbomis užrašytas žodis „STUDENT“.
- Pažymėjimo viršutinė kraštinė dekoruota geltonomis, dešinioji – raudonomis juostomis.
- Viršuje turi būti angliškas užrašas „International Student Identity Card“. Po juo smulkesniu šriftu gali būti užrašytas pažymėjimą išdavusios šalies ar kitą tarptautinę kalbą išverstas atitikmuo.
- Žemiau spausdintinėmis raidėmis užrašytas žodis „STUDENT“. Skirtingose šalyse išduotuose pažymėjimuose šis žodis gali būti rašomas konkrečios šalies kalba („STUDENTAS“, „ESTUDANTE“ ir pan.), tačiau visuomet turi būti tokio paties šrifto, dydžio ir spalvos.
- Kairėje pažymėjimo pusėje įrašyti asmens duomenys. Duomenų pavadinimai rašomi trimis kalbomis, iš kurių pirmoji visuomet anglų:
- Studies at/Etudianta/Studijuoja;
- Name/Nom/Vardas;
- Born /Ne(e)le/Gimęs;
- Validity/Validite/Galioja iki.
- Dešinėje pažymėjimo pusėje patalpinta asmens nuotrauka.
- Po nuotrauka pavaizduoti UNESCO bei ISIC asociacijos logotipai.
- Kiekvienas ISIC pažymėjimas turi savo unikalų 12 skaitmenų numerį, kuris nurodomas pažymėjimo apatinėje dešinėje dalyje.
Antroji pažymėjimo pusė:
-
Pažymėjimo viršuje trimis kalbomis užrašytas užrašas, patvirtinantis, kad pažymėjimo savininkas yra dieninių studijų studentas.
-
Po šiuo užrašu turi būti pažymėjimo savininko parašas.
Pirmoji pažymėjimo pusė:
-
ISIC pažymėjimas yra žalsvos spalvos, fone pavaizduotas pasaulio žemėlapis bei smulkiu šriftu įvairiomis kalbomis užrašytas žodis „STUDENT“.
-
Pažymėjimo viršutinė kraštinė dekoruota geltonomis, dešinioji – raudonomis juostomis.
-
Viršuje turi būti angliškas užrašas „International Student Identity Card“. Po juo smulkesniu šriftu gali būti užrašytas pažymėjimą išdavusios šalies ar į kitą tarptautinę kalbą išverstas atitikmuo.
-
Žemiau spausdintinėmis raidėmis užrašytas žodis „STUDENT“. Skirtingose šalyse išduotuose pažymėjimuose šis žodis gali būti rašomas konkrečios šalies kalba („STUDENTAS“,„ESTUDANTE“ ir pan.), tačiau visuomet turi būti tokio paties šrifto, dydžio ir spalvos.
-
Turi būti nurodyti asmens duomenys: vardas, pavardė, gimimo data bei studijų įstaiga.
-
Turi būti ISIC asociacijos logotipas.
-
Asmens nuotrauka gali būti tiek pirmoje, tiek antroje pažymėjimo pusėje.
Antroji pažymėjimo pusė:
-
Turi būti užrašas, patvirtinantis, kad pažymėjimo savininkas yra dieninių studijų studentas.
-
Turi būti pažymėjimo savininko parašas.
Pirmoji pažymėjimo pusė:
- ISIC pažymėjimas yra žalsvos spalvos, fone pavaizduotas stilizuotas gaublys su žodžiais smulkiu šriftu, užimantis apie 60% fono.
- Pažymėjimo viršutinė kraštinė dekoruota geltonu, dešinioji – raudonu tekstu „Tarptautinis studento pažymėjimas“, kuris gali būti užrašytas bet kuria kita kalba.
- Viršuje turi būti užrašas „INTERNATIONAL STUDENT IDENTITY CARD“. Skirtingose šalyse išduotuose pažymėjimuose žodis „STUDENT“ gali būti rašomas konkrečios šalies kalba („STUDENTAS“, „ESTUDANTE“ ir pan.), tačiau visuomet turi būti tokio paties šrifto, dydžio ir spalvos.
- Pažymėjimo viršuje centre pavaizduotas naujas ISIC logotipas – gaublys.
- Kairėje pažymėjimo pusėje įrašyti asmens duomenys. Duomenų pavadinimai rašomi trimis kalbomis, iš kurių pirmoji visuomet anglų:
- Studies at/Etudianta/Studijuoja;
- Name/Nom/Vardas;
- Born/Ne(e)le/Gimęs;
- Validity/Validite/Galioja iki.
-
Dešinėje pažymėjimo pusėje patalpinta asmens nuotrauka.
-
Po nuotrauka pavaizduotas UNESCO logotipas.
-
Kiekvienas ISIC pažymėjimas turi savo unikalų 12 skaitmenų numerį, kuris nurodomas pažymėjimo apatinėje dešinėje dalyje.
Antroji pažymėjimo pusė:
-
Turi būti pažymėjimo savininko parašas.
-
Turi būti (paprastai trimis kalbomis) užrašytas užrašas, patvirtinantis, kad pažymėjimo savininkas yra dieninių studijų studentas.
Dėl keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatų patvirtinimo
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS
Į S A K Y M A S
1997 m. balandžio 28d. Nr. 150
Vilnius
DĖL KELEIVINIO KELIŲ TRANSPORTO KONTROLĖS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 4 straipsnio 2 dalimi bei 13, 14 straipsniais,
ĮSAKAU:
- Patvirtinti Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatus (pridedama).
- Tvirtinu pridedamas:
2.1. Valstybinės kelių transporto inspekcijos keleivinio kelių transporto kontrolieriaus pažymėjimo formą;
2.2. Vietinio keleivinio kelių transporto kontrolieriaus pažymėjimo formą;
2.3. Keleivinio kelių transporto vežėjo kontrolieriaus pažymėjimo formą.
SUSISIEKIMO MINISTRAS ALGIS ŽVALIAUSKAS
________________
PATVIRTINTA
Susisiekimo ministerijos
1997 m. balandžio 28 d.
įsakymu Nr. 150
KELEIVINIO KELIŲ TRANSPORTO KONTROLĖS NUOSTATAI
Bendroji dalis
1. Šie nuostatai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksu bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais kelių transporto veiklą ir yra privalomi vežėjams, vežantiems keleivius, kelių transporto priemonių ekipažams, kontrolieriams bei keleiviams.
2. Keleivinį kelių transportą kontroliuoja:
2.1. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau - Inspekcijos) pareigūnai, turintys specialius kontrolieriaus pažymėjimus (toliau - kontrolieriaus pažymėjimas);
2.2. Savivaldybės institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto veiklos kontrolės tarnybų pareigūnai, turintys kontrolieriaus pažymėjimus;
2.3. Vežėjų (keleivinio autobusų ir elektros transporto įmonių) vadovai, jų pavaduotojai, kontrolės tarnybų vadovai bei transporto kontrolieriai ir kiti vežėjo paskirti asmenys, turintys kontrolieriaus pažymėjimus.
3. Inspekcija organizuoja kontrolieriaus pažymėjimų blankų spausdinimą ir pagal iš anksto pateiktas paraiškas centralizuotą savivaldybių ir vežėjų aprūpinimą jais bei teikia kitokią pagalbą kontrolės darbo organizavimo klausimais.
Keleivinio kelių transporto kontrolieriaus pažymėjimas
4. Kontrolieriaus pažymėjimas patvirtina kontrolieriaus asmens tapatybę bei jam suteiktas teises ir pareigas.
5. Neteko galios Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 221 (nuo 2001 m. liepos 12 d.) (Žin., 2001, Nr. 60-2158).
6. Kontrolieriaus pažymėjimas išduodamas neilgiau kaip trejiems metams. Pasibaigus kontrolieriaus pažymėjimo galiojimo terminui, kartu nutrūksta institucijos suteiktos teisės vykdyti keleivinio kelių transporto kontrolės funkcijas. Kontrolierius pažymėjimą privalo grąžinti jį išdavusiai institucijai.
7. Praradus kontrolieriaus pažymėjimą, institucijos, išdavusios pažymėjimą, vadovui turi būti pateiktas paaiškinimas, nurodant praradimo priežastį. Kontrolierius apie pažymėjimo praradimą savo lėšomis turi paskelbti respublikinėje spaudoje.
8. Keleivinio kelių transporto kontrolieriaus pažymėjimo galiojimą gali panaikinti institucija, išdavusi pažymėjimą.
9. Kontrolieriaus pažymėjimų blankai spausdinami specialaus pavyzdžio popieriuje su apsauginiu tinkleliu, numeruojami šešiaženkliu skaičiumi ir centralizuotai užsakomi per inspekciją. Vykdoma griežta blankų apskaitos kontrolė.
10. Kontrolieriaus pažymėjimų formos yra:
10.1. Valstybinės kelių transporto inspekcijos keleivinio kelių transporto kontrolieriaus pažymėjimai, kuriuos išduoda inspekcija;
10.2. Vietinio keleivinio kelių transporto kontrolieriaus pažymėjimai, kuriuos išduoda savivaldybės institucijos;
10.3. Keleivinio kelių transporto vežėjo kontrolieriaus pažymėjimai, kuriuos išduoda vežėjai (keleivinio autobusų ir elektros transporto įmonės).
11. Pažymėjimų formatas – 105 mm/75 mm.
12. Kontrolieriaus pažymėjime turi būti šie duomenys:
12.1. kontrolieriaus pažymėjimą išduodančios institucijos pavadinimas;
12.2. kontrolieriaus pažymėjimo numeris;
12.3. kontrolieriaus vardas, pavardė;
12.4. kontrolieriaus teisės;
12.5. nuotrauka;
12.6. kontrolieriaus pažymėjimo galiojimo terminas;
12.7. institucijos, išdavusios pažymėjimą, vadovo pareigos, parašas;
12.8. institucijos antspaudas.
13. Kontrolieriaus pažymėjimai padengiami skaidria plėvele ir registruojami apskaitos žurnale.
Keleivinio kelių transporto kontrolierių teisės ir pareigos
14. Kontrolierius, vykdydama skontrolės funkcijas, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Susisiekimo ministerijos, inspekcijos įsakymais, savivaldybių sprendimais, šiais nuostatais bei kitais teisė saktais, reglamentuojančiais keleivinio kelių transporto veiklą, bei nešioti matomoje vietoje (krūtinės aukštyje) prie aprangos pritvirtintą institucijos, išdavusios kontrolieriaus pažymėjimą, identifikacinę kortelę, kurioje nurodoma kontrolieriaus vardas, pavardė, pareigos.
15. Keleivinio kelių transporto kontrolieriai pagal savo kompetenciją tikrina:
15.1. Inspekcijos pareigūnai, turintys kontrolieriaus pažymėjimą - tarptautinių maršrutų ir tolimojo susisiekimo keleivinį kelių transportą bei turi teisę kontroliuoti visų rūšių keleivinį kelių transportą (įskaitant taksi) visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vykdydami kontrolės funkcijas, įstatymų nustatyta tvarka gali nemokamai juo važiuoti (išskyrus lengvuosius automobilius taksi);
15.2. Savivaldybės institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto veiklos kontrolės tarnybų pareigūnai - lengvuosius automobilius taksi ir keleivines kelių transporto priemones, dirbančias vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutuose, joms esant/važiuojant šios ar gretimų savivaldybių teritorijose ir vykdydami kontrolės funkcijas, įstatymų nustatyta tvarka gali nemokamai jomis važiuoti (išskyrus lengvuosius automobilius taksi). Savivaldybės institucija arba jos įgaliota įstaiga, atsižvelgdama į aplinkybes ar poreikius, gali išduoti pažymėjimus, suteikiančius teisę kontroliuoti tik tam tikrose gretimų savivaldybių teritorijose;
15.3. Vežėjo keleivinio kelių transporto kontrolieriai, turintys vežėjo išduotus kontrolieriaus pažymėjimus – vežėjo įmonės keleivinį kelių transportą Lietuvos Respublikos teritorijoje bei, vykdydami kontrolės funkcijas, gali nemokamai juo važiuoti (išskyrus lengvuosius automobilius taksi). Vežėjai gali pavesti vykdyti savo įmonių keleivinio kelių transporto ir juo besinaudojančių keleivių kontrolę kitiems asmenims.
16. Neteko galios Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 3-423 (nuo 2002 m. rugsėjo 12 d.) (Žin., 2002, Nr. 89-3829).
17. Neteko galios Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 3-423 (nuo 2002 m. rugsėjo 12 d.) (Žin., 2002, Nr. 89-3829).
18. Neteko galios Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 3-423 (nuo 2002 m. rugsėjo 12 d.) (Žin., 2002, Nr. 89-3829).
19. Kontrolės metu tikrinama:
19.1. Ar keleivinio kelių transporto priemonių ekipažai ir lengvųjų automobilių taksi vairuotojai turi vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos liudijimą arba naudotojo pažymėjimą, techninės apžiūros taloną bei dokumentus, suteikiančius vežėjui teisę įstatymų nustatyta tvarka užsiimti keleivių vežimo veikla (tikrina tik inspekcijos ir savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto veiklos kontrolės tarnybų pareigūnai);
19.2. Kaip vežėjai, ekipažai ir keleiviai laikosi teisės aktų, reglamentuojančių keleivių vežimą, reikalavimų;
19.3. Kaip vežėjai ir ekipažai laikosi maršrutų, eismo tvarkaraščių, bilietų išdavimo tvarkos, darbo ir poilsio režimo, transporto priemonių apipavidalinimo reikalavimų ir kt.
20. Pagal savo kompetenciją vykdydami kontrolės funkcijas, kontrolieriai turi teisę:
20.1. Sustabdyti signaliniu disku keleivines kelių transporto priemones kelių eismo taisyklių nedraudžiamose vietose;
20.2. Įlipti į autobusus be eilės nepriklausomai nuo keleivių skaičiaus ir tikrinti transporto priemonės ir keleivių vežimo dokumentus bei bilietus;
20.3. Užrašyti vairuotojų ir konduktorių kelionės dokumentuose atliktų patikrinimų rezultatus;
20.4. Paimti negaliojančius ar suklastotus bilietus bei dokumentus ir persiųsti juos išdavusioms institucijoms;
20.5. Asmenims, padariusiems administracinį teisės pažeidimą keleiviniame kelių transporte, įstatymų nustatyta tvarka skirti administracinę baudą, vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodeksu;
20.6. Išlaipinti keleivius be bilieto, jeigu šie atsisakojuos įsigyti;
20.7. Inspekcijos kontrolieriai - pasienio kontrolės punkte sulaikyti tarptautiniu maršrutu vykstančią transporto priemonę, kol įforminamas pažeidimas;
20.8. Asmenims, padariusiems administracinį teisės pažeidimą keleiviniame kelių transporte, įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą.
Kontrolierių atsakomybė
21. Keleivinio kelių transporto kontrolieriaus neteisėti veiksmai gali būti įstatymų nustatyta tvarka apskųsti institucijoms, išdavusioms kontrolierių pažymėjimus, o institucijų sprendimai - įstatymų nustatyta tvarka - teismui. Keleivinio kelių transporto kontrolieriai už suteiktų įgaliojimų viršijimą, keleivinio kelių transporto kontrolės funkcijų netinkamą vykdymą, darbo drausmės pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka arba gali būti panaikintas kontrolieriaus pažymėjimo galiojimas.
________________
Forma patvirtinta
Lietuvos Respublikos susisiekimo
ministerijos 1997 m. balandžio 28 d.
įsakymu Nr. 150
(Valstybinės kelių transporto inspekcijos keleivinio kelių transporto kontrolieriaus pažymėjimo forma)
(Pirma pažymėjimo formos pusė) (Antra pažymėjimo formos pusė)
SUDERINTA
Lietuvos archyvų departamento generalinis direktorius
Vidas Grigoraitis
2004 m. rugsėjo 27 d.
________________
Forma patvirtinta
Lietuvos Respublikos susisiekimo
ministerijos 1997 m. balandžio 28d.
įsakymu Nr. 150
(Vietinio keleivinio kelių transporto kontrolieriaus pažymėjimo forma)
SUDERINTA
Lietuvos archyvų departamento
generalinis direktorius
Vidas Grigoraitis
2004 m. rugsėjo 27 d.
________________
Forma patvirtinta
Lietuvos Respublikos susisiekimo
ministerijos 1997 m. balandžio 28 d.
įsakymu Nr. 150
SUDERINTA
Lietuvos archyvų departamento
generalinis direktorius
Vidas Grigoraitis
2004 m. rugsėjo 27 d.
________________